Demencija (lot. dementia - beprotystė, silpnaprotystė) - tai sindromas, kuriam būdingas pažinimo funkcijų pablogėjimas. Sutrikus pažinimui, paprastai pablogėja emocijų kontrolė, socialinis elgesys ar motyvacija. Dėl to tampa sunkiau formuluoti mintis, bendrauti.
Gydant demenciją, ypač svarbus bendravimas su sergančiuoju. Tačiau globėjams kyla nemažai rūpesčių. Pavyzdžiui, su sergančiuoju sunku ilgai kalbėti, nes jis negali sukaupti dėmesio. Kadangi sergantysis gali susitelkti tik į vieną užduotį, sudėtingos instrukcijos jį glumina. Jis gali stengtis apibūdinti daiktą, kurio pavadinimo jau nebežino ar sukurti naują žodį jam apibūdinti. Pablogėjus atminčiai, žmonės nuolat kartoja mintis, greitai pamiršta, kas buvo ką tik pasakyta. Pablogėjusi klausa ir regėjimas dar labiau sunkina bendravimą, gali pasireikšti net pyktis, agresija.
Pagrindiniai demencijos gydymo būdai yra elgesio terapija ir nemedikamentinės priemonės, t. y. Gydant sergančiuosius demencija vaistais, ne visada pavyksta sulaukti gerų rezultatų. „Todėl mūsų aplinkybėmis labai svarbios nemedikamentinės priemonės, ypač - bendravimas“, - pabrėžia Kauno medicinos universiteto Geriatrijos klinikos gerontologė doc. dr. Bet daugelis neturi pakankamai žinių, kaip bendrauti su sutrikusio elgesio ir emocijų artimaisiais.
Šiame straipsnyje pateikiami patarimai ir įžvalgos, kaip pagerinti bendravimą su sergančiaisiais demencija, pritaikyti aplinką ir pasirūpinti globėjų gerove.
Kaip pagerinti bendravimą su sergančiuoju demencija?
Bendravimui su pacientu gali turėti įtakos ne tik atminties pablogėjimas, bet ir kalbos sutrikimai, dažnai pasireiškiantys kartu su demencija, taip pat nesugebėjimas koncentruoti dėmesio, apatija ar nerimas. Iniciatyvos stoka, didėjanti apatija sutrikdo kasdienę veiklą, pacientas mažiau rūpinasi savimi, higiena.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Sergantysis demencija dažnai savo elgesiu stengiasi išreikšti jausmus, taigi net kai elgiasi agresyviai, reikėtų pagalvoti, ką ligonis nori tuo pasakyti. Pirmiausia, norint sėkmingai įveikti elgesio problemas, reikia nustatyti priežastis. Bendraujant reikia stengtis pabrėžti išlikusius paciento sugebėjimus. Demencija žmonėms progresuoja nevienodai, tad medikai ir globėjai bendraudami turi atsižvelgti į besikeičiančią situaciją. Artimieji ir medikai turi pasitelkti visą savo išmonę, kai klausosi sergančiojo ar kalba su juo.
Patarimai, kaip bendrauti su sergančiuoju demencija:
- Reikia turėti kantrybės, laukiant atsakymo į klausimą, nepertraukti paciento pokalbio metu.
- Jei pritrūksta žodžio, subtiliai pasiūlyti numanomą žodį, kurio pacientas ieško.
- Jei suprantama, ką jis sako, nebūtina siūlyti teisingo žodžio.
- Niekada neprieštarauti pacientui, nes tai gali sukelti audringą reakciją: riksmą, verksmą, pyktį.
- Prieš pradedant kalbėti, reikia užmegzti ryšį: kreiptis vardu, stengtis sugauti žvilgsnį.
- Kalbėti aiškiai, trumpai ir neskubant, maloniu, ramiu tonu, įsijautus į pašnekovo padėtį, aplinkoje neturi būti daug dirgiklių.
- Kalbėtis reikia atsisukus veidu į pašnekovą, geriausiai - prieš šviesos šaltinį, kad veidas būtų apšviestas.
- Klausimus formuluoti taip, kad į juos būtų galima atsakyti „taip“ arba „ne“.
- Jei reikia, klausimus ar teiginius pakartoti arba perfrazuoti.
- Naudoti neverbalines priemones: klausiant rodyti, liesti, pradėti daryti tai, ko prašoma iš sergančiojo.
- Svarbu žinoti, kurie žodžiai pacientui žinomi ir stengtis juos dažniau vartoti.
- Kalbant pabrėžti svarbiausią žodį (pvz., „Prašau, tai JŪSŲ arbata“).
- Nevartoti vaizdingų ir perkeltinės reikšmės posakių, nes pacientas gali suprasti tiesiogiai.
- Negatyvius teiginius keisti pozityviais (pvz., užuot sakius „Neikite čia“, sakyti „Eikite čia“).
- Vengti klausiamosios formos (pvz., „Ar prisimenate, kad…“) arba teiginių „Turėtumėte žinoti, kas jus aplankė“.
