Dažnai klaidingai manoma, kad lytinė tapatybė ir seksualinė orientacija yra vienas ir tas pats. Seksualinė orientacija ir lytinė tapatybė yra du visiškai skirtingi asmens tapatybės bruožai. Lytinė tapatybė apibūdina unikalų kiekvieno asmens lyties pojūtį ir su tuo susijusį savęs (ne)priskyrimą tam tikrai lyčiai. Seksualinė orientacija iš esmės atspindi tai, kam žmogus jaučia emocinį, romantinį ar seksualinį potraukį (tai pačiai arba kitai lyčiai, nepriklausomai nuo lyties ar iš viso nė vienai lyčiai).
Apie tai, kokie yra esminiai šių terminų skirtumai aiškinamės su medicinos gydytoja, psichoterapijos konsultante, VŠĮ Įvairovės edukacijos namų lytiškumo ugdymo lektore Rusne Kirtiklyte. Ji pažymi, kad terminai gali padėti geriau pažinti save, suteikti bendruomenės jausmą, gali suteikti žmogui galimybę lengviau komunikuoti savo patirtį, dalintis išgyvenimais su kitais, jaustis mažiau vienišiems.
Kas yra lytis ir jos lygmenys?
Lytis apima šiuos tris pagrindinius lygmenis: biologinė lytis arba kūno lytis remiasi išimtinai fizinėmis savybėmis; lyties tapatumas apibūdinantis asmens vidinį žinojimą, suvokimą, kad jis priklauso tam tikrai lyčiai; lyties išraiška yra susijusi su socialine lytimi, apranga, lyčių vaidmenimis, įpročiu ir pan. Tam tikrą visuomenės elgesį apibūdina kaip tipišką vyrui ar moteriai.
„Doing gender“ reiškia nuolatinį lyčių vaidmenų, dvigubos lyties ir vyraujančių vyriškumo ar moteriškumo sampratos kūrimą. Lyties socializacija ir lyčių vaidmenų mokymasis vyksta nuolat - iš tėvų, darželio, mokyklos, kolegų, žiniasklaidos, reklamos.
Interseksualumas: kas tai ir kiek tokių žmonių yra?
Žmonės, gimę su biologinėmis tiek vyriškomis, tiek moteriškosiomis lyties ypatybėmis, yra vadinami interseksualais arba hermafroditais. Interseksualumas yra įvairių formų. Dėl skirtingų duomenų rinkimo būdų įvairiuose šalyse ir daugybės neregistruotų atvejų sunku pateikti tikslų tokių žmonių skaičių. Plačiai paplitęs skaičius - 1 iš 1000 naujagimių kasmet yra interseksualus. Ankstesnių tyrimų duomenimis, interseksualių asmenų gimsta 1 iš 2000-5000 žmonių. Neseniai Nyderlandų mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad interseksualių žmonių gimsta daugiau. Taigi interseksualūs žmonės sudaro 0,5078 proc. populiacijos. Tai reiškia, kad 1 iš 200 žmonių turi skirtingų lyties savybių, kurios pagal medicinos normas yra priskiriamos prie lyties vystymosi sutrikimų.
Taip pat skaitykite: Ministro įžvalgos apie socialinę apsaugą
Svarbu, kad interseksualumas nėra liga, o visiškai natūralus biologinis lyties variantas. Ar buvimas interseksualiu asmeniu reiškia, kad žmogaus lytis yra netiksli, neaiški ar nežinoma? Ne. Taip gali pasirodyti dėl mūsų visuomenėje vyraujančio požiūrio, kad egzistuoja tik dvi lytys: vyriška ir moteriška.
