Valstybės institucijų strateginio planavimo procesas grindžiamas hierarchine sistemą sudarančiais dokumentais ir procedūromis, kuriose aiškiai apibrėžtos misijos, strateginiai tikslai, programos, priemonės, vertinimo kriterijai bei atsakomybės. Šioje apžvalgoje surenkami ir išdėstomi esminiai principai, analizės reikalavimai ir planavimo etapai, taikomi rengiant institucijų strateginius veiklos planus ir ūkio šakų plėtros strategijas.
Strateginių dokumentų sistema ir jų tarpusavio ryšiai
Valstybės ilgalaikės raidos strategija - ilgalaikis strateginio planavimo dokumentas, kuriame išdėstyta valstybės geopolitinės padėties analizė, ilgalaikiai prioritetai ir suderinta visų sektorių ilgalaikės plėtros vizija. Valstybės ilgalaikės raidos strategija, atspindinti ilgalaikę valstybės raidos viziją, rengiama Vyriausybės nustatytais terminais. Ji yra pagrindinis planavimo dokumentas, kuriame suderintos ir apibendrintos ūkio šakų (sektorių) ir kitos plėtros strategijos.
Ilgalaikė ūkio plėtros strategija - strateginio planavimo dokumentas, kuriame apibendrintos visų ūkio šakų (sektorių) strategijos ir numatytos prioritetinės ūkio plėtros kryptys. Ilgalaikė ūkio plėtros strategija atspindi atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros strategijas, tarpsektorines ir regionų plėtros strategijas. Ilgalaikėje ūkio plėtros strategijoje pateikiama ūkio būklės (aplinkos ir išteklių) analizė pagal atskiras šakas (sektorius), plėtros netolygumų tarp Lietuvos ir ES analizė, viso šalies ūkio SSGG analizė, nurodomi strategijos tikslai, prioritetinės kryptys, atitinkamo laikotarpio uždaviniai ir priemonės.
Nacionaliniame plėtros plane (bendrajame programavimo dokumente) pateikiama aplinkos ir išteklių analizė, šalies ekonominės ir socialinės plėtros strategija, su ES parama susijusių sektorinių strategijų prioritetinės kryptys, uždaviniai ir priemonės, taip pat išdėstomas ES paramos ir šalies atitinkamų išteklių išankstinis finansinis atitinkamo laikotarpio planas. Nacionaliniame plėtros plane (bendrajame programavimo dokumente) atsispindi atskirų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programos (priemonės) ir Valstybės investicijų programoje numatytieji ekonominės infrastruktūros investicijų projektai, kurie iš dalies bus finansuojami ES struktūrinės paramos lėšomis.
Institucijų vaidmuo ir strateginio planavimo pagrindai
Viešojo administravimo institucija (toliau vadinama - institucija) - viešojo administravimo subjektas, vykdantis teisės aktų nustatytas valstybės ar savivaldybės funkcijas. Rengdama strateginį veiklos planą, institucija numato savo veiklos tikslus, kryptis ir būdus. Jame turi būti atsižvelgta į Vyriausybės prioritetus, atitinkamos ūkio šakos (sektoriaus) plėtros strategijos, Nacionalinio plėtros plano (bendrojo programavimo dokumento), ilgalaikės ūkio plėtros strategijos ir valstybės ilgalaikės raidos strategijos nuostatas.
Taip pat skaitykite: socialinių paslaugų organizavimo tvarka
Institucijų strateginiuose veiklos planuose išdėstoma institucijų misija, strateginiai tikslai ir programos, kuriose nurodomi siektini rezultatai, planuojami finansiniai ir kiti ištekliai. Institucijų strateginiai veiklos planai turi atspindėti Vyriausybės prioritetus, atitinkamos ūkio šakos (sektoriaus) plėtros strategijos, Nacionalinio plėtros plano (bendrojo programavimo dokumento), ilgalaikės ūkio plėtros strategijos, valstybės ilgalaikės raidos strategijos nuostatas.
