Nors žodį „autizmas” girdėję yra praktiškai visi, didelė dalis žmonių vis dar nežino, kas slepiasi po šia sąvoka, arba turi labai klaidingą įsivaizdavimą. Autizmas yra ne liga, o spektras - todėl autistiški žmonės tarpusavyje labai skirtingi. Taip pat labai skirtingos ir jų stipriosios savybės bei iššūkiai, su kuriais jie susiduria.
Kas yra autizmas?
Autizmas - viena iš žmogiškų smegenų variacijų, bet tai nereiškia, kad ji būtinai ydinga. Mūsų smegenų neurologinis funkcionavimas skiriasi ir variacijų yra begalė. O pati nuostata, kad yra „sveikas” ar „normalus” smegenų tipas ar neurologinio ir pažintinio funkcionavimo stilius - yra kultūriškai suformuota fikcija. Ir ši fikcija tiek pat pagrįsta, kaip ir teiginys, kad egzistuoja „teisinga“ rasė, lytis, religija, seksualinė orientacija ar kultūra.
Autizmas niekaip neatsispindi vaiko ar suaugusiojo išorėje. O ir patys autistiški asmenys labai skiriasi vienas nuo kito. Dėl to, kad autizmo požymių “rinkinys” pas kiekvieną skirtingas, autizmą sunku tiksliai apibūdinti bei atpažinti. Paprasčiau tariant, sužinoję, kad žmogus yra autistas, bet nepažinodami žmogaus, negalėsite pasakyti apie jį nieko.
Autizmo požymiai
- Tam tikri elgesio sutrikimai, polinkis kartoti tuos pačius elgesio ir mąstymo modelius.
- Autistas būna paniręs į tą pačią, nuolat besikartojančią veiklą, yra ribotų interesų, priešinasi pokyčiams ir naujovėms.
- Taip pat gali būti įvairių pasikartojančių judesių, tokių kaip lingavimas.
- Autistai jaučia padidintą rutinos ir struktūros poreikį.
Autizmo požymiai dažniausiai pastebimi, kai vaikui yra 2-3 metukai. Mokslininkai ir gydytojai praktikai pirminei diagnostikai sukūrė vadinamąją „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Tikrai nereikia nerimauti, jei pas vaiką pasireiškia vienas kitas požymis. Visi mes turime vienokių ar kitokių autizmui būdingų asmenybės ypatumų.
Nemažai autistiškų žmonių pasižymi išskirtiniais talentais ir gabumais tam tikrose srityse. Tačiau, jie gyvena visuomenėje, sukurtoje pagal neautistiškų žmonių pasaulio suvokimą, jutimus ir socialinius poreikius. Todėl tokioje visuomenėje autistiški asmenys dažnai yra tam tikra prasme neįgalūs. Tačiau tokiais juos paverčia visuomenės požiūris.
Taip pat skaitykite: Vaikų autizmas ir socialinė sąveika
Iš tiesų, kadangi autistų neurologiniai ypatumai yra kitokie, jie dažnai pasižymi išskirtinėmis ir visuomenei labai naudingomis savybėmis. Ir iš tiesų - sudėtingose inžinerinėse specialybėse, kur dirbama su kosminėmis technologijomis - socialiniai įgūdžiai, gebėjimas bendrauti neretai nueina į antrą planą. Čia kur kas svarbesnis nestandartinis mąstymas, išskirtinis dėmesys detalėms ir gebėjimas fokusuotis į tą patį dalyką ilgą laiką.
Autizmo diagnozavimas ir gydymas
Autizmas nėra liga. Autistu gimstama, o ne susergama. O pats autizmas nėra gydomas ar pagydomas.
Medikamentiniai gydymo būdai
Nėra atrasta vaistų, „išjungiančių” autizmą. Tačiau gydymas tam tikrais preparatais paprastai yra gana svarbi bendros pagalbos programos dalis. Autizmo atveju dažnai skiriamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai ir įvairūs raminamieji preparatai. Vitaminai ir raminamieji preparatai padeda pagerinti miegą, mažina hiperaktyvumą, į save nukreiptą agresiją.
Psichologinės ir pedagoginės priemonės
Jų spektras labai platus. Gaila, kad Lietuvoje daugelis šių priemonių nėra sistemingai taikomos. O tėvai priversti patys ieškoti pagalbos. Ir neretai netgi patys, pagal galimybes, turi pilnai apmokėti arba taikyti minėtas priemones. Yra sukurta daug autizmu sergančių vaikų ugdymo programų: Welch valdymo terapija, Valdeno metodas (Walden method), komunikacijos skatinimo (Facilitated Communication) metodas, ABA (Applied Behavioral Analysis) metodas, Galler modelis ir daugelis kitų. Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos. Pastebėta, kad meninė veikla ir bendravimas su gyvūnais teigiamai veikia autistiškus žmones, pvz.
Ankstyvoji intervencija ir kalbos ugdymas
Autizmas - tai neurologinis raidos sutrikimas, kuris labiausiai paliečia kalbos ir bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgsenos vystymąsi. Nėra vienos priežasties, galinčios sukelti autizmo spektro sutrikimus (tolia- ASS). Pagrindiniai autizmo požymius sukeliantys mechanizmai - smegenų struktūros disfunkcija ir biocheminių procesų sutrikimas smegenyse.
