Lietuvoje pensijos suteikia finansinę paramą pasiekus pensinį amžių. Dirbdami mokate socialinio draudimo įmokas, o sulaukę pensinio amžiaus, gaunate pensiją, kuri padeda išlaikyti gyvenimo lygį ir užtikrinti finansinį saugumą. Pensija yra finansinė parama, kuri skirta užtikrinti pajamas asmenims, pasiekusiems tam tikrą amžių arba atitinkantiems tam tikras sąlygas ir nebevykdantiems aktyvios darbo veiklos. Tai yra svarbus socialinio saugumo elementas, leidžiantis žmonėms išlaikyti oriai gyventi, palikus savo darbo vietą.
Pensijos sistema yra įvairi ir gali apimti valstybines, privačias bei darbuotojų pensijų fondų teikiamas išmokas. Skirtingose šalyse pensijų teikimo sąlygos ir dydis gali labai skirtis, todėl svarbu suprasti, kaip veikia šios sistemos ir, kokie yra jų privalumai bei iššūkiai. Juk pensija ne tik suteikia finansinį stabilumą, bet ir yra svarbi dalis, planuojant asmeninę ateitį bei užtikrinant orų gyvenimą sulaukus garbaus amžiaus.
Reikalavimai Senatvės Pensijai Gauti
Norėdami gauti pensiją Lietuvoje, turite atitikti nustatytus reikalavimus. Senatvės amžius automatiškai nesuteikia teisės gauti valstybinę pensiją; svarbūs tokie veiksniai kaip amžius, darbo stažas ir įmokos.
Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie:
- Yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių
- Turi minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą
Senatvės Pensijos Amžius
Pensinis amžius nuo 2012 metų kasmet didėjo ir iki 2026 metų pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. Norėdami sužinoti savo pensinį amžių, galite pasinaudoti pensinio amžiaus skaičiuokle.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Kada man priklauso išeiti į pensiją pagal gimimo metus?
Lietuvoje senatvės pensijos amžius palaipsniui didinamas, norim 2026 metais pasiekti 65 metų ribą tiek vyrams, tiek moterims.
- Vyrų pensinis amžius:
- 2025 metais: 64 metai ir 10 mėnesių - vyrams, gimusiems 1960 m. gegužės 1 d. - 1961 m. vasario 28 d.
- 2026 metais ir vėliau: 65 metai - vyrams, gimusiems 1961 m. kovo 1 d. ir vėliau.
- Moterų pensinis amžius:
- 2025 metais: 64 metai ir 8 mėnesiai - moterims, gimusioms 1960 m. rugsėjo 1 d. - 1961 m. balandžio 30 d.
- 2026 metais ir vėliau: 65 metai - moterims, gimusioms 1961 m. gegužės 1 d.
Kaip įvertinti savo pensiją?
Pensijos Stažas
2025 metais norint gauti pilną pensiją reikia turėti sukaupus būtinąjį, 34 metų socialinio draudimo stažą. Iki 2027 metų, būtinasis stažas pasieks 35 metus.
Senatvės pensiją sudaro bendroji ir individualioji dalis, o pensijos dydį lemia:
- Per visą karjerą sukauptas stažas
- Bazinės pensijos rodiklis
- Apskaitos vienetų (taškų) suma ir jų vertė tais metais, kai išeinama į pensiją.
Bazinės pensijos dydis ir taško vertė kasmet indeksuojami, skelbia „Sodra“. Kad galėtų gauti senatvės pensiją, žmogus turi būti pasiekęs pensinį amžių ir sukaupęs bent minimalų darbo stažą - 15 metų, kuris nuo 2022 m. garantuoja nesumažintą bendrąją pensijos dalį (bazinis pensijos dydis), kuri nuo 2025 m. yra 298,45 Eur. Neįgijęs 15 metų stažo asmuo neturi teisės gauti senatvės pensijos.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
Būtinasis stažas senatvės pensijai pradėtas didinti nuo 2018 metų, tuomet jis pailgėjo iki 30,5 metų (1999-2017 metais buvo 30 metų). 2026 metais jis tiek vyrams, tiek moterims augs pusmečiu iki 34 metų ir 6 mėnesių, o 2027 m. dar tiek pat - iki 35 metų.
