Institucinės globos pertvarkos metu Lietuvoje buvo kuriami grupinio gyvenimo namai, skirti žmonėms su psichikos ir (ar) proto negalia. Pertvarkos tikslas - užtikrinti sėkmingą neįgaliųjų integraciją visuomenėje.
Šiame straipsnyje analizuojami socialinių darbuotojų, dirbančių su intelekto ir (ar) psichikos negalią turinčiais vaikais bendruomeniniuose vaikų globos namuose, darbo turinio pokyčiai pereinant nuo institucinių prie bendruomeninių paslaugų. Todėl, dirbant bendruomenėje su neįgaliais vaikais, socialinio darbuotojo darbo pobūdis įgauna kitokią formą nei dirbant institucijoje.
Siekiant atskleisti socialinių darbuotojų darbo turinį, kai pereinama nuo institucinių prie bendruomeninių paslaugų, buvo pasitelktas kokybinis tyrimas, analizuota socialinių darbuotojų, dirbančių su intelekto ir (ar) psichikos negalią turinčiais vaikais, patirtis. Tyrime dalyvavo septyni socialiniai darbuotojai.
LTStraipsnyje analizuojamas socialinių darbuotojų, dirbančių su intelekto ir (ar) psichikos negalią turinčiais vaikais bendruomeniniuose vaikų globos namuose, darbo turinio pokyčiai pereinant nuo institucinių prie bendruomeninių paslaugų. Kai paslaugų gavėjai pereina gyventi į bendruomeninius vaikų globos namus, socialiniams darbuotojams tenka atsakomybė ir už vidutinę ar sunkią negalią turinčių klientų integraciją į visuomenę, paslaugų ieškojimą bendruomenėje, nebelieka įstaigos struktūros ir sumažėja teikiančio paslaugas personalo.
Šiame darbo skyriuje aprašomi išleisti naujausi teisės aktai, sudarantys sąlygas socialinių paslaugų plėtrai Lietuvoje, bei nurodomi socialinių paslaugų savivaldybėse finansavimo šaltiniai.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Grupinio Gyvenimo Namai: Naujas Požiūris į Globą
„Taip susiformavo, kad jei žmogus yra globojamas ir reikalingas globos, už jį padaroma viskas: išplaunamos grindys, sutvarkomi kambariai, gaminamas maistas, - sistemos ydą įvardijo Pertvarkos procesų ekspertas. - Gyvenimas didelėje įstaigoje suformuoja tokį žmogaus požiūrį, kad už jį viskas turi būti padaryta. Ir, žinoma, padaryti kažką už žmogų yra lengviau, nei susitarti, kad jis padarytų pats, o socialiniai darbuotojai, aptarnaujantis personalas, užuot konfrontavę su žmogumi, linkę darbus padaryti už jį.“ Gytis Baltrūnas
Grupinio gyvenimo namai, skirtingai nuo didžiųjų socialinės globos įstaigų, orientuoti tik į apgyvendinimo paslaugų teikimą. Tai reiškia, kad žmonės ten gyvena, gali būti mokomi higienos, savitvarkos, maisto gaminimo įgūdžių, bet užimtumas vyksta kitur.
Viena svarbiausių sąlygų - kad grupinio gyvenimo namuose nebūtų nei keramikos dirbtuvių, nei pynimo studijų ar panašių įstaigų. „Kodėl? Nes tiems žmonėms nereikia, kad viskas būtų šalia. Jie gali ir turi naudotis visiems prieinamais kultūros namais, bendru kino teatru, eiti į visiems miesto gyventojams skirtus renginius. Grupinio gyvenimo namuose turi būti tik gyvenama, o profesinių įgūdžių, meninių gebėjimų ugdymas turėtų vykti kitur. Svarbiausia, kad neįgalūs žmonės iš namų išeitų į darbą ar užimtumą kaip tai kasdien daro dauguma visuomenės narių“, - sakė G. Baltrūnas.
Svarbiausia, kad neįgalūs žmonės iš namų išeitų į darbą ar užimtumą kaip tai kasdien daro dauguma visuomenės narių.
Pavyzdys: Grupinio gyvenimo namai Vilniuje
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Socialinio Darbuotojo Rolė Grupinio Gyvenimo Namuose
Šiuo metu Lietuvoje veikia 29 grupinio gyvenimo namai. Grupinio gyvenimo namuose gali gyventi iki dešimties žmonių, su jais dirba 1-2 socialiniai darbuotojai ir 4-5 socialinio darbuotojo padėjėjai, į kuriuos bet kada galima kreiptis pagalbos ar patarimo.
Vykstant pertvarkai socialinių darbuotojų, dirbančių bendruomeniniuose vaikų globos namuose, pareigos pasipildė naujomis funkcijomis: pirkti maisto produktų, užtikrinti ir organizuoti maisto gamybą; prižiūrėti drabužius ir patalynę; vesti užimtumo veiklą, pasirūpinti namų ūkiu, patiems vykti atnaujinti vaiko dokumentus, užtikrinti nuotolinį ugdymą.
Tyrimas atskleidė socialinių darbuotojų, dirbančių bendruomeniniuose vaikų globos namuose, naujas atsakomybės rūšis, susijusias su vaiku: atsakomybę už vaiko sveikatos būklę, pasirūpinimą, kad būtų suvartoti paskirti medikamentai, ir atsakomybę vykstant viešuoju transportu su vaikais.
Tyrimu nustatyta, kad, vykstant pertvarkai, socialiniams darbuotojams padaugėjo pareigų: bendradarbiauti su medicinos įstaigų darbuotojais, bendradarbiauti su mokyklų ir (ar) ugdymo įstaigų darbuotojais, bendradarbiauti su kitų įstaigų personalu dėl laisvalaikio ir (ar) užimtumo, prižiūrėti šildymo sistemą, teritoriją, pateikti informaciją apie namų skaitiklių rodmenis.
