Mūsų požiūris į visuomenę ir ekonomiką yra grindžiamas mūsų krikščioniškomis vertybėmis ir tvirtu įsitikinimu, kad žmonės yra laisvi ir kuriant socialinę rinkos ekonomiką jiems turi būti skiriama daugiausia dėmesio. Tikime Europos socialiniu modeliu, kuriuo pagrįsta socialinė rinkos ekonomika. Norime pagerinti ir apsaugoti socialinę gerovę ir konkurencingumą, kuriuos reikia nuolat pritaikyti prie sparčiai besikeičiančio pasaulio.
Europos Sąjungos (ES) sutarties 3 straipsnyje nustatyta sistema, pagal kurią konkurencingumas prisideda prie socialinio teisingumo, o socialinis teisingumas skatina konkurencingumą. Pagrindinis socialinės politikos tikslas yra siūlyti piliečiams priemonių, kurios padėtų jiems tapti savarankiškiems ir tokiems išlikti. Manome, kad Europos Sąjungoje reikia panaikinti ekstremizmą ir populizmą, taip pat regionuose, kurie žmonėms savo buveinės šalyse negali pasiūlyti realių perspektyvų. Bendroji rinka yra vienas iš Sąjungos pagrindų ir nuo jos tinkamo veikimo priklauso ekonomikos atgaivinimas Europoje.
Konsensusas dėl socialinės rinkos ekonomikos įgyvendinimo
Kaip ir kitose srityse (nuo aplinkos apsaugos teisės iki bendrosios rinkos ir Stabilumo ir augimo pakto), primygtinai reikalaujame, kad visi atitinkami suinteresuotieji subjektai visapusiškai ir nuosekliai taikytų nacionalines ir ES taisykles, įskaitant kolektyvines sutartis, ir užtikrintų jų vykdymą. Esame įsitikinę, kad mūsų socialinė rinkos ekonomika yra labai susijusi su veiksmingu socialiniu dialogu. Šiuo atžvilgiu palaikome Europos Komisijos ir jos pirmininko įsipareigojimą iš naujo pradėti Europos socialinį dialogą. Taip pat pabrėžiame, kad, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 ir 152 straipsnius, ES lygmeniu apibrėžiant ir įgyvendinant politiką turi būti atsižvelgta į socialinį dialogą.
Galimybė socialiniams partneriams dalyvauti vedant prasmingą socialinį dialogą yra labai svarbi siekiant suderinti konkurencingumą ir nešališkumą, taip formuojant darnią šiuolaikinę ES socialinę politiką, atspindinčią darbuotojų ir darbdavių poreikius.
Darbotvarkė prioritetams: užimtumas, įgūdžiai, verslumas
- Savo darbotvarkėje daugiausia dėmesio skiriame užimtumui, kvalifikuotai darbo jėgai ir verslumui. Europos socialinis fondas ir Jaunimo užimtumo iniciatyva yra pagrindinės Europos Sąjungos priemonės darbuotojų integracijai ir reintegracijai į darbo rinką skatinti, kurioms skiriama 86 mlrd. EUR. Pirmenybę teikiame investicijoms, kuriomis Europoje skatinamas švietimas, įskaitant dualinį švietimą, kalbų mokymasis (įskaitant kaimyninių šalių kalbas), mokymas, pameistrystė, įgūdžiai, užimtumas ir verslumas pasitelkiant tokias programas ir platformas kaip „Erasmus+“ ir EURES, kuriomis milijonams europiečių suteikiama galimybių įgyti naudingos patirties.
- Taip pat turi būti geriau derinti švietimo ir mokymo programas ir kintančios darbo rinkos poreikius. Raginame Europos Komisiją ir valstybes nares skatinti informacinių ir ryšių technologijų bei mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos mokymą ir švietimą siekiant užtikrinti, kad dabartiniai ir būsimi darbuotojai turėtų atitinkamų e. įgūdžių. Taip pat turi būti skatinama kurti dualinio švietimo programas ir suteikti galimybių derinti mokymą ir stažuotes.