- Nekalbėti prie paciento taip, lyg jo nebūtų.
- Rodyti pagarbą, meilę ir rūpestį.
- Nesakyti, kad pacientas neteisus, nekritikuoti ir netaisyti jo.
- Svarbus neverbalinis bendravimas: žvilgsnis, šypsena ir prisilietimai, nuraminantys ir parodantys, kad paciento klausomasi.
- Svarbu pajusti jo nuotaiką ir teisingai suprasti emocijas (pvz., kai sergantysis sako laukiantis mamos, gali reikšti, kad jis jaučiasi vienišas, nesaugus ir įsibaiminęs).
Aplinkos pritaikymas sergančiajam demencija
Aplinkos pritaikymas yra vienas svarbiausių veiksnių, rūpinantis sergančiaisiais demencija. Aplinka turi būti jauki ir pažįstama. Padėti įvertinti namų aplinką dėl galimų pavojų (paslepiant ar užrakinant potencialiai pavojingus daiktus) ir ją optimaliai pritaikyti sergančiajam galėtų ergoterapeutas. Patalpa turi būti tinkamai apšviesta, kad būtų išvengta klaidžiojimo naktį. Žiemą miego ir būdravimo ciklui reguliuoti taikoma šviesos terapija. Švenčių metu, pavyzdžiui, per Kalėdas ir Naujuosius metus, aplinką derėtų puošti saikingai, kad ji būtų atpažįstama.
Tualeto ir vonios duris vertėtų nudažyti šviesia išsiskiriančia spalva, kad būtų lengviau rasti. Duris, skirtas tik personalui, galima nudažyti maskuojama spalva. Jei veidrodžiai trikdo, juos reikia uždengti. Patalpos turi būti pakankamai erdvios ir su stabiliais baldais, pastatytais taip, kad būtų patogu bendrauti. Nuotraukos, paveikslai, įvairios puošmenos turi būti atpažįstami, turintys ryšį su praeitimi.
Orientacija turi įtakos bendravimui, todėl reikia stengtis ją gerinti. Suvokti laiką padeda didelis laikrodis (tačiau nerekomenduojami skaitmeniniai), kalendoriai su didelėmis ir aiškiomis raidėmis, su nurodyta data ir savaitės diena (arba dienos-nakties kalendorius, „Forget-me-not“). Rašytinės instrukcijos ir užrašai su pavadinimais ant daiktų (pvz., ant virtuvės reikmenų) primena pamirštus daiktų pavadinimus.
Taip pat skaitykite: Slaugytojos patirtis Anglijoje
Globėjų svarba ir parama
Sergančiųjų demencija globai reikia daug pastangų ir laiko. Dažniausiai globėjai irgi yra vyresnio amžiaus, juos kamuoja depresija, pablogėjusi fizinė būklė, socialinė izoliacija, jie irgi vartoja medikamentus. Todėl svarbu rūpintis globėjo sveikata ir gerove. Stresinė globėjo būsena turi įtakos sergančiojo demencija pažintinei funkcijai, elgesiui, funkciniams sugebėjimams, bendravimui. Labiausiai globėjus trikdo nuolatinis klausinėjimas to paties, taigi padėti gali bendravimo strategija.
Problemos, sunkinančios bendravimą su sergančiaisiais demencija (pagal J. A. Powellą, K. A.):
| Problema | Aprašymas |
|---|---|
| Atminties praradimas | Sergantysis pamiršta neseniai įvykusius įvykius, vardus, vietas. |
| Kalbos sutrikimai | Sergančiajam sunku rasti tinkamus žodžius, suprasti kalbą. |
| Dezorientacija | Sergantysis nesiorientuoja laike, vietoje, žmonėse. |
| Elgesio problemos | Sergantysis gali būti neramus, agresyvus, klaidžiojantis. |
| Sensoriniai sutrikimai | Sergantysis gali turėti regėjimo, klausos ar kitų sensorinių sutrikimų. |
Stresinė globėjo būsena turi įtakos sergančiojo demencija pažintinei funkcijai, elgesiui, funkciniams sugebėjimams, bendravimui. Labiausiai globėjus trikdo nuolatinis klausinėjimas to paties, taigi padėti gali bendravimo strategija.
Senelių globos namų patirtis
Inga Jankevičienė parapijiniuose senelių globos namuose „Santara“ bendrosios praktikos slaugytoja pradėjo dirbti prieš 22 metus. Darbas su senyvo amžiaus, ligotais žmonėmis nelengvas, reikalaujantis pasiaukojimo, supratimo ir artimo meilės. Inga jos turi su kaupu, todėl gijo, prigijo, vėliau tapo įstaigos socialine darbuotoja, dar vėliau - slaugos administratore. Dirbdama jauna moteris siekė žinių - Šiaulių Universitete įgijo verslo vadybos bakalauro diplomą ir iškart savo žinias pritaikė praktikoje - parengė senelių globos paslaugų plėtros ir modernizavimo projektą , kurį pati iki galo ir įgyvendino.
