Socialiniai darbuotojai dirba nuolat kintančioje daugialypėje aplinkoje ir susiduria su įvairiais klientais. Todėl ir konfliktai socialiniame darbe yra neišvengiami, nes socialinis darbuotojas tiesiogiai dirba su klientu, su kuriuo santykis gali būti įvairus: nuo geranoriško bendravimo, bendradarbiavimo iki sudėtingų, probleminių situacijų. Socialiniai darbuotojai teikia klientams paslaugas probleminėse situacijose, kurios taip pat gali daryti įtaką konfliktų atsiradimui.
Tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių autoriai analizuoja kylančius konfliktus tarp socialinio darbuotojo ir kliento, tinkamą jų sprendimą ir valdymą. Tačiau dažniausiai yra akcentuojami socialinio darbuotojo vaidmenys konfliktų metu ar taikomos sprendimų strategijos. Gilintis į kliento ir ypač socialinio darbuotojo elgesį, skatinantį tarpasmeninius konfliktus, dažnai vengiama. Jei ir analizuojama, tai dažniausiai tik kliento elgesys, nes socialinis darbuotojas turi elgtis kaip profesionalas ir negali skatinti konfliktinių situacijų, o tik jas valdyti.
Atliktas kokybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 7 socialiniai darbuotojai, parodė, kad socialiniai darbuotojai, atsidūrę konfliktinėse situacijose, su klientais stengiasi prisitaikyti prie kliento bei situacijos, elgtis profesionaliai bei lanksčiai, keisti savo atliekamus vaidmenis, nes klientams nelabai patinka, kai socialinis darbuotojas vienu metu atlieka kelis dažniausiai prieštaraujančius vaidmenis ir todėl reiškia nepasitenkinimą.
Socialiniai darbuotojai taip pat stengiasi kontroliuoti save, išlikti emociškai stabilūs bei pakeisti temą ir taip nuraminti klientą. Konfliktai su klientais kyla dėl skirtingo požiūrio, reikalavimų nevykdymo, klientų priešiškumo, socialinių įgūdžių stokos, klientų priklausomybių (alkoholiui, vaistams), klientų nenoro keistis, problemų nepripažinimo, agresyvaus elgesio. Į konfliktines situacijas socialinį darbuotoją įtraukia klientų agresyvus elgesys, priklausomybių problema, emocinio intelekto stoka bei problemų nepripažinimas.
Socialinis verslas egzistuoja tam, kad spręstų socialines problemas. Todėl poveikio planavimas ir matavimas prasideda būtent nuo problemos identifikavimo ir supratimo. Gili ir išsami problemos analizė yra užtikrintas ir tiesus kelias į efektyviausią jos sprendimo būdą. Pagrindinė paskata, dėl ko dažniausiai sukuriamas bet koks socialinis verslas - tai socialinė problema.
Taip pat skaitykite: Kodėl smurtas artimoje aplinkoje dažnai slepiamas?
Aplink pasirinktą problemą kuriamas socialinio verslo modelis, siūloma paslauga ar produktas, analizuojama rinka. Šis procesas reikalauja reikšmingų investicijų - tiek finansinių, tiek žmogiškųjų. Pirmasis žingsnis problemos išanalizavimo link - tai problemos apibrėžimas. Rekomenduojama sprendžiamą problemą aptarti su kuo daugiau žmonių, kad būtų gaunama platesnė nuomonių įvairovė.
Socialinės problemos nėra objektyvus reiškinys, jos atsiranda vertinant situaciją žmogaus, turinčio tam tikras patirtis, požiūriu ir subjektyviomis nuomonėmis. Be to, svarbu platesnis konteksto supratimas, kuriame problema egzistuoja.
Pavyzdžiui, jei namų ūkyje gyvena 4 žmonės, ir įvertinsime, kad mėnesinės pajamos vienam asmeniui turėtų siekti bent 500 eurų, suprasime, jog šeima gyvena skurdžiai. Tokia problema susidaro dėl plačio konteksto ir konkrečių aplinkybių.
| Problemos analizės etapas | Aprašymas |
|---|---|
| Problemos apibrėžimas | Tikslus, aiškus problemos įvardijimas, kas ir kur patiria problemą |
| Problemos priežasčių identifikavimas | Svarbiausių priežasčių išskyrimas, aiškus ryšys su pagrindine problema |
| Problemų pasekmių nustatymas | Aptariamos pasekmės, kurios kyla, jei problema lieka neišspręsta, poveikis individui ir visuomenei |
| Problemų žemėlapio sudarymas | Loginė priežasčių, problemos ir pasekmių sekos kūrimas, siekiant geriau suprasti problemos struktūrą |
Trumpai, problemos apibrėžimas yra įrankis, padedantis tiksliau įvardinti, dėl ko veikia socialinis verslas. Patartina galutiniame aprašyme įvardinti vieną žmonių grupę ir vieną geografinę vietą - tokiu būdu organizacijai bus lengviau priimti strateginius sprendimus.