Būtinasis Stažas ir Pensijos Dydis
Senatvės pensijos bendrosios dalies dydis nustatomas pagal bazinės pensijos dydį (šiemet - 269,77 euro, kitąmet - 298,45 euro), atsižvelgiant į asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo santykį.
Paprastai kalbant, jeigu žmogus turi visą būtinąjį stažą, tuomet jo bendroji pensijos dalis yra lygi bazinei pensijai. Jeigu stažo yra daugiau, tuomet ir bendroji pensija didesnė. Pavyzdžiui, kitais metais į pensiją išeina Jonas su 34 metų stažu ir Ona su 40 metų stažu. Jono pensijos bendroji dalis bus lygi bazinei pensijai, t.y. 296,45 euro, nes jo stažo ir būtinojo stažo santykis bus lygus 1 (34/34). Onos pensijos bendroji dalis bus atitinkamai didesnė ir sudarys 348,77 euro (40/34x296,45).
Iki 2022 m. galiojo taisyklė, kad, jeigu žmogaus stažas viršija minimalųjį (15 m.), bet nesiekia būtinojo, tuomet jo pensijos bendroji dalis proporcingai mažinama tokiu pačiu principu, kaip didinama turint daugiau stažo. Tačiau tuometinis Seimas nusprendė, kad trumpesnį laiką dirbę gyventojai turi gauti tiek pat pinigų, kaip ir dirbę ilgesnį laiką.
Dabar įstatymas numato, kad, jeigu asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo santykis yra mažesnis už vienetą, laikoma, kad jis lygus vienetui. Tad, jeigu Jonas bus pradirbęs 15 metų, o Ona - 34 metus, jų bendroji pensijos dalis bus tokia pati - 296,45 euro.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
Pensijos Dydis
Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių. 2024 metais vidutinė senatvės pensija siekia 605 EUR. Tiems, kurie turi būtinąjį stažą, vidutinė pensija siekia 644 EUR. Tikimasi, kad ateityje vidutinė pensija artės prie pusės vidutinio atlyginimo.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) skelbė, kad kitąmet vidutiniškai pensijų didėjimas sieks 12 proc. Vidutinė senatvės pensija nuo 2026 metų pradžios ūgtels apie 80 eurų ir pasieks 750 eurų, o vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, augs 90 euru ir pasieks 810 eurų.
Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 m. pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. Numatoma, kad 2026 m. vidutinė pensija atitinkamai sudarys 47,3 proc. VDU „į rankas“, o turintiems būtinąjį stažą, - 51,1 proc.
Senatvės Pensija Persikėlus Į Lietuvą
ES/EEA šalyse pensijos apskaičiuojamos pagal jūsų socialinio draudimo istoriją ir mokamos tos šalies kompetentingų institucijų, nepriklausomai nuo jūsų pilietybės. Jei persikelsite į Lietuvą iš ES valstybės narės, Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos ar Lichtenšteino, toliau gausite ten mokamą pensiją.
Lietuva turi socialinio draudimo sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina ir Kanada, reglamentuojančias pensijų suteikimą ir mokėjimą. Derybos vyksta su JAV. Jei persikelsite iš Kanados, Moldovos, Ukrainos ar Baltarusijos ir jau gaunate pensiją, šios šalys toliau mokės pensiją.
Jei persikelsite iš Rusijos ir jau gaunate pensiją ten, pensijos mokėjimas Rusijoje bus nutrauktas ir jūsų pensija bus skirta Lietuvoje. Jei dirbote keliose ES šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Lietuvoje, galite turėti teisę į pensiją kiekvienoje iš jų.
