Smurtas artimoje aplinkoje: priežastys, kodėl slepiamas ir kaip tai daro įtaką psichikos sveikatai

Pastaruoju metu didelį atgarsį visuomenėje sukėlęs kai kurių Seimo narių siūlymas į Baudžiamąjį kodeksą įtraukti pataisas, jog lytiniai santykiai be sutikimo galėtų būti laikomi išprievartavimu, paskatino Lietuvos žmones dar plačiau ir daugiau kalbėti apie smurto, ir ypač seksualinio smurto, artimoje aplinkoje problematiką. Pasigirdo įvairių visuomenės narių nuomonių ir baimių dėl minėtojo siūlymo. Nors, istoriškai žvelgiant, buvo dedama daug pastangų atskirti fizinės bei psichikos sveikatos sampratas, žmogus yra vientisa daugialypė būtybė. Gal daugelis žmonių ilgesnį laiką drąsiau viešai būdavo linkę kalbėti tik apie fizinę sveikatą, bet kaip specialistė galiu pasakyti, kad psichikos sveikata mums tiek individualiai, tiek kaip visuomenei visada buvo ir bus aktuali.

Pandemija išgrynino tai, kas iš tiesų svarbu ir dabar apie psichikos sveikatą kalbame vis dažniau, plačiau ir garsiau - psichikos sveikata nebėra aktuali tik tiems, kurie turi psichikos sveikatos sunkumų ar serga. Psichikos sveikatą matome ir vertiname kaip integruotą visuomenės sveikatos dalį. Tikriausiai kitaip ir negalėtų būti, nes mes labai greitai priprastume prie įvairaus ir didelio informacijos srauto vis tomis pačiomis temomis ir taptume jam atsparūs. Štai dabar mūsų visuomenėje itin aktuali tapo seksualinio smurto artimoje aplinkoje tema. Taip, šiemet nusprendėme panagrinėti būtent tai, kokią įtaką psichikos sveikatai turi seksualinis smurtas.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ artėjančios Psichikos sveikatos dienai paminėti šiemet pasirinko sudėtingą seksualinio smurto įtakos psichikos sveikatai temą. Mes, visuomenės ir psichikos sveikatos specialistai, analizuojame visuomenės procesus ir suprantame, kad tema visuomenei netampa aktuali tik tada, kai imame girdėti pranešimus iš žiniasklaidos ar policijos. Manoma, jog kas trečia Lietuvos moteris gali būti nukentėjusi nuo fizinio ar seksualinio smurto ir tai vyksta įvairiuose kontekstuose - net ir šeimyniniame, apie kurį daugiausia šiomis dienomis kalbame. Pasirinkome kalbėti apie smurtą bei seksualinę prievartą ir todėl, kad smurtas artimoje aplinkoje yra didžiulė visuomenės sveikatos problema, tampanti konkrečių žmonių psichikos sveikatos sunkumų priežastimi.

Smurto artimoje aplinkoje įvairovė ir pasklidimo mastai

Viso to kontekste svarbu išskirti skirtingas jo rūšis - fizinį, psichologinį, ekonominį, seksualinį, taip pat nepriežiūrą. Visa tai smurtautojas pasitelkia siekdamas kontroliuoti kitą asmenį. Pasinaudodama proga noriu pakviesti visus į Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ organizuojamą nemokamą filmo peržiūrą ir diskusiją su specialistais, seksualinio smurto ir jo įtakos psichikos sveikatai temos ekspertais. Diskusija vyks spalio 10 d. 18 val. MO muziejaus kino erdvėje, reikalinga registracija.

Kalbant apie seksualinio smurto atvejis, visuomenės nariai vis dar yra linkę užsiimti vienos iš šalių poziciją: užjaučia auką ir kaltina smurtautoją arba atvirkščiai - sako, kad auka to nusipelnė dėl savo aprangos, elgesio ar pan. Kiekvienas seksualinio smurto atvejis yra išskirtinis, skaudus ir traumuojantis, tačiau jo aplinkybes skuba vertinti ne tik teisėsauga, bet ir neretai visuomenė. Girdime tokių komentarų kaip „pati prisiprašė“, „apsirengė provokuojančiai“, „jei muša - myli“ ir t.t. Mes galime ir turime užjausti, palaikyti, supykti, bet aš kaip psichologė ir kaip žmogus tokiose situacijose matau du įskaudintus asmenis, kuriems reikia pagalbos. Sutikčiau, jog pagalba turėtų būti suteikiama ir smurtaujančiam, ne tik nukentėjusiam.

Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas

Stiprinti savo gerovę galime nuolat, nebūtina laukti, kol pasidaro per sunku. „Užkirtę kelią smurtui artimoje aplinkoje, užkirstume kelią ir labai dideliai daliai psichikos sveikatos sunkumų bei sutrikimų“, - interviu LRT.lt sako tyrimą apie partnerio smurtą ir psichikos sveikatą atlikusi dr. Ugnė Grigaitė. Partnerio smurtą patyrusios moterys susiduria su didesne rizika patirti psichikos sveikatos sutrikimų. Kitais atvejais moterys nesulaukia specialistų palaikymo ir jaučiasi kaltinamos. U. Grigaitė - mokslų daktarė globalios visuomenės sveikatos srityje ir tyrėja. Ji pažymi, kad smurtą patyrusios moterys pasakoja apie didelę traumos įtaką - patirtas smurtas yra didelė trauma.

Smurtą patyrusios moterys dažnai patiria ir psichikos sveikatos paslaugų trūkumą: „psichikos sveikatos sektorius didesnį dėmesį skiria simptomų gydymui, o ne jų priežastims. Tada specialistų pagalba tampa paviršutiniška - skiriami vaistai, mažinami simptomai, bet giluminės priežasties niekas nesprendžia.“ Stigma ir aukas kaltinantis požiūris išlieka, todėl labai svarbus švietimas apie smurtą ir psichikos sveikatą. Pasak U. Grigaitės, Lietuvos kontekste būtina susieti psichikos sveikatos ir smurto artimoje aplinkoje temas, skatinti švietimą, kad šios problemos netektų stigmos.

Smurto formų apibrėžimai ir praktiniai požymiai

Fizinį smurtą lengviausia atpažinti - tai kūno sužalojimai, skausmas, traumos. Tačiau smurtautojai dažnai žino, kur smogti, kad žaizdos liktų nematomos. Psichologinis smurtas apima gąsdinimus, grasinimus, manipuliavimą, nuolatinę kritiką, žeminimą ir ribojimą bendravime. Seksualinis smurtas - bet kokie intymūs veiksmai be laisvai išreikšto sutikimo ir prieš žmogaus valią, įskaitant nepageidaujamus prisilietimus, priekabiavimą bei prievartą. Virš to, seksualinis smurtas gali būti ir virtualioje erdvėje: nepageidaujamos nuotraukos, žinutės ar netikros nuotraukos, naudojant kito žmogaus veidą. Ekonominis smurtas reiškia kontrolę dėl finansų: neleisti dirbti, slėpti finansinę padėtį, daryti vienvaldiškus sprendimus ir kurti finansinę priklausomybę.

Smurtas palieka gilias fizines ir psichologines žalas, įskaitant PTSD, depresiją ir sužalojimus. Tyrimai rodo, kad maždaug vienas iš keturių žmonių patiria psichikos sveikatos sutrikimų, o smurtą patyrusios moterys rizika dar labiau išauga. Vaikai, kylantys iš smurto aplinkos, patiria fizinę, psichologinę ir socialinę žala, kurios gali lydėti ir po smurto laikotarpio. Taip pat kyla įtampa dėl gėdos ir stigmos, dėl ko aukos dažnai nesikreipia pagalbos.

Aukų pagalbos sistemos ir pagalbos kanalas

Akredituoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC) teikia nemokamą, konfidencialią pagalbą smurtą patyrusiesiems Lietuvoje. Pagalbą sudaro emocinė parama, psichologinės ir teisinės konsultacijos, informavimas bei tarpininkavimas tarp institucijų. SKPC dirba kvalifikuoti specialistai, teikiantys pagalbą telefonu, internetu ar asmeniškai. Pagalba teikiama netoli namų: SKPC veikia visoje Lietuvoje. Pirmas žingsnis - pokalbis su konsultante (-u) ir sudaromas individualus pagalbos planas. Jei reikia, nustatomi nemokami konsultacijų laikai.

Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas

Dažnai pagalba prireikia tik po to, kai į namus iškviečiama policija dėl smurto. Policija perduoda nukentėjusiojo kontaktus SKPC. Nors SKPC laikai gali būti 9-17 val., yra bendroji linija 8 700 55516 darbo dienoms. Jei norima dalytis patirtimi neišryškinant, galima susisiekti raštu. SKPC taip pat teikia teisinę pagalbą dėl vaikų išlaikymo, santuokos nutraukimo, žalos atlyginimo ir kt. Psichologai padeda aiškiai įvertinti situaciją ir numatyti tolimesnius veiksmus. Svarbu, kad pagalba būtų teikiama konfidencialiai ir be aukų kaltinimo.

Be SKPC, Lietuvoje egzistuoja ir kitos pagalbos linijos bei institucijos. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia - nelikti vieniems ir kreiptis pagalbos. Vaiko apsaugos tarnybos įstaigos atliks būtinas intervencijas, kai bus įtariamas vaikų saugumo pažeidimas. Tarnybos veikia skubos tvarka, kai kyla pavojus vaiko gyvybei ar sveikatai. Seksualinis smurtas ir kitokios smurto formos gali būti susijusios ir su vaikais, todėl svarbu pranešti apie įtartinus ženklus vaiko teisių apsaugos institucijoms.

Priežastys, kodėl slepiamas smurtas artimoje aplinkoje

Dažnai aukos slepia smurtą dėl baimės, stigmos, gėdos ar įsitikinimo, kad situacija nepagerės. Dauguma aukų bijo keršto ar nesitikima tikroji pagalba, todėl nutyli patirtį. Smurtautojo elgesys įprastai išryškinamas tik tada, kai smurtas pasiekia ribą ir žmonės kreipiasi pagalbos. Kibernetinis smurtas tampa vis dažnesniu reiškiniu: technologijų naudojimas leidžia kontroliuoti, sekti ir žeminti auką, nepriklausomai nuo atstumo. Rizikos veiksniai, įskaitant mažas pajamas, žemesnį išsilavinimą, praeities traumas ir bedarbystę, gali didinti riziką patirti smurtą artimoje aplinkoje, ypač tarp paauglių ir jaunų žmonių.

Taip pat dažnai klaidingai tikima, kad aukos galėjo „pasirinkti“ patirti smurtą dėl aprangos ar elgesio. Todėl svarbu visą situaciją suvokti kaip kompleksišką fenomeną, kuriam įtakos turi kultūriniai, ekonominiai ir psichosocialiniai veiksniai. Atsižvelgiant į statistiką, daugiau nei trečdalis moterų ir ketvirtadalis vyrų per gyvenimą patiria vieną ar daugiau smurto formų. Todėl reikia ne tik teisinio reguliavimo, bet ir daugiadimensinio visuomenės švietimo, gerinantį pagalbos prieinamumą ir sumažinantį stigmas.

Apibendrinimas prieinamų sprendimų ir ateities keliai

Parama teikiama konfidencialiai, o aukos sprendimas pradėti arba nepradėti teisinį procesą yra gerbiamas. Smurto prevencijai būtina švietimo ir informavimo didinimas visuomenėje, taip pat politika, skirta lengviau pasiekti pagalbą, didinti nemokamų paslaugų prieinamumą ir mažinti stigmas. Kartu su specialistais siūloma skirti specialias programas vaikams ir paaugliams, ugdyti gebėjimą atpažinti smurto požymius ir teikti pagalbą ankstyvoje stadijoje. Skatinama kalbėtis apie skirtingų lyčių vaidmenis ir lyčių nelygybės pasekmes, nes smurto ratas dažnai užprogramuotas kultūriniais ir socialiniais mechanizmais. Supratimas apie smurtą kaip visuomenės sveikatos problemą gali paskatinti aktyvią draugišką ir profesionalią reakciją, kuri turi būti prieinama kiekvienam žmogui.

Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms

Šaltiniai ir praktinės nuorodos

  • SKPC - Specializuoti kompleksiniai centrai teikia nemokamą pagalbą; telefonas 8 700 55516.
  • PSO duomenys apie smurtą artimoje aplinkoje ir jo įtaką moterų sveikatai.
  • Teisiniai mechanizmai dėl apsaugos orderių ir vaikų apsaugos principai Lietuvoje.
  • Įvairios psichologinės ir teisinės paslaugos, skirtos patyrus smurtą asmenims ir jų šeimoms.

tags: #smurtas #seimoje #slepiamas #del #daugelio #priezasciu