Medicininės intervencijos ir žmogaus teisės
Interseksualiems naujagimiams dažnai atliekamos operatyvios lyties keitimo operacijos kūdikystėje min. 21 ES valstybėje, kurios nėra mediciniškai būtinos ir dėl kurių paprastai neprašoma sutikimo iš pacientų atstovų. Šios operacijos, kurios nėra mediciniškai būtinos, dešimtmečius buvo kritikuojamos tarptautiniu mastu kaip masiniai žmogaus teisių pažeidimai, nes jos pažeidžia nukentėjusiųjų teisę į fizinį ir psichinį neliečiamumą bei JT vaiko teisių konvenciją. Lyties keitimo operacijos be nukentėjusiųjų sutikimo dažnai palieka randus, skausmą, prarandamas jautrumas; traumos, gydymo hormonais problemos ir pakartotinės operacijos nėra neįprastos.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas pasmerkė „mediciniškai nereikalingas chirurgines ir kitas procedūras, atliktas interseksualiems vaikams be jų pačių sutikimo“ kaip žalingą praktiką ir aiškų žmogaus teisių pažeidimą. Tarp gydytojų didėja supratimas, kad medicininės procedūros interseksualiems vaikams turėtų būti atidedamos iki to laiko, kol vaikai gali nuspręsti patys. Tačiau apsispręsti gali ne visi interseksualūs vaikai.
Interseksualumas ir teisinis pripažinimas
Siekdamas pripažinti lyčių įvairovę teisiniu lygmeniu, Vokietijoje 2017 m. Federalinis konstitucinis teismas nusprendė, kad be vyriškos ir moteriškos lyties turi būti įteisinta trečioji lytis. 2019 m. sausio mėn. buvo priimtas įstatymas, kuriuo nuspręsta įteisinti trečiąją lytį „kita“. ES įstatymas dėl trečiojo asmens lyties pripažinimo yra išimtis, tačiau mažiausiai keturiose valstybėse narėse naujagimiai gali būti registruojami kaip neutralūs lyčių aspektu, o dvejose šalyse (Vokietijoje ir Austrijoje) galima registruoti kaip "kita". Lietuvoje trečiasis lyties įrašas neegzistuoja, asmens tapatybės dokumentuose turi būti įrašytas arba MOT/F arba VYR/M įrašas; šis įrašas lemia ir asmens kodą.
Translytiškumas, nebinarinės tapatybės ir teisės
Žmonės, kurių lytinė tapatybė gimimo liudijime nesutampa su lytimi, vadinami trans* žmonėmis / transseksualais / nebinarinės lyties asmenimis. Daugelis trans* žmonių norėtų, kad į juos būtų kreipiamasi kitu vardu, įvardžiu ir kitu kreipiniu, nei nurodyta gimimo liudijime. Kai kurie trans* žmonės nori pritaikyti savo fizinę lytį prie suvokiamos lyties, naudodamiesi hormonų gydymu ir chirurgija. Tačiau daugelis trans* žmonių neturi sveikatos draudimo ar neturi finansinių galimybių naudotis tokiomis medicininėmis priemonėmis.
Taip pat skaitykite: Slaugos diagnozių modelių taikymas
Pagal šiuo metu galiojančias gydymo gaires Vokietijoje reikalinga transseksualumo diagnozė, mažiausiai 12 mėnesių terapija ir kelios psichiatrinės ataskaitos. Šios griežtos ir patologizuojančios gairės apsunkina daugelį translyčių žmonių. Tuo tarpu Argentinoje, Belgijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Airijoje, Liuksemburge, Maltoje, Norvegijoje ir Portugalijoje galioja įstatymai, leidžiantys transseksualams ir nebinarinės lyties žmonėms legaliai pakeisti savo vardą ir lytį be psichiatrinės diagnozės.
2018 m. Pasaulio sveikatos organizacijos TLK atnaujinime translytiškumas nebebuvo klasifikuojamas kaip psichinis sutrikimas; naujoje klasifikacijoje atsirado kategorija „lyčių neatitikimas“, kuri nėra psichiatrinė diagnozė, o reikalinga trans-specifinėms sveikatos paslaugoms užtikrinti.
