Pensijų dydis Europoje gali skirtis net 10 kartų. Tačiau ne viskas priklauso nuo pinigų. Bet tai normalu, nes BVP vienam gyventojui arba nominalusis darbo užmokestis taip pat skiriasi daug kartų, o daugumoje šalių pensijos yra susijusios su ankstesniu darbo užmokesčiu.
Pažvelkime, kokia situacija yra Turkijoje ir kaip ji atrodo Europiniame kontekste.
US Treasury Secretary asks Europe to “sit down and wait” for Trump in Davos
Pensijų dydžiai Europoje: bendras vaizdas
Pensijų dydis Europoje gali skirtis 10 kartų. Pavyzdžiui, Bulgarijoje senjorai vidutiniškai gauna 226 eurų išmokas, o Islandijoje vidutinė mėnesinė pensija siekia apie 2762 eurus. Tuo tarpu Albanija turi mažiausią vidutinę pensiją žemyninėje Europoje - senjorai čia gauna apie 131 eurą per mėnesį, Bulgarija - mažiausią pensiją Europos Sąjungoje (ES) (226 Eur).
2021 m. „Eurostat“ duomenimis, pensijoms Europos Sąjungoje vidutiniškai išleidžiama 12,9 proc. nuo BVP. Daugiausia pensijoms išleidžia tokios šalys kaip Graikija (16,4 proc. BVP), Italija (16,3 proc.), Austrija (15,0 proc.), Prancūzija (14,9 proc.) ir Portugalija (14,2 proc.). Tuo metu Lietuvoje, 2021 m. „Eurostat“ duomenimis, pensijoms skiriama apie 7,1 proc.
Vertindamas perspektyvas vidutinei pensijai Lietuvoje kitąmet siekti 673 eurus, R. Eamets pripažįsta, kad šis skaičius yra vis dar gerokai mažesnis už ES vidurkį.
Taip pat skaitykite: Minimalios pensijos dydis Lietuvoje
Oficialūs duomenys rodo, kad estų senatvės pensijos yra daug didesnės nei lietuvių ar latvių. „Statistics Estonia“ skaičiuoja, kad antrąjį šių metų ketvirtį vidutinė senatvės pensija Estijoje buvo 789 eurai - taigi beveik 200 eurų didesnė nei Lietuvoje. Oficialusis Latvijos statistikos portalas skelbia, kad čia vidutinė senatvės pensija šių metų rugpjūtį buvo kiek didesnė nei 570 eurų.
Tiesa, Baltijos šalių vidutines pensijas lyginti kiek keblu, nes, kitaip nei Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jos yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, jeigu tik viršija nustatytą neapmokestinamų pajamų ribą. Estijoje pensijos neapmokestinamos, jeigu neviršija 776 eurų, o Latvijoje - 500 eurų.
Beje, rusų vidutinė senatvės pensija yra 200 eurų, o baltarusių - 225 eurai.
Skirtumai tarp šalių - dideli. Remiantis naujausiais „Eurostat“ duomenimis už 2023 metus, vidutinė metinė senatvės pensija ES siekia 17 321 eurą, arba apie 1 443 eurus bruto per mėnesį. Skirtumai tarp šalių itin dideli: nuo vos 3 377 eurų per metus Turkijoje iki 38 031 euro Islandijoje.
ES viduje pensijos svyruoja nuo 4 479 eurų per metus Bulgarijoje iki 34 413 eurų Liuksemburge. „Eurostat“ skelbia, kad Lietuvoje metinė pensija siekia 5979 Eur, mėnesio - 498 Eur; Latvijoje - atitinkamai 6477 Eur / 540 Eur. Žemiausiose eilutėse atsidūrusioje Rumunijoje - 5790 Eur / 483 Eur, Bulgarijoje - 4479 Eur / 373 Eur.
Taip pat skaitykite: Kaupiantiesiems: minimalus anuitetas
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaita apie pensijų padėtį (angl. Pensions at a Glance) rodo, kad pensijos yra pagrindinis vyresnio amžiaus žmonių pragyvenimo šaltinis Europoje. Daugelyje Europos šalių pensijos ir įvairios išmokos sudaro daugiau kaip 70 proc. visų vyresnio amžiaus suaugusiųjų bendrųjų namų ūkio pajamų, o kai kuriais atvejais viršija 80 proc.
Šie metiniai duomenys rodo itin didelį atotrūkį tarp mažiausių ir didžiausių pensijų Europoje. Pavyzdžiui, palyginus Švediją (22 436 eurai per metus) ir Turkiją (2 942 per metus), vidutinė pensija per metus skiriasi daugiau nei 7,5 karto.
Minimali pensija Turkijoje: dabartinė situacija
Šiuo metu Turkijoje yra 13,9 mln. pensininkų. Anot R. T. Erdogano, remiantis naujomis taisyklėmis, jų gretas gali papildyti dar 2,25 mln. žmonių. Turkija turi beveik 85 mln. gyventojų.
Iki šiol Turkijoje minimalus pensinis amžius vyrams buvo 60 metų, o moterims - 58. Darbuotojų organizacijos ilgai priešinosi minimaliam pensiniam amžiui ir reikalavo, kad vienintelė sąlyga išeiti į pensiją būtų minimalus išdirbtų dienų skaičius.
R. T. Erdogano valdančioji Teisingumo ir plėtros partija (AKP) praėjusią savaitę smarkiai pakėlė minimalią algą. Ji nuo kitų metų sieks 8 500 lirų (429 eurus) per mėnesį. Tai, vyriausybės duomenimis, yra 50 proc. padidėjimas, lyginant su liepos mėnesiu, ir 94 proc. didesnė suma nei 2022-ųjų sausį.