Misija, strateginiai tikslai ir programos
Institucijos misija apibūdina institucijos paskirtį ir įsipareigojimus, svarbiausią institucijos tikslą, kompetencijos sritį ir veiklos kryptį, visuomenės poreikius, parodo, kokiu tikslu buvo įsteigta institucija, dėl ko ji funkcionuoja, kuo skiriasi nuo kitų valdymo institucijų. Nustatant institucijos misiją, atsižvelgiama į esamą ir būsimą institucijos veiklą ir tikslus. Institucijos misija yra pastoviausias, palyginti su strateginiais tikslais ir uždaviniais, institucijos įsipareigojimas.
Institucijai rekomenduojama formuluoti iki 5 tikslų. Institucijos misijai įgyvendinti nustatomi institucijos strateginiai tikslai. Institucijos strateginiai tikslai turi būti derinami su ūkio šakos (sektoriaus) strateginiais tikslais, ilgalaike ūkio plėtros strategija, Vyriausybės programa, Nacionaliniu plėtros planu (bendruoju programavimo dokumentu).
Programa - veiklos, skirtos institucijos misijai ir strateginiams tikslams įgyvendinti, plano dalis, kurioje nustatyti tikslai, uždaviniai, jų įgyvendinimo vertinimo kriterijai, priemonės (projektai), numatytos lėšos ir laukiamas šios programos įgyvendinimo poveikis visuomenei. Institucijos programos tikslas turi nusakyti rezultatą, kurį norima pasiekti per tam tikrą laikotarpį. Institucijos programos tikslai turi būti susiję su institucijos paskirtimi ir jos strateginiais tikslais.
Institucijų programos skirstomos į institucines (vertikalias) ir tarpinstitucines (horizontalias). Lėšos institucinei programai vykdyti numatomos vienam asignavimų valdytojui. Tarpinstitucinė programa rengiama kaip ir institucinės programos. Rengiant ir įgyvendinant tarpinstitucines programas, dalyvauja kelios institucijos (toliau vadinama - dalyvaujančios institucijos), todėl ir lėšos numatomos keliems asignavimų valdytojams.
Taip pat skaitykite: finansinis konsultavimas ruošiantis pensijai
Analizės priemonės: PEST, SSGG ir išteklių vertinimas
Ūkio šakos (sektoriaus) būklės analizės dalyje turi būti analizuojama esama ūkio šakos (sektoriaus) būklė, nustatomos ir paaiškinamos plėtros problemų priežastys, aprašomos ateities plėtros tendencijos ir galimi sprendimai dėl investicijų. Analizės paskirtis - visapusiškai įvertinti ūkio šakos (sektoriaus) plėtrai svarbius politinius, ekonominius, socialinius ir technologinius veiksnius (PEST analizė). Analizei turi būti naudojami tik patikimi duomenys.
Rengdami ūkio šakų (sektorių) plėtros strategijas, naudojamasi SSGG analize. SSGG analizė - analizė, apibendrinanti ir sujungianti išvien aplinkos ir išteklių analizės rezultatus, suklasifikuojanti strategiją lemiančius veiksnius į keturias grupes: stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes (SSGG). Remiantis išteklių analizės rezultatais, nustatomos institucijos stipriosios ir silpnosios vietos. Jų analizė parodo realias institucijos galimybes kovoti su kliūtimis, atsiradusiomis dėl išorės veiksnių.
Institucijos aplinkos analizės (PEST analizės) metu nustatomi institucijos išorės veiksniai ir įvertinamas jų poveikis institucijos veiklai. Taip pat prognozuojamos galimybės ir grėsmės. Išorės veiksnių formuluotės turi būti kuo konkretesnės; kur įmanoma, pateikiami kiekybiškai išreikšti rodikliai. politiniai veiksniai. Jie turi įtakos institucijos veiklos reguliavimo riboms. ekonominiai veiksniai. socialiniai veiksniai. technologiniai veiksniai.
Išnagrinėjus ir įvertinus išorės veiksnius, vertinami ištekliai (vidaus veiksniai). Aplinkos ir išteklių analizės metu kartu įvertinami ir praėjusio laikotarpio rezultatai, atskirai nurodomi sėkmingą veiklą lemiantys veiksniai, taip pat kiti veiksniai, turintys įtakos institucijos veiklos rezultatams.
