Naujoji Vilnia - vieta, kurioje netrūksta gerų žmonių, besirūpinančių beglobiais gyvūnais. Tačiau šiame kontekste iškyla nemažai iššūkių ir problemų, susijusių su gyvūnų globa. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius atsiliepimus apie gyvūnų globos namus, atkreipdami dėmesį į problemas, žiaurų elgesį su gyvūnais, veterinarijos paslaugas ir gyvūnų globos namų rekonstrukcijas.
Gyvūnų globos problemos ir atsiliepimai
Patikrinimų metu nustatyti dokumentacijos trūkumai sukėlė inspektoriams neaiškumų dėl atsakomybės už laikomus gyvūnus. Teritorija, kurioje laikomi gyvūnai, buvo nevalyta, užteršta gyvūnų išmatomis. Gyvūnams skirtas pašaras buvo sumestas tiesiai ant žemės lauke. Kačių laikymo vietose tvyrojo amoniako kvapas, patalpos buvo netvarkingos, o pašarai ir tuštinimosi dėžutės laikomi šalia. Kai kurios katės klajojo palaidos po teritoriją ir galėjo lengvai pabėgti.
Nepaisant to, patikrinimo metu nustatyta, kad gyvūnų laikymo sąlygos tiesioginės grėsmės gyvybei nekėlė, jiems buvo padėta vandens ir pašaro. Įvairaus amžiaus šunys buvo laikomi vagonėliuose ir lauko voljeruose, aptvaruose, kuriuose buvo įrengtos būdos pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų, kai kuriuose pakreikta šiaudų.
Specialistės teigimu, šiai gyvūnų laikymo vietai nebus suteiktas veterinarinis patvirtinimas, o gyvūnų globėjų veiklos klausimas bus sprendžiamas nedelsiant. „Gaila, kad per pakankamai ilgą pereinamąjį laikotarpį, kuris buvo suteiktas gyvūnų globėjams ir globos namams pasiruošti naujajai tvarkai ir įgyvendinti būtinus minimalius reikalavimus, vis dar atsiranda tokių piktavalių pažeidėjų. Net ir žinodami savo pareigas, jie nesirūpina suteikti gyvūnams tinkamas laikymo sąlygas, o, prisidengdami gyvūnų globa, siekia užsitikrinti paramos gavėjų statusą ir rinkti paaukotas lėšas“, - teigė R. Po patikrinimo gyvūnų globėjų atstovė buvo iškviesta pasiaiškinti į Vilniaus VMVT.
Gyventojų atsiliepimai apie gyvūnų globos namus skiriasi.
Taip pat skaitykite: Vaikų globa: istorinė perspektyva
Žiaurus elgesys su gyvūnais
Lietuvos gyvūnų globos draugija sulaukė pranešimo apie spąstuose įkliuvusį ir besikankinantį gyvūną - naminę katę. Privataus namo kieme spąstus gyvūnui paspendė, manoma, savo balandžių saugumu susirūpinęs šeimininkas. Katė su spąstuose prispausta letenėle išbuvo apie 6-7 valandas.
Pasak D. Navickienės, žmogus, dirbantis priešais namą, pranešė apie gaudomuosius spąstus su grandine, kuriuose įkliuvo katė. Žmogus pranešė policijai, tačiau ten jam atsakė, kad policija turi pernelyg daug darbo. Šeimininkas pareiškė, jog jam yra nusispjauti, nes auginąs balandžius, kurių vieno vertė - 500 litų. Šeimininko žmona buvo namuose, tačiau nemėgino katės išlaisvinti.
Atvykę gyvūnų globėjai rado katę su nulaužtais užpakalinių kojų nagais. Moteris, išbėgusi į kiemą, ėmė rėkti, jog gyvūnų globėjai įsiveržė į privačią teritoriją, tačiau neneigė, jog spąstai - jų. Gyvūnų globos draugijos atstovai nuvežė nelaimėlę pas veterinarą ir viliasi, jog letenos kraujotaka atsistatys bei jos nereikės amputuoti.