Išankstinė Pensija
Su pensiniu amžiumi ir būtinuoju stažu taip pat yra susijęs išankstinės pensijos skyrimas. Pagal įstatymą išankstinė pensija gali būti skiriama iki gyventojas sukanka senatvės pensijos amžių.
Ar galiu į pensiją išeiti anksčiau?
Taip, Lietuvoje yra galimybė išeiti į pensiją anksčiau, pasinaudojant išankstine senatvės pensija. Ši pensija gali būti skiriama likus ne daugiau kaip 5 metams iki nustatyto senatvės pensijos amžiaus, jei atitinkate tam tikras sąlygas:
- Turite sukaupti būtinąjį stažą senatvės pensijai gauti, kuris priklauso nuo metų, kada sulauksite pensinio amžiaus. Pavyzdžiui, 2025 metais būtinasis stažas yra 34 metai.
- Negalite gauti kitų socialinio draudimo, valstybinių ar šalpos pensijų, taip pat negalite dirbti ar gauti pajamų iš savarankiškos veiklos, būti ūkininku ar jo partneriu.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad išankstinė senatvės pensija yra mažinama 0,32% už kiekvieną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus. Pavyzdžiui, jei nuspręstumėte išeiti į išankstinę pensiją likus 5 metams (60 mėnesių) iki pensinio amžiaus, jūsų pensija būtų sumažinta 19,2% (0,32% x 60 mėn.).
Be to, sulaukus senatvės pensijos amžiaus, jūsų senatvės pensija taip pat bus mažinama 0,32% už kiekvieną mėnesį, kuomet gavote išankstinę pensiją. Tačiau jei išankstinę pensiją gavote ne ilgiau kaip 3 metus ir turėjote ne mažesnį kaip 40 metų stažą (šis reikalavimas kasmet didėja 3 mėnesiais), senatvės pensija nebus mažinama.
Prieš priimant sprendimą dėl išankstinės pensijos, rekomenduojama įvertinti savo finansinę situaciją ir pasikonsultuoti su „Sodros“ specialistais, kad gautumėte išsamią informaciją apie galimus pensijos dydžio sumažinimus ir jų įtaką jūsų ateities pajamoms.
Išankstinės pensijos apskaičiuotos bendroji ir individualioji dalys būna mažinamos 0,32 proc. už visus mėnesius, likusius iki senatvės pensijos. Jeigu žmogus nori išankstinės pensijos, bet iki pensinio amžiaus jam dar liko visi 5 metai, tuomet jo išankstinė pensija bus sumažinta 19,2 proc., palyginti su ta, kurią gautų, jeigu išeitų į pensiją jau sulaukęs pensinio amžiaus.
Senatvės pensijos dydis nemažinamas, jeigu išankstinę senatvės pensiją asmuo gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir jo stažas, skiriant išankstinę senatvės pensiją, yra ne mažesnis kaip 40 metų 9 mėnesiai šiemet ir 41 metai kitąmet.
Kodėl Ilginamas Pensinis Amžius?
„Sodros“ pensijų sistema pagrįsta pinigų perskirstymu, o ne jų kaupimu. Lėšos pensijoms gaunamos iš šiuo metu dirbančių gyventojų. Kuo dirbančių žmonių yra daugiau ir kuo daugiau „Sodros“ įmokų jie sumoka, tuo daugiau pinigų yra mokėti pensininkams, kurie nedirba.
Per pastaruosius kelis dešimtmečius darbingo amžiaus gyventojų Lietuvoje nuolat mažėjo. Ir toliau mažės, nes vaikų gimsta vis mažiau. Pavyzdžiui, 2012 m., kai buvo pradėtas ilginti pensinis amžius, mūsų šalyje gimė beveik 30 tūkst. vaikų, o pernai - tik 20,6 tūkst.
Tiesa, per pastaruosius kelerius metus į Lietuvą grįžta daugiau emigravusių tautiečių, taip pat imigruoja daugiau užsieniečių. Vis dėlto pensinio amžiaus gyventojų skaičius auga sparčiau.
