Šiuolaikinėje slaugoje svarbų vaidmenį atlieka slaugos diagnozės, kurios yra neatsiejama slaugos proceso dalis. Norint geriau suprasti šiuolaikinės slaugos svarbą, verta panagrinėti jos raidą ir įtaką, kurią jai padarė skirtingos rūpybos sistemos.
Šiuolaikinei slaugai įtakos turėjo trys rūpybos sistemos:
- Pirmoji - savirūpą teikė liaudies gydytojai ir akušerės.
- Antroji - atsirado su krikščionybe ir egzistavo greta pirmosios sistemos, kol buvo sukurta dabartinė medicina.
- Trečioji sistema susiformavo XIX a. pabaigoje, kai medicinoje įvyko daug atradimų, tokių kaip aseptika ir rentgeno spinduliai.
Iki krikščionybės egzistavo ligoninių tipo prieglaudos namai keliautojams bei seniems žmonėms. Manoma, kad pirmoji ligoninė įkurta dar prieš 350 m. iki Kr. Romoje. Krikščioniškosios organizacijos teikė paslaugas skurstantiesiems ir benamiams, o slaugytojai tada mokėsi tik praktikoje.
Svarbus įvykis slaugos istorijoje - F. Naitingail „Pastabos apie slaugą“ (1860 m.), kuriose teigiama, kad kiekvienam pacientui reikalinga individuali slauga. Vėliau slaugytojus mokė gydytojai. Nuo 1945 m. slaugos tikslu buvo funkcijų ir užduočių vykdymas, o ne dėmesys žmogui. 1961 m. pabrėžta ypatinga slaugytojo ir paciento tarpusavio bendravimo svarba. 1964 m. nurodyta, kad būtina pagrįsti slaugos praktiką teorinėmis žiniomis. 1966 m. Henderson pristatė slaugos modelį.
Šiuolaikinės slaugos samprata apibrėžiama kaip:
Taip pat skaitykite: Ministro įžvalgos apie socialinę apsaugą
- Įvairaus amžiaus sveikų ir sergančių žmonių slaugymas.
- Pagalba jiems ir jų šeimoms suprasti ir siekti fizinės, psichologinės ir socialinės sveikatos.
- Slaugos planavimas ir organizavimas.
- Sveikatos ugdymas ir mokymas sveikos gyvensenos.
- Paciento ir jo šeimos skatinimas aktyviai dalyvauti paciento slaugymo veikloje, skatinant savirūpybą ir paciento pasitikėjimą savimi.
- Pagalba ligoniui po sunkių ligų greičiau sugrįžti į visuomenę ir adaptuotis.
- Pacientų mokymas.
- Bendradarbiavimas su kitais specialistais ir institucijomis.
Pagrindiniai slaugos uždaviniai apima problemų nustatymą ir tinkamų priemonių pritaikymą.
Slaugos proceso žingsniai (kritinis mąstymas)
Slaugos Sritys ir Specialybės
Slauga skirstoma į bendruomenės ir klinikinę slaugą.
- Klinikinė slauga vykdoma 2 ir 3 sveikatos priežiūros įstaigose, kur būdingas glaudus bendradarbiavimas su gydytojais ir mažesnis slaugytojo savarankiškumas. Slaugos planas čia trumpas.
- Bendruomenės slauga vykdoma 1 sveikatos priežiūros įstaigose.
Slaugos specialybės ir subspecialybės apima:
- Bendrosios praktikos slaugą (BPS).
- Specializuotą praktikos slaugą (SPS):
- Akušerija
- Anestezijos ir intensyvios terapijos slauga
- Bendruomenės slauga
- Psichikos sveikatos slauga
- Vaikų slauga
- Operacinės slauga
Slaugytojo Pareigos ir Teisės
Slaugytojo pareigos apima:
- Pacientų sveikatos pokyčių stebėjimą.
- Slaugos planavimą ir slaugos dokumentų pildymą.
- Ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką.
- Gydytojo paskirtų procedūrų atlikimą.
- Pirmosios pagalbos teikimą.
- Aseptikos ir antiseptikos reikalavimų laikymąsi.
- Etikos reikalavimų laikymąsi.
- Pastebėjus slaugos darbuotojo klaidą - pranešimą.
Slaugytojo teisės apima:
Taip pat skaitykite: Kraujospūdis: vyrų ir moterų skirtumai
- Užsiėmimą slaugos praktika.
- Neatlikimą procedūrų, jei nėra tinkamų sąlygų, jei tai liepė teisės tam neturintis žmogus, jei jos neatitinka moralinių nuostatų.
- Atsisakymą su paciento priežiūra nesusijusių darbų.
- Dalyvavimą personalo susirinkimuose.
- Kvalifikacijos tobulinimą.
- Dalyvavimą moksliniuose darbuose.
- Gavimą darbui būtinų priemonių nuo galimo užsikrėtimo.
Sveikata ir Jos Stiprinimas
Sveikata - tai fizinės, socialinės ir dvasinės gerovės būsena, biologinių procesų, vykstančių organizme, darni suma, visų organizmo funkcijų darni suma. Tai, kaip atskiras individas sugeba įgyvendinti savo tikslus ir poreikius, kaip sugeba suvaldyti aplinką. Tai ne vien ligos nebūvimas.
Negalia - tai bet koks sutrikimas, kuris atima, sumažina arba riboja asmens galimybes užsiimti kasdiene veikla ir jaustis pilnateisiu visuomenės nariu.
Sveikatos stiprinimas apima:
- Programą „Sveikata visiems“ (1977 m.): nėra karo, visiems lygios galimybės, patenkinami esminiai žmogaus poreikiai - pavalgyti, atsigerti, WC, apsišlaivinimas, normalios gyvenimo sąlygos, užtikrintas darbas, politinė valia ir žmonių parama.
- Programą (1997-2010 m.): gyventojų mirtingumo mažinimas, gyvenimo trukmės ilginimas, sveikatos santykių teisumas, gyvenimo kokybės gerinimas.
Sveikatą įtakoja genofondas, aplinkos veiksniai, politiniai, ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai veiksniai.
Liga ir Jos Prevencija
Liga - žalingų veiksnių sukeltas organizmo veiklos sutrikimas, kuris pasireiškia pablogėjusiu prisitaikymu prie aplinkos ir suintensyvėjusiomis apsauginėmis organizmo reakcijomis.
Taip pat skaitykite: Lyčių lygybė socialiniame versle
Žalingi veiksniai gali būti aplinkos arba socialiniai. Liga gali būti ūmi (2-3 sav., ryškūs požymiai), poūmė (3-6 sav.) arba lėtinė (6 sav., prasideda nestaigiai).
Ligos modeliai:
- Liga kaip Dievo bausmė.
- Aparato klaidos modelis.
- Socialinis medicininis modelis (liga kaip aplinkos veikimo rezultatas įgimtai žmogaus sandarai).
- Psichosociosomatinis modelis.
Prevencija skirstoma į:
- Bendrąją (gera mityba, grynas oras).
- Specialiąją (pragulų profilaktika).
- Pirminę prevenciją (veiksmai, kuriais mažinamas ligos kilimo pavojus arba gerinama gyvenimo kokybė).
- Antrinę prevenciją (ankstyvos stadijos simptomų nustatymas, norint sutrumpinti ligos laikotarpį).
- Tretinę prevenciją (veiksmai, užkertantys kelią ligų atkritimui, chroniškam būklės ar organo funkcijos silpnėjimui).
Žmogus Kaip Pacientas
Pacientas - ligonis arba neligonis, kuris kreipiasi į sveikatos priežiūros specialistus.