Interseksualūs ir translyčiai žmonės: skirtumai ir panašumai
Pagrindiniai skirtumai: interseksualumas yra susijęs su asmens kūnu - būti interseksualiu reiškia gimti su tam tikrais lyties požymiais, kurie neatitinka medicininių ir socialinių normų. Translytiškumas yra susijęs su lytine tapatybe - būti translyčiu reiškia turėti lytinę tapatybę, kuri neatitinka lyties, kuri buvo priskirta gimus. Interseksualūs žmonės dažniausiai patiria invazines ir negrįžtamas medicinines procedūras be jų sutikimo. Translyčiai žmonės dažnai kreipiasi dėl medicininių procedūrų siekdami, kad jų kūnas atitiktų jų lytinę tapatybę, bet neretai susiduria su problemomis siekdami gauti jiems reikalingą gydymą.
Pagrindiniai panašumai: tiek interseksualiems, tiek translyčiams žmonėms stinga pagrindinės teisės į laisvą apsisprendimą pripažinimo. Tiek interseksualiems, tiek translyčiams žmonėms dar visai neseniai pagal tarptautines klasifikacijas buvo diagnozuojamas „sutrikimas“. Tiek interseksualūs, tiek translyčiai asmenys susiduria su diskriminacija ir žmogaus teisių pažeidimais jų atžvilgiu.
Diskriminacija, stigmatiškumas ir socialinis kontekstas
Iššūkių vis dar yra nemažai. Žmonės su diskriminacija susiduria ir švietimo įstaigose, ir darbinėje veikloje. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atliko tyrimą, per kurį paaiškėjo, kad tik kas penktas žmogus Lietuvoje jaustųsi patogiai, jei jų darbovietėje dirbtų translytis žmogus. Egzistuoja ir teisiniai, medicininiai iššūkiai, pavyzdžiui, trans žmonėms vis dar sunku gauti kokybiškas medicinines paslaugas tiek dėl gydytojų bendruomenėje egzistuojančio žinių trūkumo, tiek dėl įvairių stigmų ar nuostatų.
Taip pat skaitykite: Kraujospūdis: vyrų ir moterų skirtumai
Be to, nei lytinė tapatybė, nei lyties raiška dar nėra įtvirtinti kaip diskriminacijos pagrindai lygių galimybių įstatyme ir kituose Lietuvos teisės aktuose, kurie draustų diskriminaciją. Todėl tokie žmonės negauna pakankamos teisinės apsaugos. Asmens tapatybės dokumentuose Lietuvoje vis dar negalima nurodyti kažkokios kitos lyties nei moteris ar vyras arba, pavyzdžiui, pasirinkti nenurodyti lyties.
Padėtis gerėja, ypač didmiesčiuose ar tarp jaunesnio amžiaus žmonių, bet tikrai negalima sakyti, kad visuomenė aiškiai atskiria ar supranta skirtumą. Viešojoje erdvėje dažnai matome, kad temos apie LGBT+ iškyla per konfliktus ar politines diskusijas, o ne per edukaciją. Dėl to šios sąvokos kartais tampa tokiomis etiketėmis su neigiama konotacija. Švietimo įstaigose vis dar trūksta kokybiško turinio tiek bendrai lytiškumo, tiek ir kalbant LGBT+ temomis. Žiniasklaidoje irgi ne visada terminai atskiriami ir naudojami pagal tikrą reikšmę.
Kultūrinė ir šeimos aplinka
Kultūrinė ir šeimos aplinka šiaip turi didelę įtaką, kaip žmogus supranta ir vertina savo tapatybę. Tai dažnai veikia ne vien per kokį nors mokymą, bet ir per kasdienes nuostatas, komentarus, juokelius apie tai, kas laikoma normalu. Pavyzdžiui, šeimoje vaikai pirmiausiai susiduria su lyčių vaidmenimis ir tam tikrais santykių modeliais. Jei aplinkoje vyrauja nusistatymas, kad berniukai turi būti tokie, o mergaitės - kažkokios kitokios, ta tapatybė - vyro, moters - suvokiama kaip griežtai apibrėžta, turinti tilpti į tam tikras stereotipines normas.