Beržėnų senjorų namuose nuo 2018 metų spalio 12 dienos gyvenanti Leonora Kontrimienė trečiadienį pasitiko garbingą 108-tąjį gimtadienį. Rajono mero Vitalijaus Gailiaus, atvykusio pasveikinti tokio neeilinio gimtadienio kaltininkės, duomenimis, ši moteris, išsaugojusi puikią nuovoką ir pakankamai neblogą sveikatą pagal amžių, yra vyriausia rajono gyventoja. Ne tik. Leonora yra viena iš vyriausių Lietuvos gyventojų (VšĮ Registrų centro duomenimis, vyriausia Lietuvos gyventoja, sulaukusi 109 metų, gyvena Kaune).
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas Lietuvoje: istorinė apžvalga
Gruodžio 22 dieną, prieš pat Šv. Kalėdas, 1B klasės mokiniai apsilankė senelių namuose „Sevilis“. Vaikai seneliams įteikė savo rankomis pagamintus atvirukus, kiekvienas iš jų iš širdies palinkėjo šiltų ir jaukių švenčių. Šventinę nuotaiką papildė ir viena senelių namų gyventoja - ji vaikams padeklamavo eilėraštį, sukurdama dar artimesnį ryšį tarp kartų.
Lentvaryje gyvenanti Marija Mirončik, kuriai taip ir nutiko, sako, kad jos pokyčių variklis - prasmės paieškos. Būtent todėl trijų vaikų mama darbą prašmatniame sostinės grožio salone iškeitė į slaugos ligoninę Trakuose.
„Nuolat jaučiau norą dvasiškai augti, atrasti save kitame amplua, suvokiau, kad didžiausią džiaugsmą ir tikrąjį grožį kuria dvasiniai dalykai. Marija sako, kad kai vieną dieną ji gavo pasiūlymą prisijungti prie Trakuose įsikūrusių slaugos namų „Addere Care“ komandos, per daug nenustebo. Pasiūlymas dirbti senelių namuose Marijos neišgąsdino. Nors ligoninėje moteris buvo priimta į personalo paieškos specialistės pareigas, pirmąją darbo dieną Marijai buvo pasiūlyta padirbėti skyriuose - slaugyti senelius. Supratau, kad mes visi esame vienodi Dievo vaikai. Su tokiomis pačiomis akimis ir poreikiais. Keičiasi tik kūnas, bet visiems vienodai reikia meilės, dėmesio ir to glėbio, kuriame būtų gera. Šiandien žvelgdama į senelius matau save. Sveikata - labai laikinas dalykas.
Marija pastebi, kad svarbiausia net ne sauskelnių keitimas. Kur kas svarbiau yra žmogui dovanoti prisilietimą, tikrą apkabinimą. „Po pirmosios darbo dienos patyriau didelį džiaugsmą, kad yra tokios vietos, kaip šie slaugos namai. Žmonės čia nori dovanoti meilę. Aš stebėjausi, kad mūsų ligoniai čia taip prižiūrimi - jie sutvarkyti, prižiūrėti, neturi tų atstumiančių bruožų, kurie daugelį žmonių taip baugina. Man atrodo, labai svarbu dar ir tas, kad žmonėmis čia pasirūpina ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai.
„Kai man sakė, kad šioje ligoninėje diegiami švediškos slaugos standartai, tiesą sakant, visiškai nežinojau, kokie jie. Dabar jau matau, kad svarbiausia - holistinis požiūris į žmogų ir į jo poreikius. Nors tris vaikus auginanti moteris pripažįsta, kad dėl savo svajonės palikti sėkmingą ir gerai apmokamą darbą ir eiti į žinią, kai namuose auga trys mažamečiai, nėra taip paprasta, bet tikrai verta.
Kaip kalbėtis su demencija sergančiu asmeniu
Darbo galimybės
Informacija apie darbo galimybes įvairiose srityse, įskaitant socialines paslaugas ir slaugą:
- Parduotuvės direktoriaus pavaduotojas Druskininkuose
- Elektrikas Ignalinoje ir Molėtuose
- Inžinierius Ignalinoje ir Molėtuose
- Įrankininkas Vilniuje
- Meistrai darbui su moduliniais namais Kauno r.
- Pardavimo specialistas Klaipėdoje
- Valytoja Molėtuose
- Apskaitos specialistas Vilniuje, Mažeikiuose
- Vairuotojas CE kategorija Vilniuje
- Patalpų valytoja (-as) įvairiose Vilniaus vietose
- Virėjas dienos pietų restorane Kaune ir Vilniuje
- Kiemsargis Trakuose, Klaipėdoje
Jau parengtas 2024-2026 metų Joniškio rajono savivaldybės strateginis veiklos planas, kuriame prioritetinėmis įvardijamos keturios kryptys: žaliosios energetikos, energiją tausojančių priemonių diegimas, sporto paslaugų infrastruktūros vystymas, socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra ir turizmo bei rekreacijos paslaugų infrastruktūros gerinimas.