Kai vyksta funkciniai organizmo sutrikimai, suaktyvėja apsauginės reakcijos, atsiranda įvairūs pokyčiai ir psichologinė krizė. Reikia žmogui padėti. Gydymo eiga priklausys nuo pirminio susitikimo gydytojo su pacientu.
Žmogaus poreikiai ir jų motyvacija (pagal Maslovo motyvų teoriją):
- Fiziologiniai poreikiai (alkis, troškulys, miegas, lytinis potraukis).
- Saugumo poreikis.
- Tarpusavio ryšio ir meilės poreikis.
- Pagarbos poreikis.
- Savirealizacijos arba augimo poreikiai.
Paciento reakcija į ligą gali būti neadekvati, adekvati, normali arba šokas.
Pacientų Teisės
- Į kokybišką sveikatos priežiūrą (visi turi lygias teises, teisę į jo garbę ir orumą, turi būti duodami tik moksliškai pagrįsti nuskausminamieji vaistai, organai negali būti naudojami komerciškai).
- Į sveikatos priežiūros prieinamumą.
- Teisė pasirinkti gydytoją, slaugę, įstaigą.
- Teisę į informaciją.
- Paciento dalyvavimas mokymo procese ir biomedicinos tyrymuose.
- Teisė rinktis diagnostikos bei gydymo metodikas, atsisakyti gydymo.
- Teisė nežinoti.
- Privataus gyvenimo neliečiamumas.
Šiuolaikinės Slaugos Teorijos ir Modeliai
Šiuolaikinės slaugos teorijos ir modeliai padeda slaugytojams geriau suprasti pacientų poreikius ir planuoti individualizuotą slaugą.
Svarbiausi slaugos modeliai:
- 1860 m. - Naitingail „Pastabos apie slaugą“. Kiekvienam pacientui reikalinga individuali slauga. Reikia vertinti situaciją, infekcijų pavojų, asmens higienos reikalavimų laikymąsi.
- 1950-60 m. bandoma analizuoti atskirų priemonių svarbą slaugos procese. Ypatinga slaugytojo ir paciento tarpusavio bendravimo svarba (1961 m.).
- 1964 m. - būtina slaugos praktiką pagrįsti teorija. Ne tik gydyti, bet ir mokyti.
- 1966 m. - Virginijos Henderson slaugos modelis - slauga turi būti taikoma ne tik sergantiems.
- 1970 m. - Marta Rogers - sveikatą įtakoja aplinkos veiksniai, todėl reikia siekti harmonijos su aplinka.
- 1971-85 m. - Neuman - sveikatos sistemų modelis. Roy - adaptacijos modelis. Vatson - žmogiškojo rūpinimosi modelis.
Apibendrinant, paciento poreikiai yra patys svarbiausi, o slauga turi būti nukreipta į gydymo tikslus ir problemas.
Slaugos Modeliai: Henderson, Orem ir Roper
Henderson Modelis
Pagal V. Henderson modelį, slaugytoja padeda pacientui atlikti veiksmus, kuriuos jis atliktų pats, jei turėtų pakankamai jėgų, noro ir žinių. Tikslas - padėti patenkinti savo poreikius (14 gyvybinių veiklų). Sveikata - tai, kai žmogus pats pajėgia patenkinti biologinius ir psichologinius poreikius. Slauga - menas, kuris labai priklauso nuo asmenybės. Modelio trūkumas - fiziologiniai poreikiai vyrauja virš psichologinių.
Orem Modelis
Pagal Orem modelį, žmogus turi labai didelį poreikį rūpintis savimi pats ir kuo mažiau būti priklausomas nuo kitų. Slaugos menas - tai sugebėjimas padėti, sugalvojant, pateikiant ir administruojant individualią savirūpos sistemą. Trūkumas - daugiau dėmesio skiriama fizinei, o ne psichosocialinei slaugai.