Jei šeima atviresnė, leidžianti klausti, nebaudžia už neatitikimus normai, žmonės turi daugiau tos erdvės suvokti tapatybę kaip kažką nebūtinai atitinkančio griežtą binarę struktūrą. Kuo daugiau diskriminacijos, homofobijos, transfobijos šeimoje, mokykloje ar darbe, tuo nesaugiau tokiam žmogui būti tokioje aplinkoje. Yra toks terminas - internalizuota neapykanta, kai žmogus perima tokias neigiamas visuomenės nuostatas ir nukreipia į save. Jei aplinka siunčia nuolatinę žinutę, kad tam tikra tapatybė yra bloga, žmogus gali pradėti tuo tikėti ir nekęsti savęs. LGBT+ bendruomenės atstovai (-ės) gali patirti didesnę depresijos, suicidinių minčių riziką, jei turi būti tokioje nepalaikančioje aplinkoje.
Intersekcionalumas: sąvoka ir pritaikymas
Šį terminą (angl. intersectionality) sugalvojo ir 1989-aisiais pradėjo vartoti Kimberlé Crenshaw, norėdama atkreipti dėmesį į tai, kaip juodaodžių moterų patirtys ir sunkumai, susiję su lyties ir rasės sąveika, galėtų būti apibūdinti tiek feminizmo, tiek antirasizmo diskursais. Ji ir kitos juodaodės feministės teigė, kad teoretikai turi atkreipti dėmesį tiek į lytį, tiek į rasę ir parodyti, kaip jie sąveikauja, formuodami juodaodžių moterų patirtis.
Sankirtingumas yra koncepcija, kad įvairūs asmens tapatybės aspektai, tokie kaip rasė, lytis, seksualinė orientacija, klasė, religija ir gebėjimai, susikerta tarpusavyje ir sukuria unikalią patirtį ir galios dinamiką. Tarpsektoriškumas tampa vis svarbesnis siekiant suprasti, kaip socialiniai modeliai ir politika veikia skirtingus žmones. Intersekcionalumas padeda nustatyti, kaip tam tikri veiksniai veikia kartu, sukurdami tam tikrų grupių nepalankią padėtį arba privilegijas, ir kaip ši patirtis gali formuoti jų gyvenimą.
Intersekcionalumas taip pat suteikia galimybę didinti supratimą tarp skirtingos kilmės žmonių, nes leidžia į tapatybes žvelgti kaip į sudėtingas, daugialypes ir dinamiškas. Pripažįstant, kaip įvairios tapatybės gali susikirsti, galima skatinti didesnę įtrauktį ir supratimą tarp skirtingą patirtį ir tapatybes turinčių žmonių.
Praktinės implikacijos politikai ir paslaugoms
Tarpsektoriškumo principas naudojamas siekiant padėti suprasti ir keisti daugelį sričių, įskaitant švietimą, sveikatos priežiūrą, baudžiamąją justiciją, ekonominį vystymąsi ir kt. Svarbu, kad ir toliau tyrinėtume, kaip susikerta įvairios priespaudos sistemos, kad galėtume užtikrinti, jog mūsų politika vienodai tenkintų visų grupių poreikius. Tyrinėdami, kaip susikerta skirtingos priespaudos sistemos, galime įvertinti kiekvieno asmens gyvenimo istorijos niuansus, kurių dažnai nepastebime dėl vieno klausimo politikos ar politikos. Tokiu būdu sankirtos principas skatina mus atsižvelgti į įvairias asmenų perspektyvas ir patirtis kuriant visiems naudingą politiką ar socialinį modelį.
Kaip teikti pagalbą ir paramą?
Nepriklausomai nuo orientacijos ar tapatybės visi mes bendražmogiškai tikimės, kad artimieji priims mus tokius, kokie esame. Kalbant apie LGBT+ bendruomenę, svarbu naudoti žmogaus pasirinktus įvardžius. Jei žmogus pasikeičia vardą, vadinti tuo vardu, kuriuo nori būti vadinamas (-a). Taip pat svarbu nesijuokti iš visuomenėje vis dar dažnų homofobinių ar transfobinių juokelių, stabdyti kitus, kai girdime tokius juokelius ar neapykantos kalbą. Socialiniuose tinkluose nepalaikyti arba pranešti apie neapykantos kalbą internete.