Taip pat skaitykite: Autizmas: pagalba tėvams ir pedagogams
Jeigu Jums kyla abejonių dėl vaiko raidos, visada kreipkitės į šeimos gydytoją ir prašykite siuntimo dėl vaiko ištyrimo pas atitinkamus raidos specialistus. Svarbu! Visada į medikus rekomenduojama kreiptis kuo anksčiau, kad būtų išsklaidytos abejonės, arba kad vaikas būtų stebimas arba kuo skubiau būtų teikiama pagalba.
Autizmo spektro sutrikimas kūdikiams ir mažiems vaikams
Ankstyvoji pagalba - ankstyvasis vaiko, turinčio ASS, komunikacinių, socialinio bendravimo ir pažintinių įgūdžių ugdymas, taikomas iki kol vaikui sueina 7 metai. Nusprendus taikyti Taikomosios elgesio terapijos metodais grįstą mokymą reikėtų kreiptis į tai vykdančius paslaugų teikėjus. Bus sudaryta programa, su vaiku dirbs terapeutas. Tai daroma centre arba namuose. Valstybinėse gydymo įstaigose teikiamos paslaugos dažniausiai apima ergoterapijos, logopedo, specialiojo pedagogo, kineziterapijos, įvairių meno ar relaksacijos terapijų paslaugas.
ABA terapija: individualizuotas ugdymas
ABA (angl. Applied Behavior Analysis) - tai ne viena metodika, o visas požiūris į tai, kaip vaikai mokosi. Pagrindinė idėja - sukurti motyvuojančią aplinką, kurioje vaikas mokosi su džiaugsmu. Tuomet tai, ko jis išmoksta, perkelia į kasdienybę. Svarbiausia - kiekvienam vaikui kuriama individuali programa, o mokymo procesas vyksta pasitelkiant moksliškai pagrįstus efektyviausius ugdymo metodus.
Šiuolaikinė ABA akcentuoja vaiko gerovę, laisvą pasirinkimą, jutiminius poreikius, sensoriką ir asmenines ribas.
Veiklos, skatinančios raidą
Įvairius užsiėmimus galime naudoti kaip tiltą tarp autizmo spektro sutrikimą turinčio vaiko ir jo aplinkos bei joje esančių žmonių. Esama daugybės veiklų, kurios gali ugdyti socialinius įgūdžius, tuo pat metu stiprindamos ryšį tarp autisto vaiko ir aplinkinių.
Taip pat skaitykite: Ugdymo Strategijos Autistiškiems Vaikams per Muziką
- Pupų dėžė: į didelį plastmasinį dubenį pridėkite sensorinių rutuliukų (stikliniai, marmuriniai, geliniai) ar džiovintų pupų. Tarp jų, šen bei ten įmeskite smulkių žaisliukų ir skatinkite vaiką kišti rankas į dubenį, kad ištrauktų norimus objektus.
- Kvapnūs burbulai: burbulų pūtimas gali būti smagi pojūčius įtraukianti veikla, be to, ji gali padėti lavinti burnos motoriką.
- Piešimas pirštais: netvarkingas, tačiau smagus piešimas pirštais gali padėti vaikui mokytis apie spalvas ir suteikti galimybę liečiant atrasti naujas tekstūras.
- Dainos ir eilėraščiai: vaikams dažniausiai patinka eilėraščių rimas ar pasikartojantys posmai dainose. Galite sukurti dainelių, kurios mokytų vaikus apsirengti, pavalgyti, mėgstamiausią dainelę galite naudoti kaip atpildą po to, kai vaikas atlieka ne tokią norimą (tačiau būtiną) veiklą.
Kalbos įgūdžių stiprinimas namuose
Kalbos įgūdžių stiprinimas yra svarbus procesas, kuris turėtų prasidėti kuo anksčiau. Vaikui svarbu suprasti ne tik atskirus žodžius, bet ir kaip juos naudoti teisingame kontekste. Integruojant įvairius lavinimo metodus į vaiko kalbos įgūdžių stiprinimą, atkreipkite dėmesį į Montessori žaislus ir ankstyvojo lavinimo priemones.
Mūsų patirtis rodo, kad dainavimas, deklamavimas ir skaitymas garsiai yra itin naudingi stiprinant vaiko kalbos įgūdžius namuose. Skaitymas garsiai stiprina kalbos supratimo gebėjimus, lavina atmintį ir skatina vaikų koncentraciją. Visais minėtais atvejais svarbu, kad užsiėmimai būtų smagūs ir įdomūs vaikui.
Smulkiosios motorikos lavinimas
Smulkioji motorika yra gebėjimas kontroliuoti mažas kūno dalis, tokias kaip pirštai.
- Spalvinimas: Vaikams patinka spalvinti, o tai puiki galimybė plėtoti tiesiogines koordinacijos įgūdžius.