- Remiame programas, kurios padeda darbo neturintiems jaunuoliams ugdyti e. įgūdžius, pavyzdžiui, dalyvaujant atviruose kursuose internetu, taip pat suteikia tokių pat galimybių vyresniems nei 50 metų amžiaus žmonėms ir aktyviems senjorams. Dabartiniai švietimo metodai turi būti derinami su praktiniais kursais, pavyzdžiui, mokyklose taikomomis kodavimo sistemomis, taip pat su būtina technologine baze mokyklose ir universitetuose.
- Be to, turėtų būti imamasi priemonių siekiant suteikti daugiau galimybių visoje Europoje pripažinti įgytas kvalifikacijas ir diplomus, įskaitant diplomas ir internetu išduotus pažymėjimus, pavyzdžiui, atvirų masinio nuotolinio mokymo kursų pažymėjimus, ir patvirtinti neformalųjį mokymąsi, kad specialistai visoje Europoje prisidėtų su savo žiniomis ir įgūdžiais. Taip pat skatiname Komisiją darbo kvalifikavimo priemonę, t. y. Raginame imtis papildomų priemonių vyresniems nei 50 metų amžiaus žmonėms integruoti į darbo rinką, verslą, švietimą arba mokymą, siekiant užkirsti kelią ilgalaikiam nedarbui ir išvengti šios kategorijos darbuotojų bei jų šeimos narių socialinės atskirties rizikos.
- Remiame priemones, kuriomis siekiama spręsti su ilgalaikiu nedarbu - pagrindine socialinės atskirties priežastimi - susijusias problemas. Todėl remiame naująją Tarybos rekomendaciją dėl ilgalaikio nedarbo. Veiksminga legalių pabėgėlių ir migrantų integracija yra vienas svarbiausių uždavinių, kurį būtina įgyvendinti tam, kad šiuolaikinė socialinė Europa tinkamai funkcionuotų.
- Ekonomika ir darbo rinka keičiasi dėl skaitmeninimo ir platesnio naujoviškų, produktyvesnių, pritaikytų ir veiksmingų technologijų ir paslaugų taikymo. Skaitmeninėje rinkoje įžvelgiame daug užimtumo galimybių ir raginame visus suinteresuotuosius subjektus skatinti kurti naujas darbo vietas skaitmeniniame sektoriuje Europoje.
- Vilčių teikia kartu su privačiuoju sektoriumi įsteigta Didžioji koalicija užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti. Skatindami verslumo mąstyseną ir susijusias žinias, įgūdžius ir kompetenciją turime kurti geresnę verslumo kultūrą, kuri būtų būdinga, be kita ko, apdirbamajai pramonei, šeimoms priklausančioms įmonėms, MVĮ ir very mažoms įmonėms. Todėl remiame iniciatyvas, pavyzdžiui, J.-C. Junckerio planą, mikrofinansavimo ir kitus ES mechanizmus bei nepriklausomus specialistus.
- Manome, kad bendrovės ir įmonės, ar jos būtų didelės, ar mažos, yra pagrindinė ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo varomoji jėga, todėl joms turėtų būti sudaromos sąlygos konkuruoti be jokių kliūčių ir suteikiama galimybė gauti finansavimo, kad galėtų lengvai steigti naujus filialus ir kurti darbo vietas.
- Pritariame tam, kad mokesčių naštą reikėtų perkelti nuo darbo ir pradėti taikyti plačią diferencijuotų lygių apmokestinimo sistemą. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama perėjimui nuo tiesioginių prie netiesioginių mokesčių.