Tad dalijant „Sodros“ surinktų įmokų sumą vis didesniam skaičiui žmonių, kiekvienam iš jų tektų vis mažiau pinigų. Kad pensininkų skaičius neaugtų taip greitai, Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Vakarų valstybių, buvo nuspręsta palaipsniui ilginti pensinį amžių.
Taip žmonės turi ilgiau dirbti, mokėti įmokas, o profesinės karjeros pabaiga ir išmokų gavimas yra atitolinamas.
Kaip Ilginamas Pensinis Amžius?
2011 m. Lietuvoje vyrų pensinis amžius buvo 62,5 metų, o moterų - 60 metų. Kiekvienais vėlesniais metais vyrų pensinis amžius buvo ilginamas 2 mėnesiais, o moterų - 4 mėnesiais. Tiek pat jis pailgės ir 2025 m.
Taigi nuo kitų metų vyrų pensinis amžius bus 64 metai ir 10 mėnesių, o moterų - 64 metai ir 8 mėnesiai. Į pensiją galės išeiti vyrai, kurie gimė nuo 1960 m. gegužės 1 d. - 1961 m. vasario 28 d., ir moterys, gimusios nuo 1960 m. sausio 1 d. iki 1960 m. rugpjūčio 31 d.
Galiausiai 2026 m. vyrų ir moterų pensinis amžius Lietuvoje susilygins ir pasieks 65 metus. Vis dėlto, kai kurie ekspertai prognozuoja, kad ateityje pensinis amžius gali būti vėl ilginamas, nes kitaip senatvės pensijos nesiektų ir trečdalio atlyginimo.
Tiesa, pastaruoju metu pasigirdo siūlymų keisti pensijų sistemą taip, kad pensinis amžius nebūtų toks svarbus. Apsvarstyti šiuos pasiūlymus numato ir naujos Vyriausybės programa.
Kaip Ilginamas Būtinasis Stažas?
Jeigu nuo pensinio amžiaus priklauso tai, kada žmogus įgyja teisę į senatvės pensiją, tai būtinasis stažas lemia, kokio dydžio ji bus. Ilgą laiką būtinasis stažas ir moterims, ir vyrams buvo 30 metų. Tačiau nuo 2018 m. jis kasmet ilginamas 6 mėnesiais.
Šiemet būtinasis stažas yra 33 metai ir 6 mėnesiai. Nuo 2025 m. būtinasis stažas vyrams ir moterims bus 34 metai. 2026 m. jis toliau bus ilginamas, kol galiausiai 2027 m. pasieks 35 metus.
Kaip minėta, nuo kiekvieno žmogaus sukaupto socialinio draudimo pensijų stažo priklauso, kokio dydžio pensija bus skirta. Jis svarbus skaičiuojant bendrąją pensijos dalį.
Pensinis Amžius Vyrams ir Moterims Taps Vienodas
O štai nuo 2026 metų pensinis amžius Lietuvoje taps vienodas visiems - tiek vyrams, tiek moterims, ir sieks 65 metus. Tai reiškia, kad visi gyventojai, gimę 1961 metais ar vėliau, galės išeiti į senatvės pensiją sulaukę pilnų 65 metų. Toks sprendimas užtikrina aiškią ir prognozuojamą pensijų sistemą, kurioje pensinis amžius yra stabilus ir vienodas visiems.
Iki 2025 metų pensinis amžius dar buvo skirtingas: vyrams jis kildavo po kelis mėnesius per metus, moterims - šiek tiek greičiau, o 2025 metais siekė apie 64 metus 10 mėnesių vyrams ir 64 metus 8 mėnesius moterims. Šis palaipsnis kėlimas leido „susilyginti“ pensinio amžiaus ribas ir prisitaikyti prie demografinių pokyčių, tokių kaip gyvenimo trukmės didėjimas ir mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius.