Uždaviniai, priemonės ir vertinimo kriterijai
Institucijos programos tikslams įgyvendinti suformuluojami uždaviniai. Kiekvienas institucijos programos tikslas turi turėti bent vieną uždavinį. Uždavinys - per nustatytą laikotarpį pasiekiamas ir įvertinamas atitinkamo tikslo įgyvendinimo rezultatas. Reikia numatyti priemones kiekvienam uždaviniui įgyvendinti. Rekomenduojama apsvarstyti ir numatyti daugiau kaip vieną priemonę ir jas išdėstyti prioriteto tvarka.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Kad būtų galima įvertinti programos uždavinių vykdymą, suformuluojami uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai. Jie suteikia informaciją apie institucijos programų įgyvendinimo rezultatus. Vertinimo kriterijai turi būti skelbiami ir už juos turi būti atsiskaitoma institucijos viduje ir už jos ribų, jie turi būti stebimi ir naudojami priimant sprendimus, t.y. jie turi padėti valdyti ir kontroliuoti. Pagal šiuos kriterijus vertinami institucijos programų vykdymo rezultatai ir atliekant vidaus auditą. Rekomenduojama parinkti keletą skirtingų tipų vertinimo kriterijų.
Biudžeto planavimas ir Vyriausybės prioritetai
Kai kasmetinis biudžeto planavimo procesas prasideda Vyriausybės prioritetų nustatymu. Kiekvienų metų pradžioje Vyriausybė prireikus iš naujo svarsto savo prioritetus ir juos tikslina. Vyriausybės prioritetai nustatomi vadovaujantis Vyriausybės programa, valstybės ilgalaikės raidos strategija, ilgalaike ūkio plėtros strategija, ilgalaikėmis nacionalinėmis programomis ir Nacionalinio plėtros plano (bendrojo programavimo dokumento) prioritetais. Vyriausybės prioritetai gali būti suformuluoti kaip veiklos kryptys, tikslai ir uždaviniai. Jais vadovaujasi institucijos, rengdamos ar tikslindamos savo programas.
Kasmet rengiamos atitinkamo laikotarpio makroekonominės prognozės: bendrojo vidaus produkto (BVP), infliacijos, užimtumo ir kitų rodiklių. Fiskaliniame plane nurodoma atitinkamo laikotarpio ekonominė ir fiskalinė Vyriausybės veiklos perspektyva, tikėtinos pajamos ir išlaidos, numatomas deficitas, valstybės skolos dinamika ir apribojimai. Remiantis fiskaliniu planu, numatomi maksimalūs asignavimai kiekvienai institucijai.
Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas, analizuodamas informaciją dėl papildomų asignavimų Vyriausybės prioritetams įgyvendinti, gali siūlyti institucijoms keisti vykdomų programų prioritetus, riboti išlaidas, skatinti jas racionaliau naudoti. Institucijos privalo atitinkamai patikslinti savo strateginius veiklos planus. Institucijų planavimo rodikliai apibendrinami ir gautos išvados taikomos rengiant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Valstybės investicijų programos projektus.
Planavimo organizavimas institucijoje ir atsakomybės
Institucijos strateginio veiklos plano rengimui organizuoti, koordinuoti, jo įgyvendinimui prižiūrėti, biudžetiniais metais pasiektiems rezultatams įvertinti, iškilusioms problemoms analizuoti, planuojamo laikotarpio veiklos prioritetams nustatyti rekomenduojama sudaryti institucijos strateginio planavimo grupę (alternatyva - šias funkcijas pavesti institucijos struktūriniam padaliniui). Institucijos strateginio planavimo grupę sudaro ir jos sudėtį tvirtina institucijos vadovas.
Į strateginio planavimo grupės sudėtį rekomenduojama įtraukti institucijos struktūrinių padalinių vadovus, vyriausiąjį finansininką, vidaus audito tarnybos vadovą arba vidaus auditorių (stebėtojo teisėmis). Rekomenduojamas strateginio planavimo grupės narių skaičius - iki 10. Į institucijos strateginio planavimo grupės pasitarimus gali būti kviečiami suinteresuotų institucijų atstovai.
