Viltis yra universalus žmogaus patirties aspektas, suteikiantis motyvacijos ir atsparumo jausmą susidūrus su iššūkiais. Psichologijoje viltis tapo reikšminga tyrimų sritimi, o įvairūs teoretikai siūlo skirtingus jos konceptualizavimo būdus. Vienas įtakingiausių požiūrių yra R. Snyderio kognityvinė vilties teorija, kuri viltį apibrėžia kaip teigiamą motyvacinę būseną, pagrįstą sėkmingu agentūros (valios) ir kelių (planavimo) jausmu, susijusiu su tikslais.
Pagrindiniai teorijos elementai
Snyderio vilties teorija remiasi trimis pagrindiniais elementais:
- Tikslai: Tikslai yra norimi rezultatai arba tikslai, kurių siekia individai. Jie gali būti įvairūs, nuo trumpalaikių užduočių iki ilgalaikių siekių.
- Agentūra: Agentūra reiškia individo įsitikinimą savo gebėjimu inicijuoti ir palaikyti kelius link norimų tikslų. Tai apima savęs efektyvumo jausmą ir tikėjimą, kad žmogus gali daryti įtaką savo gyvenimui.
- Keliai: Keliai apima suvokiamas galimybes arba strategijas, kurios gali būti naudojamos tikslams pasiekti. Tai apima gebėjimą generuoti skirtingus kelius ir pasirinkti efektyviausią.
Snyderis teigia, kad viltis atsiranda, kai individai tiki, kad jie turi tiek valią (agentūrą), tiek būdus (kelius) savo tikslams pasiekti. Be to, viltis nėra tiesiog kognityvinis procesas, bet ir socialinis konstruktas. Socialiniai santykiai ir kultūrinis kontekstas vaidina svarbų vaidmenį formuojant individo vilties suvokimą ir išraišką.
Viltis kaip socialinis konstruktas
Socialinis vilties aspektas pabrėžia, kad individo viltis yra įtakojama jo socialinės aplinkos. Socialinė parama, kultūrinės normos ir socialinė ekonominė padėtis gali turėti įtakos individo vilties lygiui. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad individai, kurie gauna didesnę socialinę paramą, linkę turėti didesnį vilties lygį.
Be to, kultūrinės normos gali paveikti, kaip viltis yra išreiškiama ir suvokiama. Kai kuriose kultūrose viltis gali būti išreiškiama atvirai, o kitose ji gali būti labiau subtili. Socialinė ekonominė padėtis taip pat gali turėti įtakos vilties lygiui, nes individai, gyvenantys skurde, gali susidurti su didesniais iššūkiais pasiekiant savo tikslus.
Taip pat skaitykite: Senatvės tyrimai
Vilties matavimas
Snyderis sukūrė įvairius instrumentus vilčiai matuoti, įskaitant Vilties skalę (Hope Scale). Ši skalė naudojama agentūros ir kelių komponentams įvertinti. Vilties skalė buvo plačiai naudojama įvairiose populiacijose ir kontekstuose, įrodant jos patikimumą ir validumą.
Vilties skalė susideda iš 12 teiginių, iš kurių 4 yra skirti agentūrai matuoti, 4 - keliams, o likę 4 yra užpildai. Respondentas įvertina kiekvieną teiginį pagal 4 balų Likerto skalę, kur 1 reiškia visiškai netiesa, o 4 - visiškai tiesa. Aukštesnis balas rodo didesnį vilties lygį.
Štai pavyzdys, kaip gali atrodyti vilties skalė:
| Teiginys | Visiškai netiesa | Iš esmės netiesa | Iš esmės tiesa | Visiškai tiesa |
|---|---|---|---|---|
| Galiu galvoti apie daugybę būdų, kaip pasiekti savo tikslus. | 1 | 2 | 3 | 4 |
| Esu įsitikinęs, kad galiu sėkmingai siekti savo tikslų. | 1 | 2 | 3 | 4 |
Praktinis pritaikymas
Snyderio vilties teorija turi daug praktinių pritaikymų įvairiose srityse, įskaitant švietimą, sveikatos priežiūrą ir psichoterapiją. Švietimo srityje viltis gali būti ugdoma mokyklose, sukuriant aplinką, kuri palaiko tikslų nustatymą, problemų sprendimą ir savęs efektyvumą.
Sveikatos priežiūros srityje viltis gali padėti pacientams susidoroti su lėtinėmis ligomis ir pagerinti savo psichologinę gerovę. Psichoterapijoje viltis gali būti naudojama kaip terapinis įrankis, padedantis klientams įveikti depresiją, nerimą ir kitas psichologines problemas.
Taip pat skaitykite: Socialinė Doktrina Krikščionybėje
Intervencijos, skirtos vilčiai didinti, dažnai apima tikslų nustatymo, problemų sprendimo ir savęs efektyvumo strategijas. Pavyzdžiui, terapeutai gali padėti klientams nustatyti realius tikslus, sukurti kelius tiems tikslams pasiekti ir įveikti kliūtis, kurios gali iškilti.
Apibendrinant, R. Snyderio kognityvinė vilties teorija suteikia vertingą supratimą apie vilties prigimtį ir jos vaidmenį žmogaus gerovėje. Pripažindami agentūros, kelių ir tikslų svarbą, galime sukurti intervencijas, kurios skatina viltį ir padeda individams pasiekti savo tikslus.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie socialinių darbuotojų požiūrį į autizmą