Roper Modelis
Roper modelis remiasi visų kitų modelių dalimis. Tai 12 gyvybinių veiklų modelis. Pagrindinė idėja - žmogaus gyvenimas - gyvybinių veiklų visuma, jos yra kiekvienam individualios ir gyvenimo periodais keičiasi, tačiau žmogus visą laiką stengiasi išlikti savarankiškas. Gyvybines veiklas veikia biologiniai, psichologiniai, politiniai-ekonominiai, socialiniai-kultūriniai ir aplinkos veiksniai. Kai žmogus suserga, problemos tampa realios ir potencialios. Slaugytoja turi atsižvelgti į paciento savarankiškumą, vertinti poreikius ir skatinti daryti sprendimus.
Pagrindinės gyvybinės veiklos pagal Roper modelį:
- Saugios aplinkos palaikymas.
- Bendravimas.
- Kvėpavimas.
- Valgymas, gėrimas.
- Tuštinimasis, šlapinimasis.
- Švarinimasis, rengimasis.
- Kūno temperatūros palaikymas.
- Judėjimas.
- Darbas ir žaidimai.
- Lyties raiška.
- Miegas.
Įtakojantys faktoriai: amžius, priklausomybė/nepriklausomybė, biologiniai, psichologiniai, socialiniai-kultūriniai ir aplinkos veiksniai.
Slaugos Procesas: Samprata ir Svarba
Slaugos procesas - logiška, sisteminga, nuosekli paciento priežiūra. Pacientą reikia vertinti kaip visumą, kurią veikia daugybė faktorių. Jis apima 4 etapus:
- Vertinimas: surinkus duomenis, reikia nustatyti problemas ir poreikius.
- Planavimas: išdėstyti problemas pagal svarbą, nutarti, kokiais būdais jas spręsime, iškelti tikslą.
- Veiksmų atlikimas.
- Įvertinimas.
Slaugos Duomenų Rinkimas
Slaugos duomenų rūšys ir šaltiniai:
- Pirminiai šaltiniai: duomenys, kuriuos surenka pati slaugytoja - tiesioginė informacija iš paciento. Svarbiausi duomenų šaltiniai yra stebėjimas, pokalbis ir apklausa.
- Antriniai šaltiniai: informacija iš šeimos narių ir giminaičių, slaugos ataskaitos, parengtos kitų slaugytojų ar įstaigų, kitų specialybių atstovų duomenys, kolegų susirinkimai.
Metodai:
- Stebėjimas ir tyrinėjimas (stebima būklė, pulsas, kraujo spaudimas, temperatūra ir kiti rodikliai, išvaizda, protiniai sugebėjimai, sąmonė, atliekami reikalingi tyrimai).
- Bendravimas ir apklausa (surenkama gyvenimo anamnezė, remiantis gyvybinėmis veiklomis).
Slaugos Diagnozavimas
Tam, kad nustatyti diagnozę, reikia surinkti informaciją iš apklausos, artimųjų, ligos istorijos, kitų išrašų ir kolegų. Taip pat atliekama apžiūra, apčiuopa ir auskultacija.
Informacija renkama pagal:
- Organų sutrikimą.
- Gyvybinių veiklų sutrikimą.
- Psichologines ir socialines veiklas.
- Įpročius.
Problema - tai organizmo sutrikimai, kurie trukdo pacientui patenkinti poreikius. Slaugos problema gali būti reali ir potenciali. Slaugos problemos pagal svarbą: gyvybei gręsiančios, niokojančios problemos ir gręsiančios gerovei.
Slaugos diagnozė nustatoma po problemų įvertinimo, nustatant slaugos poreikių prioritetus. Svarbu įvertinti, kokių priemonių imtis, ką gali daryti pats pacientas ir kokia reikalinga globa. Prioritetai gali keistis kiekvieną minutę.
Slaugos diagnozė - tai paciento problema + priežastis. Tai sprendimas arba išvada, kurią daro slaugytoja, įvertinusi duomenis, rodančius, kokie pokyčiai, trūkumai ar ribojimai realiai ar potencialiai trukdo patenkinti žmogaus poreikius. Slaugos diagnozė nebūtinai turi būti susijusi su liga ar patologija.