- Konstruktorius: Konstruktoriaus dėlionėms surinkti reikia tikslumo ir koncentracijos - tai labai naudinga smulkiajai motorikai.
- Dėlionių dėliojimas: Dėlionių dėliojimas, lavina motorinius gebėjimus ir stiprina koncentracijos įgūdžius.
Tėvų vaidmuo ir pagalba vaikui
Tėvai yra pagrindiniai asmenys, atsakingi už vaiko kalbos įgūdžių lavinimą. Pirmiausia, vaikas mokosi per kopijavimą - jis stebi ir atkartoja tėvų veiksmus. Todėl kasdienis aktyvus bendravimas su vaiku yra esminis dalykas jo kalbos įgūdžiams lavinti.
Svarbu suprasti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus ir plėtoja savo kalbos įgūdžius skirtingu greičiu. Todėl ypač svarbus yra kantrumas ir nuoseklumas - tai padeda vaikui jaustis saugiai ir užtikrintai mokantis naujo.
Vaikystė yra svarbus laikotarpis, kai vaikai mokosi kalbos. Kalbėkite su savo vaiku taip daug, kaip tik galima, imituokite skirtingus garsus ir stebėkite jų reakcijas.
Patarimai tėvams bendraujant su vaiku
- Būkite vaiko akių lygyje ir pirmiausia įsitikinkite, kad jis žiūri į jus, prieš jam ką nors sakydami.
- Sumažinkite aplinkos triukšmą, kad vaikui būtų lengviau susikoncentruoti į jūsų kalbą.
- Sakykite trumpas ir aiškias instrukcijas.
- Naudokite taisyklę „plius vienas žodis“ - kreipkitės į vaiką jo suprantamu lygiu, pridėdami vieną papildomą žodį.
- Lydėkite kalbą gestais.
- Praktikuokite totalios komunikacijos metodą - kalbą papildykite alternatyviomis komunikacijos priemonėmis, kurias naudoja ar mokosi naudoti jūsų vaikas.
- Komentuokite ir apibūdinkite vaiko veiksmus.
- Kalbėkite paprastai ir natūraliai, kaip įprasta su juo bendraujant.
- Reguliariai žaiskite su vaiku ir modeliuokite jo kalbą.
Autizmo atpažinimas
Autizmo ir kitų autizmo grupės susirgimų diagnostika nėra paprasta ir aiški, nes tam tikri autizmo simptomai pasireiškia ir kitų ligų atvejais, pvz., protinės raidos sutrikimai, Landau - Klefner sindromas, trapiosios X chromosomos sindromas, vaikų šizofrenija ir kiti. Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5 - 2 metų amžiaus. Nustatant vaikų autizmą rekomenduojama taikyti Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontroliniu sąrašą, kuriuo galima tirti 18 mėnesių amžiaus vaikus.
Autizmo diagnostikai labai svarbus bendras sveikatos, neurologinis ir neuropsichiatrinis tyrimas.
- Medikamentinis gydymas.
- Šiuo metu dar nėra atrastas medikamentas, kuris galėtų išgydyti autizmą, tačiau gydymas vaistais yra svarbi bendros pagalbos programos dalis.
- Autizmo atveju dažniausiai naudojamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai, sedatyviniai preparatai (Prasauskienė, 2003).
- Gydymas vitaminais gali padėti spręsti elgesio problemas (autoagresiją, hiperaktyvumą) ir miego sutrikimus.
Psichologinės ir pedagoginės priemonės
Svarbiausias pedagoginio ir psichologinio poveikio tikslas yra ne tiek akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo ir bendravimo įgūdžių formavimas. Autistiški vaikai gali būti ugdomi įvairiose įstaigose, atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą, vaiko elgesį ir emocijas. Kiekvienam vaikui ugdyti sudaroma individuali programa, kurioje daug dėmesio skiriama struktūruotos aplinkos kūrimui, kalbos ar alternatyvaus bendravimo skatinimui, numatomi konkretūs tikslai ir jų siekimo būdai.
Kur kreiptis pagalbos?
- Pirmas žingsnis - pediatras arba šeimos gydytojas. Jis gali išduoti siuntimą.
- Dar tėvai gali kreiptis į miesto PTT (pedagoginė psichologinė tarnyba).
- Kreiptis galite į Vilniaus Vaiko raidos centrą, Vaikų reabilitacijos skyrių Druskininkų „Saulutė“, Vaikų reabilitacijos ligoninę „Lopšelis“ Kaune ar kitas įstaigas pagal gyvenamą vietą.
Autizmo paplitimas gana didelis, ir pagal statistiką kas 70-as vaikas yra autistiškas. Nepaisant to, pačią autizmo sąvoką Lietuvoje vis dar gaubia daugybė mitų ir klaidingų įsitikinimų. Daugelis tėvų ir net mokytojų vis dar nėra gerai susipažinę su šiuo ypatumu.
Žmogus, turintis autizmą, lygiai taip pat kaip ir kiti nori turėti draugų, būti mylimas ir mylėti, nori būti suprastas, gerbiamas ir vertinamas. Ir itin skaudžiai išgyvena atstūmimą.