Ūkio šakos (sektoriaus) strategijos rengimas
Kad nusibrėžtų atitinkamos trukmės tikslus ir numatytų būdus, kaip juos pasiekti, institucijos rengia ūkio šakos (sektoriaus) plėtros strategiją. Ūkio šakos (sektoriaus) plėtros strategija rengiama pagal atliktą ūkio šakos (sektoriaus) būklės analizę, SSGG analizę, įvertinus programų vykdymo rezultatus. Ūkio šakos (sektoriaus) plėtros strategijoje nurodomi strategijos tikslai ir prioritetinės kryptys šiems tikslams pasiekti.
Ūkio šakos (sektoriaus) plėtros strategijoje turi būti nurodyta, kaip bus siekiama strategijos tikslų. Todėl numatomi uždaviniai ir jų įgyvendinimui pasirinktos priemonės. Kiekvienam strategijos tikslui reikia nurodyti keletą uždavinių, kurie išdėstomi prioriteto tvarka.
Duomenų kokybė ir rodikliai
Išanalizavus ūkio šakos (sektoriaus) plėtros netolygumus tarp Lietuvos Respublikos ir ES valstybių, turi būti nustatomas pagrindinių ūkio šakos (sektoriaus) plėtros netolygumų laipsnis. Kad būtų galima įvertinti svarbiausius, kiekybinius ūkio šakai (sektoriui) būdingiausius netolygumus, pateikiami aiškiai suformuluoti ir kiekybiškai išreikšti pagrindiniai rodikliai, pagal kuriuos bus vertinami ūkio šakos (sektoriaus) pokyčiai.
Toliau analizuojamos visos svarbiausios nacionalinės (Vyriausybės, apskričių, savivaldybių) ir tarptautinės (ES, tarptautinių finansinių institucijų) vykdomos ir įgyvendintos programos. Šios programos įvertinamos pagal uždavinio įgyvendinimo rezultatus, programos įgyvendinimo rezultatus, veiklos rezultatus.
Praktinės rekomendacijos institucijoms
Institucijos programa rengiama įvertinus aplinką ir išteklius, suformulavus institucijos misiją, nustačius jos strateginius tikslus. Institucijos programos tikslai turi atitikti aplinkos ir išteklių analizės išvadas, t.y. turi būti formuluojami atsižvelgiant į atitinkamus poreikius, sąlygas ir galimybes. Institucijos programos tikslai išdėstomi prioriteto tvarka.
Programos tikslams įgyvendinti suformuluojami uždaviniai, kurie suteikia galimybę nustatyti, ką institucija atliks kitais metais, siekdama institucijos programų tikslų, ir kokių ji tikisi rezultatų. Rekomenduojama parinkti keletą skirtingų tipų vertinimo kriterijų. Vertinimo kriterijai turi būti skelbiami ir už juos turi būti atsiskaitoma institucijos viduje ir už jos ribų.
Šioje sistemoje veiklos rezultatas suprantamas kaip institucijos strateginio tikslo arba ūkio šakos (sektoriaus) strategijos tikslo įgyvendinimo rezultatas - nauda (arba žala), kurią, įgyvendinant atitinkamą tikslą, patiria ne tik tiesioginiai programos naudos gavėjai, bet ir kitos grupės.
| Planavimo lygmuo | Pagrindiniai dokumentai / įrankiai | Esminė paskirtis |
|---|---|---|
| Valstybinis | Valstybės ilgalaikės raidos strategija, Nacionalinis plėtros planas | Nustatyti ilgalaikę viziją ir šalies prioritetus |
| Ūkio šakos / sektoriaus | Ilgalaikė ūkio plėtros strategija, sektoriaus analizė, SSGG, PEST | Analizuoti sektoriaus būklę, nustatyti tikslus ir prioritetus |
| Institucinis | Institucijos strateginis veiklos planas, programos, uždaviniai, vertinimo kriterijai | Įgyvendinti misiją per programas ir priemones, vertinti rezultatus |
Remdamiesi šiais principais ir reikalavimais, strateginio planavimo ir socialinės aprėpties departamentas gali užtikrinti, kad institucijų strateginiai planai būtų suderinti su valstybės ir sektorių prioritetais, paremtų patikimais duomenimis, aiškiais rodikliais ir veiksmingomis vertinimo priemonėmis. Taip sukuriama sąlyga nuosekliai derinti biudžeto skirstymą, programų efektyvumą ir visuomenės poreikių tenkinimą.
tags: #strateginio #planavimo #ir #socialines #aprepties #departamentas