Minėti terminai gali padėti geriau pažinti save, suteikti bendruomenės jausmą, gali suteikti žmogui galimybę lengviau komunikuoti savo patirtį, dalintis išgyvenimais su kitais, jaustis mažiau vienišiems. Tai leidžia suprasti, kad viskas su manimi yra gerai, esu ne vienas (-a). Tiek seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės įvardijimas atvirai gali būti ir išlaisvinanti patirtis, padedanti žmogui nebeslėpti svarbios tapatybės dalies.
Rekomendacijos institucijoms
- Užtikrinti teisines apsaugos priemones, kurios nek vestų tik dvišką lyties sampratą ir įtrauktų lyties tapatybę bei lyties raišką kaip diskriminacijos draudžiamus pagrindus.
- Praktikuoti informuotumo didinimą ir profesinį rengimą medicinos darbuotojams, kad būtų geresnė prieiga prie kokybiškų paslaugų interseksualiems ir trans* asmenims.
- Vengti medicininių intervencijų be interseksualaus asmens sutikimo; užtikrinti, kad tėvai gautų pilną, objektyvią informaciją ir laiko priimti sprendimus.
- Švietimo sistemoje integruoti kokybišką lytiškumo ir LGBT+ temų ugdymą, užtikrinant, kad terminai būtų aiškiai paaiškinti ir atskirti.
- Skatinti intersekcinį požiūrį politikos formavime, vertinant, kaip sprendimai paveiks žmones su keliais, susikertančiais pažeidžiamumais.
Patarimai asmenims, abejojantiems savo tapatybe
Svarbu suprasti, kad tai visiškai normalu. Visiškai normalu tyrinėti save, savo santykį su aplinka ir kitais. Lytinė tapatybė neturi būti kažkas visiškai apibrėžto, telpančio į visuomenei primestus rėmus. Tad tikrai galima leisti sau nežinoti ir neturėti konkrečių atsakymų iš karto. Sakyčiau, kad labai svarbu nesilyginti su kitais ir keliauti į tą savęs pažinimo kelionę savu tempu.
Intersekcionalumo svarba bendruomenių solidarumui
Ar gali feministai, negalią turintieji ar romai kovoti tik už savo teises? Dažnai nenorime kišti nosies į „ne savo“ daržą, bet nepastebime, kad ir anapus sienos, šioje pusėje, įvairovė kur kas didesnė nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio: kai kurie romai būna ir su negalia, pusė jų yra moterys, o dar dalis priklauso ir LGBT bendruomenei. Intersekcionalumas padeda nustatyti, kaip tam tikri veiksniai veikia kartu, sukurdami tam tikrų grupių nepalankią padėtį arba privilegijas, ir kaip ši patirtis gali formuoti jų gyvenimą.
Tarpsektoriškumo principas naudojamas siekiant padėti suprasti ir keisti daugelį sričių, įskaitant švietimą, sveikatos priežiūrą, baudžiamąją justiciją, ekonominį vystymąsi ir kt. Svarbu, kad ir toliau tyrinėtume, kaip susikerta įvairios priespaudos sistemos, kad galėtume užtikrinti, jog mūsų politika vienodai tenkintų visų grupių poreikius.
| Aspektas | Pavyzdys / reikšmė |
|---|---|
| Biologinė lytis | Kūno savybės, chromosomos, genitalijos |
| Lyties tapatybė | Asmens vidinis suvokimas, pvz., vyras, moteris, nebinarinis |
| Lyties raiška | Apranga, elgesys, socialiniai vaidmenys |
| Interseksualumas | Gimimo požymiai, derinantys tiek „vyriškas“, tiek „moteriškas“ savybes |
| Translytiškumas | Lytinė tapatybė skiriasi nuo priskirtos gimus |
Intersekcionalumas yra besivystanti studijų sritis, atliekami nauji tyrimai, siekiant ištirti jo reikšmę ir suprasti, kaip susikerta skirtingos tapatybės. Ši besiplečianti sritis gali atverti labai reikalingą dialogą apie daugybę mūsų visuomenėje egzistuojančių nelygybių ir paskatinti reikšmingus pokyčius.
tags: #lyties #ir #kitu #pamatiniu #socialiniu #kategoriju