Istorinė konvergencija ir socialinės sanglaudos tikslai
2. Didėjanti socialinė konvergencija yra būtina tvarios šiuolaikinės socialinės Europos, galinčios spręsti šiuolaikines ekonomikos ir visuomenės problemas, sąlyga. Tai yra itin svarbu siekiant sudaryti Europoje gyvenančioms šeimoms palankias sąlygas, kurti darbo vietas, gerinti darbo sąlygas ir gyvenimo lygį, užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą ir socialinę pažangą labai konkurencingoje socialinėje rinkos ekonomikoje. Manome, kad visi Europos Sąjungos piliečiai ir šeimos turėtų turėti teisę gauti pajamų arba paramą, kad galėtų padengti savo pragyvenimo išlaidas. ES piliečių poreikių vertinimas yra pirmasis žingsnis siekiant socialinio teisingumo ir tvarios demografinės raidos. Visi Europos darbuotojai turėtų turėti teisę gauti tokį darbo užmokestį, kad galėtų gyventi oriai. Nerimą kelia tai, kad net 8,9 proc. Europos darbuotojų šiuo metu yra ties skurdo riba. Raginame kurti ir taikyti veiksmingas taisomąsias priemones. Šios priemonės turėtų būti kuriamos valstybėse narėse gerbiant jų papročius ir tradicijas ir paisant jų biudžeto galimybių, kartu atsižvelgiant į jų socialinę ir ekonominę tikrovę, taip pat į socialinių partnerių, paramos gavėjų ir kitų suinteresuotųjų subjektų nuomonę. ELP frakcija nesiekia sumenkinti jokios mūsų visuomenės dalies. 2014-2020 m. Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui skirta daugiau kaip 3,8 mlrd. EUR. Taigi raginame visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus naudoti turimas lėšas siekiant veiksmingiausiai sumažinti skurdo riziką. Pirmiausia raginame imtis priemonių siekiant suteikti neturtingiems žmonėms pirmąją pagalbą, paskui kurti atskiras papildomas priemones, padedančias sudaryti žmonėms sąlygas gyventi savarankiškai ir oriai ir įtraukti juos į darbo rinką. Taip pat nereikėtų pamiršti vyresnio amžiaus žmonių, ypač moterų. Vyresnio amžiaus moterims kyla ypač didelė skurdo grėsmė, visų pirma dėl labai didelio vyrų ir moterų pensijų skirtumo. Raginame Europos Komisiją ir valstybes nares taikomas priemones geriau pritaikyti bedarbių namų ūkiams ir gerinti jų socialinę integraciją ir jiems siūlomas užimtumo galimybes.
Taip pat skaitykite: Socialinė politika Lietuvoje: pagrindinės idėjos
Socialinė ir solidarioji ekonomika ir šeimos politika
Manome, kad socialinė ir solidarioji ekonomika gali padėti pažangiai ir ekonomiškai spręsti daugelį visuomenės problemų. Manome, jog visose ES valstybėse narėse vaikų priežiūros paslaugų infrastruktūra turi būti netoli, kad būtų galima geriau suderinti darbą ir šeimos gyvenimą. Taip pat raginame tėvams, šeimoms ir asmenims suteikti geresnių galimybių prireikus naudotis priežiūros paslaugomis. Remiame darbdavius, kurie ieško būdų, kaip išreikšti savo rūpestį susijusiomis problemomis taip, kad būtų naudinga organizacijai, tačiau dar svarbiau - suteikia darbuotojams galimybių geriau derinti darbą ir šeimos gyvenimą. Pripažįstame vaikų ir kitų to reikalingų šeimos narių priežiūros svarbą. Visą gyvenimą trunkantis sveikas senėjimas, kuris prasideda nuo vaikystės, turi tapti pagrindine sąvoka formuojant politiką, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę vyresniame amžiuje.
Minimalūs socialiniai standartai ir darbo teisės siekis
3. Manome, kad Europos Sąjungos darbo ir socialinės teisės aktais turi būti nustatyti visoje Europoje taikytini minimalūs socialiniai standartai, taip užtikrinant visiems ES piliečiams ir įmonėms vienodas sąlygas ir stiprinant Europos socialinę ir regioninę sanglaudą, taip pat atokiausiuose regionuose. Tačiau suprantame, kad visais Europos Sąjungos teisės aktais turi būti išlaikoma skirtingų valstybių narių, sektorių ir darbuotojų poreikių ir piliečių teisių pusiausvyra. Pritariame darbo rinkos reformoms, kuriomis skatinama darbo ieškančių asmenų integracija į darbo rinką, gerinamas vidaus ir išorės darbdavių lankstumas ir užtikrinama saugi ir tvari darbuotojų socialinė apsauga. Europa turi siekti rezultatų ir vengti tuščių pažadų. ELP frakcija ragina įgyvendinti pažangaus reglamentavimo darbotvarkę siekiant palengvinti tinkamą ES socialinės teisės aktų taikymą ir vykdymą ir užtikrinti, kad lėšos pasiektų tinkamus gavėjus. Ši darbotvarkė turėtų būti išsami ir tiesiogiai susijusi su Europos semestro procesu.