Taip pat skaitykite: Parama auginant vaikus
R. T. Erdoganas jau kurį laiką drastiškais sprendimais tikisi užsitikrinti rinkėjų palankumą artėjančiuose parlamento ir prezidento rinkimuose.
Kol kas neaišku, kiek naujoji sistema valstybei kainuos. R. T. Erdoganas teigė, kad 2,25 mln. žmonių po naujojo sprendimo gali iš karto išeiti į pensiją.
Perkamoji galia ir gyvenimo lygis
Bendras vaizdas rodo, kad didžiausios ES ekonomikos - Italija, Ispanija, Prancūzija ir Vokietija - yra šiek tiek virš ES vidurkio, o visose Šiaurės šalyse pensijos taip pat didesnės nei vidutiniškai bendrijoje. Tiesa, palyginimai tampa mažiau dramatiški, kai pensijos vertinamos pagal perkamąją galią, atsižvelgiant į pragyvenimo išlaidas.
Rytų Europos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, pensininkų perkamąją galią didina papildomos socialinės garantijos - nemokama ar pigesnė sveikatos priežiūra, transporto lengvatos, subsidijuojamas būstas.
Lyginant pragyvenimo kainas - skirtumai ne tokie dideli. Skaičiuojant nominaliai, pensijų skirtumai tarp šalių atrodo labai dideli, realiai - atsižvelgiant į pragyvenimo kainas - jie gerokai mažesni.
Pavyzdžiui, ES didžiausios ir mažiausios vidutinės pensijos skirtumas nominaliai siekia net 8,8 karto, tačiau vertinant perkamosios galios standartais, skirtumas sumažėja iki 3,5 karto. Tai reiškia, kad gyvenimo lygis ir kainos turi didelę įtaką tam, kiek pensininkai realiai gali sau leisti.
Pavyzdžiui, nors Austrijoje pensija eurais yra net 8 kartus didesnė nei Albanijos, tačiau realiai gyvenimo lygio skirtumas yra daug mažesnis - apie 3 kartus.
Įtraukus ne ES šalis, mažiausią pensiją perkamosios galios standartais gauna Albanijos gyventojai - vos apie 3 tūkst. per metus, o Turkija, nors ir ne ES narė, pagal šį rodiklį lenkia kai kurias bendrijos šalis - jos rodiklis siekia daugiau nei 8 tūkst. per metus.
2022 m., palyginti su 2021 m., vidutinė pensija eurais sumažėjo tik trijose šalyse - Turkijoje, Airijoje ir Graikijoje, o pokytis buvo mažesnis nei 5 proc. Pavyzdžiui, Turkijoje pensijų mažėjimą lėmė smarkus valiutos nuvertėjimas, kuris turėjo įtakos pensijų vertei eurais.
Vidutinės metinės senatvės pensijos ES:
- 17 321 euras (apie 1 443 Eur per mėnesį, bruto)
Mažiausia vidutinė pensija Europoje:
- Turkija - 3 377 eurai per metus
Didžiausia:
- Islandija - apie 38 tūkst. eurų per metus
ES viduje mažiausios pensijos:
- Bulgarijoje (4 479 Eur)
Didžiausios:
- Liuksemburge (34 413 Eur)
Lietuva patenka tarp šalių, kuriose vidutinė metinė pensija siekia apie 8 tūkst. eurų
Pensijų sistemos iššūkiai ir perspektyvos
Nepaisant to, ES pensijos vidutiniškai sudaro tik apie 60 proc. žmogaus pajamų karjeros pabaigoje, o daugelyje šalių - mažiau nei pusę. Tai reiškia, kad pensininkų skurdas išlieka rimta problema, ypač tose valstybėse, kuriose pensijos - kaip ir Lietuvoje - gerokai atsilieka nuo ES vidurkio.
Remiantis Europos Komisijos (EK) ir Socialinės apsaugos komiteto parengta 2024 m. pensijų adekvatumo ataskaita, nors ES šalys stengiasi užtikrinti tinkamas pensijas, ateityje tai ir toliau išliks dideliu iššūkiu. Prognozuojama, kad per artimiausius 40 metų pensijos, palyginus su buvusiomis pajamomis dirbant, mažės.
Jau dabar daugeliui senjorų pensija yra gerokai mažesnė nei jų ankstesnis atlyginimas, todėl tampa sunku išlaikyti tokį pat gyvenimo lygį. Nuo 2019 metų vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių patenka į skurdo ar socialinės atskirties riziką. 2022 m. tokių žmonių ES buvo daugiau nei 18 mln. - tai daugiau nei kas penktas 65 metų ir vyresnis gyventojas.
Pensijų adekvatumo ataskaitose nurodoma, kad vyresnio amžiaus moterys susiduria su didesne skurdo rizika nei vyrai visose ES šalyse. ES moterys gauna vidutiniškai 26,1 proc. mažesnes pensijas nei vyrai, o 5,3 proc. moterų negauna jokios pensijos.
Šalių pensijų dydžių palyginimas (eurais per metus):
| Šalis | Vidutinė metinė pensija (eurais) |
|---|---|
| Islandija | 38 031 |
| Liuksemburgas | 34 413 |
| Norvegija | Virš 30 000 |
| Danija | Virš 30 000 |
| Švedija | 22 436 |
| Suomija | 21 085 |
| Italija | 19 589 |
| Prancūzija | 18 855 |
| Ispanija | 18 100 |
| Vokietija | 17 926 |
| Lietuva | 5979 |
| Latvija | 6477 |
| Rumunija | 5790 |
| Bulgarija | 4479 |
| Turkija | 3377 |