Socialinių problemų sudėtingumas dažnai sukelia klaidingą įspūdį, kad sprendimai jau žinomi ir trūksta tik papildomų išteklių. Tačiau jei visi sprendimai jau būtų efektyvūs, problemos jau būtų išspręstos. Todėl svarbu vengti problemos formulavimo, kuri paskatina manyti, kad tiesiog trūksta pinigų ar paslaugų, o sprendimo būdas jau yra aiškus.
Taip pat skaitykite: Mokymasis šeimoje: nuo ko pradėti ir kokios yra taisyklės?
Dėl savo sudėtingumo socialinės problemos dažnai susipina ir tampa itin keblios. Socialiniai verslininkai, nors ir būdami iniciatyvūs, kartais per daug ambicingai siekia išspręsti kelias problemas vienu metu, kas gali apsunkinti procesą. Todėl svarbu susikoncentruoti į pačią svarbiausią problemą.
Kitas svarbus žingsnis yra problemos žemėlapio kūrimas. Tai loginė seka, kuri parodo, kaip ir kodėl pagrindinė problema atsiranda iš tam tikrų priežasčių, ir kokios yra jos pasekmės. Tokia analizė padeda geriau suprasti, kokios problemos šaknys ir kaip jas efektyviai spręsti, o ne tik šalinti pasekmes.
Problemos žemėlapio sudarymo metu būtina aiškiai įvardinti svarbiausias priežastis, kurios tiesiogiai prisideda prie problemos atsiradimo. Taip pat reikia patikrinti loginį ryšį tarp priežasčių ir problemos egzistavimo. Pasekmės apibūdina, ką patiria individas ir visuomenė, jei problema lieka neišspręsta, ir kodėl ją svarbu spręsti.
Kodėl darbe tiek daug konfliktų ir ką galite padaryti, kad juos išspręstumėte | Liz Kislik | TEDxBaylorSchool
Socialiniai darbuotojai kasmet susiduria su vis daugiau šeimų ir asmenų, kuriems reikalinga pagalba. Dažnai klientai pagalbą priima nenoriai, į paslaugas žiūri įtariai. Socialinio darbuotojo ir kliento ryšys yra sudėtingas, tačiau labai svarbus socialinio darbo sėkmei. Pasitikėjimas, pagarba, efektyvūs bendravimo įgūdžiai, emocinė parama ir bendradarbiavimas yra pagrindiniai elementai, leidžiantys kurti tvirtus ryšius ir pasiekti teigiamų pokyčių klientų gyvenime.
Šios santykių formos ne tik suteikia pagalbą, bet ir skatina asmens augimą, leidžiant jam atgauti kontrolę savo gyvenime. Dažnai klientai būna linkę nesidalinti atvirai, vykdo rekomendacijas paviršutiniškai arba visiškai nepripažįsta problemų. Socialinis darbas nėra vienpusis procesas - tai aktyvus abiejų šalių bendradarbiavimas, paremtas pagarba, supratimu ir bendrų tikslų siekimu.
Taip pat skaitykite: kodėl kyla nedarbas Lietuvoje ir kokios jo pasekmės?
Abipusis bendradarbiavimas leidžia sukurti geresnį tarpusavio ryšį, klientas tampa aktyviu dalyviu, atsakingu už savo pokyčius. Socialinis darbuotojas padeda identifikuoti problemų sprendimo būdus ir remia klientą jų pasiekime. Taip pat labai svarbu, kad socialinis darbuotojas išklausytų kliento nuomonę ir idėjas, jas vertintų kaip svarbias, o klientas galėtų jas išreikšti be baimės ir būtų suprastas.
Visa tai reikalauja pasitikėjimo, nuolatinės komunikacijos ir lankstumo. Tik tokiu būdu socialinis darbuotojas ir klientas gali kartu spręsti socialines problemas efektyviai ir ilgalaikiai pasiekti teigiamų rezultatų.
tags: #priezasciu #analizavimas #kurios #sukelia #klientei #socialines