Pripažįstame, kad į makroekonominio disbalanso procedūrą įtraukiant užimtumo rodiklius geriau parodoma užimtumo ir socialinė raida Europos semestro procese. ELP frakcija remia atsakingą ir veiksmingą socialinės apsaugos politiką, pagrįstą teisėmis ir įsipareigojimais. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti darbuotojų socialinę apsaugą pensijų srityje, numatydamos valstybės skiriamas pensijas, kurios pakaktų deramam gyvenimo lygiui užtikrinti ir nuo skurdo senatvėje apsaugoti, ir skatindamos kaip papildomo draudimo priemone naudotis papildomų pensijų sistemomis, susijusiomis su darbo sutartimis.
Vadovaudamosi subsidiarumo principu, valstybės narės turėtų išlikti visiškai atsakingos už savo pensijų sistemų organizavimą ir pačios priskirti vaidmenį visoms atskiros valstybės narės pensijų sistemos pakopoms. Remiame ilgalaikes sutartis kaip standartinę sutarčių formą, jas sudaryti gali būti skatinama atitinkamomis priemonėmis. Taip pat būtinos ne visą darbo dieną trunkančio, laikino ir sezoninio darbo sutartys ir kitų rūšių sutartys, kad įmonės ir darbuotojai galėtų sudaryti įvairius sutartinius susitarimus.
Vis dėlto raginame imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad bet kokios rūšies sutartis, kurią darbuotojui siūloma sudaryti, atitiktų jo įsipareigojimus ir pareigas ir ja nebūtų piktnaudžiaujama arba spekuliuojama. Remiame priemones, kuriomis siekiama kovoti su visų formų nedeklaruojamu darbu ir mažų garantijų darbu. Raginame nustatyti supaprastintas ir veiksmingesnes taisykles dėl darbuotojų saugos ir sveikatos ir suteikti MVĮ ir labai mažoms įmonėms daugiau galimybių taikyti veiksmingas ir efektyvias Europos ir nacionalinės teisėsaktuose nustatytas rizikos prevencijos priemones, kartu gerbiant darbuotojų teises.
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos sistemos ypatumai
Atkakliai tvirtiname, kad naujos kartos darbus atliekantiems darbuotojams turi būti taikoma tinkama sveikatos ir saugos apsauga, pritaikyta prie naujų aplinkybių, pavyzdžiui, apsauga nuo streso, išsekimo arba raumenų ir kaulų sistemos ligų. Esame tvirti ir siekiame gerinti integraciją į Europos darbo rinką, todėl remiame priemones, kuriomis siekiama pašalinti Europos kovos su diskriminacija užimtumo srityje teisės aktų spragas, ypač kalbant apie neįgaliuosius. ELP frakcija tvirtai remia visišką vyrų ir moterų lygybę darbo užmokesčio ir pensijų atžvilgiu, taip pat pasisako už lygias galimybes siekti karjeros visose valstybėse narėse.
Judumas, laisvas judėjimas ir socialinės teisės koordinavimas
Raginame taikyti tikslines priemones, skirtas moterų užimtumui didinti, siekiant panaikinti išlikusį 11,5 proc. Judumas yra bendrosios rinkos konkurencingumo šaltinis. Abejoti pagrindiniu ir esminiu ES principu, kaip antai judėjimo laisve, visiškai negalima. Todėl pasisakome už laisvą darbuotojų judėjimą ir judumą, pagrįstą aiškiomis ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo taisyklėmis. Raginame valstybes nares Europos Sąjungoje užtikrinti vienodas sąlygas. Šiuo atžvilgiu raginame parengti veiksmų planą siekiant pašalinti nustatytus galiojančių taisyklių trūkumus, kovoti su socialiniu dempingu ir vykdyti veiksmingą kontrolę.