Gyventojas Jurijus GRYNAS.lt žurnalistams teigė, jog namo gyventojai iš tiesų tvarkė patalpas balandžiams laikyti, tačiau abejojo, ar naminės katės retiems paukščiams kelia pavojų. D. Navickienė patvirtino, jog tai - naminis, kažkieno pasivaikščioti išleistas gyvūnas.
S. Mikėnas patikino, jog Klonių gatvės 10-ojo namo gyventojai nėra teisūs. „Sodybose ir negyvenamuosiuose pastatuose bei jų priklausiniuose šių objektų valdytojai ir naudotojai turi teisę naudodami numatytas leistinas gaudymo priemones, gaudyti bei pasiimti medžiojamus plėšriuosius žvėris ir varninius paukščius. Tačiau svarbiausia - įstatymas leidžia gaudyti medžiojamus PLĖŠRIUS gyvūnus, o ne naminius. Jei į paspęstus spąstus pakliūna kitas nemedžiojamas žvėris - negerai. Katinas nėra laukinis gyvūnas, kad ir valkataujantis", - teigė S. Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas patvirtino, kad panašių atvejų pasitaiko kasmet. „Lauksime informacijos iš gyvūnų globėjų organizacijos ir tas asmuo neliks nenubaustas. Kiekvienas privalo atsakyti už savo veiksmus“, - teigė S.
Taip pat skaitykite: Trumpalaikė globa
Sergėjus, pašėręs sodybos kates, išgirdo širdį veriantį katės miaukimą ir rado savadarbę gaudyklę su jauku - negyvu balandžiu, šalia kurio blaškėsi sodybos katinas. Paaiškėjo, kad naikinimo aparato autorius - buvęs policininkas, kuris kartą jau baustas už žiaurų elgesį su gyvūnais. Liudininkų teigimu, tas pats žmogus, kol nebuvo surentęs specialios gaudyklės, nuodijo beglobes kates. Sergėjaus teigimu, buvusio policininko-kačių žudiko praeitą kartą gauta menka baudelė neišgąsdino ir šis žmogus jaučiasi visiškai nebaudžiamas.
Pagalba sužeistiems gyvūnams
Diskusijose minima ir informacija apie sužeistą kalytę Naujojoje Vilnioje, kuriai reikalinga pagalba. Žmonės dalijasi kontaktais, organizuoja transportą ir ieško veterinarų, galinčių suteikti pagalbą. LauraV organizuoja transportą, kad paimtų žmogų iš Kauno, kuris galėtų padėti kaliytei, tačiau Ramūnas galėtų atvykti iš Kauno užmigdyti kalytę su šautuvu.
Žmonės aktyviai ieško būdų, kaip pagauti kalytę, tačiau ji yra labai atsargi ir bijo. Viena iš gyventojų teigia, kad kalytė yra labai stipri ir išgyveno daugiau nei mėnesį su sužalota kojyte. Po nesėkmingo bandymo pagauti, kalytė dingo ir niekur nepasirodė. Gyventojai kreipiasi į gyvūnų globos organizacijas, prašydami pagalbos.
P. Lile su dukra kiekvieną vakarą verda 11-12 litrų košės su mėsa ir vakare apeina pamaitinti tuos vargsus paliktus, išduotus gyvūnus, organizuoja sterilizacijas.
Taip pat skaitykite: Subsidijų gavimo sąlygos
Veterinarijos paslaugos Vilniuje
Vilniuje veikia nemažai veterinarijos klinikų, teikiančių pagalbą gyvūnams, pavyzdžiui, Gerosios Vilties g., Jakovo veterinarijos klinika, Nemenčinės pl., Žemynos g., Indrės veterinarijos gydykla, Partizanų g., Veterinarijos klinika RuminaVet, Jeruzalės g., Jeruzalės veterinarijos klinika. Šios klinikos siūlo platų paslaugų spektrą - nuo ligų profilaktikos iki gyvybiškai svarbių operacijų.