Tokiu būdu nuo 2026 metų Lietuvoje visiems gyventojams bus nustatyta aiški pensinio amžiaus riba - 65 metai.
Pensinio Amžiaus Pokyčiai Jungtinėje Karalystėje
Nuo 2026 m. balandžio Didžiojoje Britanijoje pradeda kilti valstybinės pensijos amžius: dabartinė riba - 66 metai - pradės kilti iki 67 metų. Pokyčiai bus įgyvendinami palaipsniui, priklausomai nuo gimimo datos, todėl kiekvienas būsimas pensininkas turėtų pasitikrinti, kada tiksliai jam priklausys teisė gauti pensiją. Skaičiuojama, kad Jungtinėje Karalystėje gali gyventi iki 300 tūkst. emigrantų iš Lietuvos, o pokyčiai palies ir juos.
JK Vyriausybė taip pat rengia tyrimus dėl galimybės pensinį amžių pakelti iki 68 metų. Nors galutinis sprendimas dar nėra priimtas, valstybei būtina įvertinti, kaip tokie pokyčiai paveiktų biudžetą ir pensininkų gyvenimo kokybę. Ekspertai pažymi, kad pensijos amžiaus didinimas dažniau paveikia mažiau pasiturinčius žmones, kurių gyvenimo trukmė trumpesnė.
Minimalus amžius prieigai prie darbo ar privačių pensijų fondų taip pat kils: nuo 55 iki 57 metų, tačiau šis pokytis įsigalios tik nuo 2028 m. Tai reiškia, kad žmonės, planuojantys anksti pasinaudoti pensijomis ar privatų pensijų fondu, turės atidžiai persvarstyti savo strategijas.
Pensijų amžiaus didinimas kelia papildomų diskusijų apie valstybinių pensijų didinimą pagal „trigubo užrakto“ (angl. „triple lock“) sistemą, kai pensija kasmet didinama pagal infliaciją, vidutinį atlyginimų augimą ar 2,5 % minimalų padidinimą. Ši sistema iš esmės padidina pensijas, bet kartu kelia klausimą, kaip suderinti didesnes išmokas su ilgesniu darbo amžiumi.
Ekspertai rekomenduoja planuoti ateitį atsižvelgiant į šiuos pokyčius: tiksliai žinoti savo pensijos amžių, peržiūrėti asmenines finansines strategijas ir įvertinti, kada geriausia pradėti naudotis pensija ar privataus fondo lėšomis. Laiku priimti sprendimai gali užtikrinti stabilų ir saugų finansinį gyvenimą pensijoje.
Tuo tarpu dar lapkritį premjerė Inga Ruginienė nuramino Lietuvos pensininkus - pasak jos, 65 metų riba yra pakankama ir kartelės kelti kol kas neplanuojama. Vyriausybės spaudos konferencijoje premjerė aiškiai pabrėžė, kad šiuo metu nėra nei politinės valios, nei realių prielaidų ilginti pensinį amžių. Dabartinė riba buvo pasiekta palaipsniui, suvienodinant vyrų ir moterų pensinį amžių, ir, premjerės teigimu, Lietuvai ši riba yra pakankama.
Premjerė taip pat atkreipė dėmesį į realias problemas darbo rinkoje - priešpensinio amžiaus darbuotojai dažnai patiria diskriminaciją, sunkiai išsilaiko arba praranda darbą, o dalis žmonių dėl sveikatos ar sunkaus fizinio darbo nebeištveria iki 65 metų. Todėl diskusijos apie pensinio amžiaus didinimą būtų socialiai neteisingos. Valstybės tikslas, jos teigimu, turėtų būti ne versti darbuotojus dirbti ilgiau, o užtikrinti orią senatvę tiems, kurie jau išdirba iki oficialios ribos. Tolimesni pokyčiai bus svarstomi tik tuomet, kai bus išspręstos pagrindinės darbo rinkos ir sveikatos problemos.