Piktnaudžiavimą ir sukčiavimą galima įveikti, tik jei ES ir nacionalinis teisės aktų leidėjas numato veiksmingą, įvykdomą ir tinkamą teisinį pagrindą, pagrįstą tarpusavio bendradarbiavimu, o valstybės narės turi pagerinti kontrolės priemones ir užtikrinti, kad jos būtų proporcingos, pagrįstos ir nediskriminacinės. Palankiai vertiname Komisijos planus nustatyti ir ištaisyti minimalių teisių į socialinę apsaugą koordinavimo visoje Europoje trūkumus pritaikant Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 ir Įgyvendinimo reglamentą (EB) Nr. 987/2009 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo. Žinome, kad vis dar egzistuoja problemų dėl Darbuotojų komandiravimo direktyvos įgyvendinimo.
Šiuo atžvilgiu raginame valstybes nares laiku įgyvendinti Vykdymo užtikrinimo direktyvą dėl darbuotojų komandiravimo ir atlikti jos įgyvendinimo poveikio analizę. Komisija pranešė, kad paskelbs darbo jėgos judumo teisės aktų rinkinį ir atliks tikslinę Darbuotojų komandiravimo direktyvos peržiūrą. Jeigu šis procesas prasidės, reikalaujame, kad būtų aptariami tik būtini neišspręsti aspektai, siekiant užtikrinti teisingą elgesį su darbuotojais ir vienodas sąlygas verslui.
Persvarstytinėje direktyvoje ir toliau turi būti sudaromos sąlygos laisvai teikti paslaugas. Visos siūlomos priemonės turi būti aiškios, proporcingos, nediskriminacinės ir pagrįstos, jomis turi būti paisoma skirtingų valstybėse narėse taikomų darbo užmokesčio nustatymo mechanizmų.
Taip pat skaitykite: Lietuvos neįgaliųjų politika
Ateities vizija: žmogiška, solidarumo ir teisėjimo struktūroje
Socialinė politika yra viena svarbiausių viešosios politikos sričių, kurioje sprendžiami klausimai, susiję su žmogaus poreikiais, troškimais ir gyvenimo kokybe. Kas lemia jaunimo nedarbą? Ar reikia legalizuoti marihuaną? Kaip gerinti švietimo kokybę? Ar galima sustabdyti skurdą? Tokie prieštaringi klausimai reikalauja kompleksinių žinių, aprėpiančių socialinius, politikos mokslus, ekonomiką ir teisę. Šiandien Lietuvoje politiniai sprendimai dažnai priimami labiau remiantis emocijomis, nei realiais faktais ir jų analize.
„Paprastai siekiama surasti „kaltąjį“ ir jį atleisti, tačiau visiškai neanalizuojama ar konkreti viešųjų paslaugų teikimo sistema yra efektyvi. Reikia išsamiai išanalizuoti viešųjų paslaugų sistemos privalumus ir trūkumus, ieškoti būdų kaip patobulinti viešųjų paslaugų teikimą ir padaryti, kad sistema veiktų efektyviau“, - teigia Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. Jūratė Imbrasaitė. Socialinės politikos studentai pabrėžia, kad jų studijos suteikia platesnes karjeros galimybes: ne tik dėl tarpdiscipliniškumo, bet ir dėl galimybių įsigyti praktinę patirtį įvairiose organizacijose.
Analizės ir praktikos sintezė gali būti kelias į veiksmingesnę viešąją politiką: nuo švietimo iki socialinių paslaugų, nuo darbo rinkos reformų iki senėjimo politikos. VDU siūloma Socialinės politikos bakalauro programa siekia ugdyti specialistus, gebančius analizuoti politiką, vertinti programas ir vykdyti projektus be emocijų, pagrįstus duomenimis.
Praktinė išvada
Socialinė politika kaip produktas reikalauja nuoseklių, į duomenis orientuotų priemonių, kurios suderina konkurencingumą, socialinį teisingumą ir darbuotojų gerovę. Svarbu kurti bei taikyti minimalų socialinį standarto rinkinį, skatinti įgūdžių įgijimą, užtikrinti įtraukimą ir geroji praktika dalytis tarp valstybių narių.
tags: #socialinies #politika #kaip #produktas