Populiarios veterinarijos klinikos Vilniuje:
| Klinikos pavadinimas | Adresas | Specializacija |
|---|---|---|
| Jakovo veterinarijos klinika | Gerosios Vilties g. | Šunų ir kačių gydymas |
| VetFauna | Nemenčinės pl. | Šunų, kačių, šeškų, graužikų, paukščių bei egzotinių gyvūnų gydymas |
| Indrės veterinarijos gydykla | Žemynos g. | - |
| Veterinarijos klinika RuminaVet | Partizanų g. | - |
| Jeruzalės veterinarijos klinika | Jeruzalės g. | - |
Vilniaus gyvūnų globos namai po rekonstrukcijos
Po rekonstrukcijos duris atvėrė Vilniaus gyvūnų globos namai. Pastate įvestas šildymas, sutvarkytos vandens bei nuotekų sistemos, išlietos grindys, gyvūnams pastatyti nauji Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rekomendacines normas atitinkantys voljerai, įkurti priežiūros bei gydymo, sterilizacijos kabinetai. Visa tai savivaldybei atsiėjo per 2,7 mln. eurų.
Pasak A. Žėbienės, visur yra šildomos grindys, voljerai vienas nuo kito atitverti pertvaromis, stiklai voljerų apačioje tonuoti, kad gyvūnai vienas kito nematytų ir nepatirtų didesnio streso ir nenorėtų vienas kito užpulti. Šiuo metu globos namuose priglausti 33 šunys ir 29 katės - tai sudaro apie sudaro apie 40 proc. vietų globos namuose. Iš viso atnaujintose patalpose galės būti apgyvendinta iki 100 šunų ir kačių, veiks laukinių gyvūnų sterilizacijos kabinetas. Pernai čia sterilizavome 1000 laukinių kačių, - sakė A. Žėbienė.
V. Benkunskas pažymi, jog naujose patalpose taip pat vyks ir edukacinės veiklos. Po rekonstrukcijos atsiveria erdvės, kurias galima vadinti aukščiausio lygio, kurios atitinka visus moderniausius gyvūnų priežiūros ir globos standartus.
"Penkta koja" prieglaudos problemos
VMVT vėl apsilankė gyvūnų prieglaudoje „Penkta koja“. Dar prieš dvejus metus, o vėliau pakartotinai buvo nurodyta, kad gyvūnų laikymo sąlygos - netinkamos. VMVT apsilankę rado 318 šunų ir devynias kates, o keturiolika keturkojų buvo laikomi ypač prastomis sąlygomis.
A. teigė, kad prieglaudoje tikrai yra per daug gyvūnų ir tai yra viso labo visuomenės atspindys. „Penktos kojos“ darbuotojai ir savanoriai nuolat dėsto, kad aukojasi dėl kilnaus tikslo pasirūpinti vargstančiais, apleistais, kankinamais keturkojais.
Linksmakalnio gyventojai siekia, kad būtų atsižvelgta ir į žmonių, kurių kaimynystėje įsikūrė prieglauda, gerovę. Jie skundžiasi klaikiu triukšmu, smarve ir tuo, kad savanoriai vedžioja šunis po miestelį, teršia parkus ir žaidimų aikšteles. Pasak vienos iš gyventojų, padėtis smarkiai pablogėjo prieš aštuonerius metus, kai pradėjo didėti laikomų šunų skaičius.
Gyventojai prašo nevedžioti šunų po miestelį, tačiau savanoriai atsako, kad tiesiog daro gerą darbą. Gyventojai teigia, kad nuo šio kvapo įsiskausta galva, sunku kvėpuoti, pykina, ima šleikštulys. Beglobius vedžiojantys savanoriai šunims ne visuomet uždeda antsnukius, gyventojai nesaugiai jaučiasi prasilenkdami, keturkojai yra užpuolę ir vietinių gyventojų, ir jų augintinių.
„Penktos kojos“ atstovai sutiko, kad gyvūnų laikymo sąlygos tikrai neidealios. VMVT teigia, kad globoti gyvūnus - kilni misija, tačiau ji turi vykti laikantis įstatymų ir nepažeidžiant šalia gyvenančių žmonių interesų.