Socialinio darbuotojo vaidmuo tampa daugiafunkcis, įvairiapusis.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Visuomenės Požiūris ir Integracija
„Apsigyvenęs grupinio gyvenimo namuose žmogus pradeda save traktuoti kaip sveiką eilinį visuomenės narį. Šiuose namuose jis turi savo privačią erdvę, jam nebereikia taikytis prie nustatytos darbotvarkės, - pasakojo Pertvarkos ekspertas. - Labai svarbu tai, kad grupinio gyvenimo namų dėka keičiasi ir visuomenės požiūris: visuomenė nebebijo žmonių su psichikos negalia, auga pasitikėjimas, tolerancija.“
Pasak Pertvarkos eksperto G.Baltrūno, jokios švietėjiškos akcijos nepakeis požiūrio į neįgaliuosius taip, kaip jį keičia vadinamųjų kitokių žmonių apsigyvenimas šalia, kai galima juos matyti kasdien. Kaip teigiamą pavyzdį pašnekovas išskyrė Visaginą: visuomenė priešinosi grupinio gyvenimo namų kūrimui, bet kai čia atsikraustė pirmieji gyventojai, tarp jų ir kaimynų greitai užsimezgė draugyste ir pagarba grįsti santykiai.
Labai svarbu tai, kad grupinio gyvenimo namų dėka keičiasi ir visuomenės požiūris.
Gyvenimas grupinio gyvenimo namuose, kaip pasakojo G. Baltrūnas, suteikia daugiau galimybių. Itin svarbu tai, kad ant grupinio gyvenimo namų durų nėra iškabos - tai leidžia žmogui identifikuoti save kaip lygiavertį visuomenės narį, o ne gyvenantį institucijoje.
„Perteklinė pagalba žaloja labiau nei nepriteklius ar liga, o grupinio gyvenimo namuose žmonės tampa savarankiški, pradeda labiau rūpintis savimi, didėja jų interesų ratas, savivertė“, - teigiamais rezultatais dalijosi Utenos regiono Pertvarkos procesų ekspertas Gytis Baltrūnas.
Savivaldybių Teikiamos Socialinės Paslaugos Neįgaliems Asmenims
Savivaldybės teikia šias socialines paslaugas neįgaliems asmenims:
- Informacijos teikimas, konsultavimas.
- Maitinimo organizavimas.
- Specialaus transporto paslaugos.
Neįgaliems žmonėms ypač aktualios yra socialinės paslaugos namuose. Socialinių paslaugų namuose plėtra tai viena iš galimybių kuo ilgiau gyventi žmonėms savo namuose įprastinėje aplinkoje. Šiuo metu socialinės paslaugos namuose teikiamos tik vienišiems asmenims. Socialines paslaugas namuose teikia lankomosios priežiūros darbuotojai.
Socialinių paslaugų namuose teikimo tikslas - sudaryti asmenims normalias gyvenimo sąlygas ir galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą savo namuose, siekiant išvengti stacionarių socialinių paslaugų teikimo būtinumo. Teikiant socialines paslaugas namuose, siekiama palaikyti neįgalaus žmogaus ryšius su bendruomene.
Neįgaliesiems socialinės paslaugos namuose yra labai svarbios, nes tai yra galimybė gyventi nuosavuose namuose. Dažniausiai žmonės užsisako, kad jiems išplautų grindis, išvalytų kilimus, nupirktų maisto produktų, sumokėtų mokesčius. Pastebima, kad lankomosios priežiūros darbuotojai patenkina tik fizinius klientų poreikius. Neįgaliems asmenims trūksta bendravimo.
Paslaugos į namus turėtų būti grindžiamos gerais tarpusavio santykiais, veiksmingu bendravimu bei pasitikėjimu tarp kliento ir darbuotojo.
Socialinio darbuotojo darbas
Išvados
Išanalizavus socialinio darbuotojo veiklą su neįgaliaisiais savarankiško gyvenimo namuose, galima daryti išvadą, kad šis modelis skatina didesnę neįgaliųjų integraciją į visuomenę, savarankiškumą ir gerina visuomenės požiūrį į juos. Tačiau, socialiniams darbuotojams tenka didelis atsakomybės krūvis ir reikia nuolat tobulinti savo kompetencijas.
Svarbu užtikrinti tinkamą finansavimą ir paramą grupinio gyvenimo namams, kad jie galėtų sėkmingai vykdyti savo veiklą ir teikti kokybiškas paslaugas neįgaliesiems.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2002 m. pabaigoje visose savivaldybėse pagalbos namuose paslaugas teik÷ 928 etatiniai lankomosios priežiūros darbuotojai, 153 asmenys dirbo pagal terminuotas sutartis, 654 - pagal darbo biržos viešųjų darbų programas ir 266 buvo savanoriai .
Socialinių darbuotojų patirtys dirbant su vaikais, gyvenančiais bendruomeniniuose vaikų globos namuose.. Verslas, technologijos, biomedicina: inovacijų įžvalgos 2023, 1 (14), 245-253.
Lietuvos Socialinės Globos Įstaigų, Dalyvaujančių Pertvarkos Procese, Darbuotojų Motyvacijos Vertinimas. Socialinis Darbas. Patirtis ir Metodai 2018, 21, 35-56.
Socialinės paslaugas gyventojams laiduoja parengta ir nuolat tobulinama atitinkama teisinė bazė, sukurta adekvati institucinė sistema bei finansavimo šaltiniai.
tags: #socialinio #darbuotojo #veikla #su #neigaliaisiais #savarankisko