Slaugos diagnozės bruožai: tai teiginys apie paciento problemą, tai nuoroda į sveikatos būklę ar galimą sveikatos problemą.
Slaugos Planavimas
Planavimo tikslas - užkirsti kelią, kad potencialios problemos netaptų akivaizdžiomis, sumažinti arba išspręsti akivaizdžias problemas arba padėti žmogui prie tų problemų prisitaikyti.
Planavimo pakopos:
- Nustatyti norimus rezultatus su pacientu.
- Nustatyti veiksmus.
- Aptarti slaugos planą su pacientu.
- Aptarti slaugos planą su komanda, kad būtų užtikrintas įgyvendinimo tęstinumas.
Tikslų nustatymas: ilgalaikiai ir trumpalaikiai. Jie turi būti pasiekiami ir aiškiai suformuluoti.
Slaugos planavimo svarba: įgyvendinama nuosekli, efektyvi, visapusiška ir ilgalaikė slauga, užtikrinamas slaugos tęstinumas, iš anksto numatomos slaugos priemonės.
Slaugos planą sudaro: slaugos tikslų suformulavimas, slaugos baigčių prognozavimas, slaugos veiksmų ir procedūrų numatymas.
Prioritetų nustatymas: pirmiausia šalinamos gyvybei grėsmingos būklės. Tai nuolatinis duomenų rinkimas, registravimas, darbo vertinimas, būklės stebėjimas ir prioritetų nustatymas, dirbant pagal planą.
Pagrindinės slaugos veiksmų grupės:
- Ligoniui reikalingų tyrimų atlikimas (parengimas, bandinio paėmimas, paciento priežiūra tyrimo metu).
- Gydytojo paskirtų vaistų administravimas ir procedūrų atlikimas.
- Slaugos procedūrų atlikimas, kurios užtikrintų normalų gyvybinių veiklų funkcionavimą.
Slaugos Procedūrų Atlikimas
- Tinkamas gydytojo vaistų administravimas ir procedūrų atlikimas.
- Reikalingų slaugos procedūrų atlikimas.
- Tinkamas ligonio parengimas tyrimams, stebėjimas po jų.
- Pagalba pacientui apsitarnaujant.
- Paciento ir jo šeimos mokymas.
- Paciento perspėjimas dėl galimų komplikacijų.
Prieš atliekant slaugos intervencijas:
- Patikslink gydytojo paskirimus.
- Rankų plovimas.
- Paciento tapatybės nustatymas.
- Privatumo užtikrinimas.
- Su intervencija susijusių slaugos problemų įvertinimas.
- Paciento supažindinimas su numatoma procedūra.
Rezultatų Įvertinimas
Rezultatų įvertinimo uždavinys yra nustatyti užsibrėžtų tikslų įvykdymą. Įvertiname stebėjimo, apklausos, tyrinėjimo, bandymo ir matavimo būdais. Reikia palyginti su užsibrėžtu tikslu.
Jei tikslas ne visai pasiektas:
- Ar iš dalies pasiektas?
- Ar problema lieka nepakitusi?
- Ar problema nepablogėjo?
- Ar nereikia iš naujo aptarti tikslo?
- Ar tikslas netinkamai suformuluotas?
Slaugytoja turi įvertinti kiekvieną savo veiksmą ir atliktą procedūrą. Kaip pacientas toleravo procedūrą, ar neatsirado šalutinių reiškinių ir kokių, ar ligonis patenkintas, kokie nauji duomenys ir problemos pastebėti atliekant procedūrą. Darbo pamainos vertinimas atliekamas perduodant budėjimą.
Slaugos Proceso Dokumentavimas
Slaugos proceso dokumentinis įforminimas: žodinis ir raštinis pranešimas. Slaugos dokumentacijos tvarkymas.