Prieš keletą metų „Penktos kojos“ vadovė pristatė bendruomenei viziją apie šiuolaikinį gyvūnų viešbutį su atskirais kambarėliais kiekvienam šuniui, šildomomis grindimis, individualia kanalizacija, veterinarijos klinika, jaunimo edukacijų centru, poilsio kambariais, virtuve, dušu. Tačiau šiandien turime antisanitarinėmis sąlygomis veikiančią gyvūnų prieglaudą, kurios įkaitais tapo iki šiol ramiai gyvenę miestelio žmonės.
Kauno rajono savivaldybė gavo Linksmakalnio gyventojų skundą dėl „Penktos kojos“. VMVT specialistai aptiko dalį šunų, laikomų ankštuose gabenti skirtuose narvuose, kuriuose gyvūnai negalėjo nei išsitiesti, nei laisvai pajudėti. A. Volockytė įpareigota per mėnesį pakeisti pastato paskirtį pagal faktiškai vykdomą veiklą. „Penkta koja“ visada koncentruojasi į pagalbą gyvūnams Lietuvoje.
Savanorystė gyvūnų globos namuose
Kristina jau ketverius metus iš eilės keletą kartų per savaitę skuba į asociaciją „Keturkojo viltis“, kur rūpinasi beglobiais šunimis. Ji vedžioja šunis, duoda jiems paėsti ar palepina skanėstais. Karlsonas, Aiko ir Tajus - Kristinos švelniai vadinamas Tajuku - trys mylimiausi mergaitės šunys, kuriais jai teko ar dar tenka rūpintis prieglaudoje.
Kristina svajoja tapti kinologe ir užsiimti moksline veikla, tyrinėti šunų emocinę būklę. Mergaitė ragina padėti prieglaudoje auginamiems gyvūnams. „Kažkam visuomet reikia pagalbos. Kas gali, tas padeda, bet to nepakanka. Būtų gerai, kad žmonės ir savivaldybė skirtų daugiau lėšų skolų turinčioms prieglaudoms, o ne kažkokiems menkniekiams“, - teigia Kirstina ir ragina norinčius ir galinčius 1,2 proc. GPM skirti asociacijai „Keturkojo viltis“.
Psichiškai nesveikų žmonių globa
7 išsigandę katukai buvo rasti iki lubų apkrautame šiukšlėmis, senais daiktais, dvokiančiais skudurais bute. Visi katukai pūliuojančiom akim, sloguojantys, dehidratavę, vos paeinantys, smirdantys ir alkani. Pavyko pagauti 5. Visų sveikatos būklė labai prasta: katukams kalicivirozė, pažeistos ragenos, pūliuojančios žaizdos, problemos su inkstais, supuvę dantys, kurie tiesiog patys krenta iš burnos.
2 katinukai Mila ir Bingo perduoti VšĮ Rainiukas, o 2 katinukai Merkel ir Linkolnas perduoti VšĮ Mažoji Liza ir Alinai Valentinovič. Čikis, po gydymo ir kastracijos iškeliavo į naujus namus. Ieškoma globos ar namų kitiems gyvūnams.
Problemos dėl šunų laikymo sąlygų
R. Bralkovskis nusprendė įsigyti šunelį iš gyvūnų globos namų, tačiau išgirdo, kad šuo turi gyvent ten, kur gyvena šeimininkas. Jam paaiškino, kad jis esąs netinkamas šeimininkas ir negali prižiūrėti šuns.
J. Guobaitė tikino, kad prieglaudos darbuotojai neturi laiko patikrinti kiekvieno gyvūno, kurį pasiima šeimininkai. Ji teigė, kad prieglaudos darbuotojai neturi laiko patikrinti kiekvieno gyvūno, kurį pasiima šeimininkai. „Per mūsų rankas kasmet praeina 400-500 šunų, kačių - iki 1,5 tūkst. Paskaičiuokime, kokie skaičiai susidaro per visus metus“, - teigė pašnekovė.
VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Mockevičienė teigė, kad visuomenėje vis dar sklando kalbos, kad voljerai yra daug tinkamesnis būdas laikyti savo augintinį, tačiau gyvūnų teisių gyvėjai nesutinka su tuo. Esą tam tikrais atvejais šuns laikymas voljere jam gali padaryti dar didesnę žalą.
Berniuko pastangos priglausti šuniuką
Tadas, gyvenantis Panevėžio socialinių paslaugų centro Grupinio gyvenimo namuose, ėmėsi žygių, norėdamas įsitaisyti keturkojį draugą. Jis išsirinko jaunutę rudakailę kalytę ir Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovei Rūtai Liberienei pasakė, kad norėtų ją pasiimti. Kadangi vyriškis pateikė savo asmens dokumentus, pasirašė sutartį, R. Liberienei ir kartu buvusiems savanoriams didelių įtarimų nekilo.
Tačiau tą patį vakarą R. Liberienė sulaukė skambučio iš Grupinio gyvenimo namų. Darbuotoja teiravosi, ar ne iš jos vadovaujamos įstaigos vienas jų globotinių - Tadas - parsinešė šuniuką. Savanoriams teko važiuoti į Teatro gatvę ir parsivežti kalytę atgal.
Paaiškėjo, kad po to, kai kartu paėmė vaiko išsirinktą kalytę, panevėžietis pasiteiravo, kur šis gyvena. Berniukui paaiškinus, kad Marijonų gatvėje, vyriškis pagailėjo į kitą miesto pusę turinčio keliauti mažamečio, todėl taksi jį nuvežė į nurodytą vietą. Tik iš žurnalistų sužinojęs, kad iš tiesų padėjo šuniuką pasiimti valdiškuose namuose augantis berniukas, vyriškis neslėpė nuostabos.
Po to, kai lrytas.lt aprašė likimo nuskriausto vaiko atkaklumą, bandant susirasti keturkojį draugą, Grupinio gyvenimo namų administracija iš vienos televizijos laidos sulaukė pasiūlymo nemokamai įrengti šių namų teritorijoje voljerą, kur galėtų gyventi koks šunelis. Tačiau atkaklusis Tadas ir jo broliukas šių pokyčių greičiausiai nebeišvys, nes bus apgyvendinti Marijampolės vaikų globos namuose.
Vis dėlto, atsirado šeima, kuri nori Tadą ir jo broliuką globoti. Tačiau A. Grainienė ketinančius tapti globėjus žmones visuomet įspėja, kad tai sunkus ir atsakingas darbas. Juo labiau, kad šie vaikai neretai turi įvairių sveikatos, elgesio sutrikimų.
Tuo tarpu nežinodamas, kad suaugusieji jau nusprendė jį su broliu išsiųsti į Marijampolės vaikų globos namus, Tadas neseniai vėl apsilankė Panevėžio gyvūnų globos namuose ir dar kartą bandė iš ten pasiimti šuniuką. Šįkart berniukas jam padėti prikalbino kažkokią moterį.
Pilietinė veikla gyvūnų globos namuose
I -ųjų gimnazijos klasių mokiniai kultūrinės pažintinės veiklos dieną paskyrė socialinei - pilietinei veiklai gyvūnų globos namuose „Nojus“. Mokiniai kelias valandas pabendravo su šunimis, juos vedžiojo, kalbino, linksmindavo. Kauno Neveronių gimnazijos mokiniai taip pat aplankė "Nojaus" prieglaudą ir atvyko ne tuščiomis - su lauktuvėmis.
"Gyvybės vagonėlių" veikla
Kauno r. Kačiukų derliaus surinkėjai. Taip juokaudami save vadina sostinės „Gyvybės vagonėlių“ savanoriai. Įsikūrę šalia liūdnai pagarsėjusių Vilniaus gyvūnų karantinavimo namų „Grinda“, „Gyvybės vagonėlių“ savanoriai tapo beglobių, pasmerktų mirti, sužalotų ar sergančių, paliekamų likimo valiai keturkojų angelais sargais.
D. Navickienė neslėpė, kad tam, jog gyvūnai nebūtų vedami į „Grindą“, reikėtų ištisą dieną stovėti prie „Grindos“ vartų ir kalbėtis su kiekvienu. Pasak LGGD Vilniaus skyriaus atstovės, lietuviai vengia augintinių sterilizacijos, nes trūksta švietimo ir atsakomybės.
„Gyvybės vagonėlių“ valstybė neremia, tad beglobių gyvūnų priežiūra, maitinimas, gydymas gula ant savanorių pečių. D.