Šiame straipsnyje aptarsime gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo galimybes Lietuvoje, įvertindami jų privalumus ir trūkumus. Straipsnyje pateikiama informacija yra bendro informacinio pobūdžio ir neturėtų būti naudojama investavimo sprendimams priimti.
INVESTICINIS GYVYBĖS DRAUDIMAS: AR VERTA?
Pensijų sistemos apžvalga
Prieš neriant gilyn į II ir III pakopų niuansus, noriu apžvelgti pora bendrinių klausimų, lemiančių visos pensijų sistemos, kaip mechanizmo, naudą ir tvarumą. Šių metų pradžioje LRT.lt portale publikuotas straipsnis pavadinimu Liūdna senatvė Lietuvos jaunimui: tapę pensininkais gaus vos 30 proc.
Straipsnyje pristatoma EBPO studija, kuria remiantis asmenys, gimę 2000 m. ir pradėję dirbti 2022 m., išėję į pensiją gaus vos 28,9% proc. Kas, žinoma, yra tragedija ir pasmerks dabartinius jaunuolius amžinam skurdui senatvėje. Bet va čia tas atvejis, kai logika gali pavesti, nes sunkų klausimą, ko bus verta 30% algos tolimoje ateityje, pakeiti lengvu klausimu, kokia yra 30% dabartinės algos vertė.
Pabandysiu paskaičiuoti tiksliau. Šių skaičiavimų tikslumas didele dalimi priklausys nuo to, ar išsipildys 2% per metus realių atlyginimų augimo prielaida. Kiek ši optimistinė ? Štai 1995-2021 metų laikotarpiu realus VDU Lietuvoje augo 4,3 proc. per metus. Tokiu atveju vidutinė alga “į rankas” per 40 metų padidėtų nuo dabartinių 1252 EUR iki būsimų 2763 EUR !
Išsipildžius EBPO prognozei, pensininkams po 40 metų gaunant tik 30% VDU, perkamoji galia ateityje bus ~50% didesnė ! Atlyginimai Lietuvoje ilgą laiką buvo nepaprastai maži, iš ko taupyti nebuvo. Visa tai - būrimas iš kavos tirščių, realiai niekas dabar negali pasakyti, kokia bus pensija po 40 metų Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Ar verta pensiją kaupti su gyvybės draudimu?
Prieš metus mano galimai beveik buvęs magistrinio darbo vadovas Romas Lazutka tame pačiame LRT.lt portale publikavo straipsnį pavadinimu Romas Lazutka. Štai 2004 m. pradėta II pakopa ir nustatyta 2,5 proc. įmoka nuo algos, kuri vidutiniškai tais metais buvo 242 eurai (perskaičiavus iš litų). Tie 2,5 proc. buvo 6 eurai ir jie buvo investuoti. Iki 2022 m., esant minėtai vidutinei metinei grąžai, 6 eurai išaugo iki 14 eurų. Tačiau alga, kaip minėjau, didėjo daug sparčiau.
Tai reiškia, kad investuota pirma įmoka, nors ir išaugo iki 14 eurų, dabar sudaro nebe 2,5 proc., o tik 1,2 proc. algos. Įsidėmėkime, tai yra esminis faktas - įmokėta 2,5 proc. vidutinės algos, o gali būti atsiimta (jei per 18 metų sulaukėte pensinio amžiaus) 1,2 proc. Bet nėra jokių garantijų, jog Lietuvos ekonomikai ir toliau taip puikiai seksis, bei atlyginimai augs sparčiau nei akcijų rinkų grąža - gali būti ir atvirkščiai. Ar tada II pakopa taptų puikiu instrumentu ?
Mano galvoje - pensijos sistemos I pakopa, Sodros įmokos, yra skirtos pakeisti atlyginimą. Šiuo metu pensijos mažos, ateityje bus dar mažesnes ! Tačiau žvelgiant į ilgalaikę pensijų sistemų raidą Lietuvoje ir pasaulyje tokios pesimistinės nuotaikos neatspindi tikrovės. Pora šimtų metų atgal pensijų sistemos pasaulyje nebuvo iš vis, jokios ir niekur.
Pirmosios pensijų sistemos pradėtos kurti 19 a. Jeigu manoma, jog išsivysčiusiose šalyse pensijų išmokos buvo aukštesnės 50 metų atgal, bei nuo to laiko nuolat mažėjo, toks įsitikinimas neatitinka realybės. 1995-2023 m. laikotarpiu vidutinės reali pensija augo 4,5% per metus, bei vidutinio pensininko reali perkamoji galia 2023 m. buvo beveik ~3,5x didesnė, nei 1995 m. Žinoma, išgyventi už ~540 eurų pensiją šiuo metu yra vargo vakariene, tikrai neteigiu atvirkščiai.
Šią mintį mėgsta pabrėžti ir prof. Kad galėtume kokybiškai diskutuoti tais klausimais pirma reikia susitarti dėl to, jog negyvi daiktai nieko nedaro … „Sodra“ yra negyva, ji savo pinigų neturi. Kitas aspektas iš tos pačios operos susijęs su tuo, kad „valstybė“ kažką remia, t.y. kaupiančius pensijai. Vėlgi, valstybė yra negyva, jie nieko neremia. Čia mes patys remiame save.
Taip pat skaitykite: Gyvybės draudimas ir pensijų fondai: palyginimas.
Jei politikai būtų nuoširdūs, tada pasakytų, kad gausite subsidiją, nes kaupiate II pakopoje, bet gausite mažiau viešųjų paslaugų, galbūt algos bus mažesnės. Kitaip tariant, patys už tai sumokėsite. Pirmoji pakopa tikrai nėra mano tiriamasis objektas, nes jos neįmanoma lyginti su kitais investiciniais instrumentais, kas ir yra visas šio ilgo rašinio tikslas.
II pakopos pensijų fondai
Kiekvienas asmuo gali kaupti pensijai bet kuriame pensijų kaupimo bendrovės valdomame II pakopos pensijų fonde. Dalis asmenų, kurie buvo automatiškai įtraukti į II pakopą ir per pereinamąjį laikotarpį neatsisakė kaupimo, to padaryti nebegali ir liko sistemoje užstigę. Tačiau, reikia pabrėžti, jog pokyčių neišvengiamumas nereiškia, kad visi pokyčiai bus žalingi.
Jau rašiau, jog dėka elgesio klaidų realių žmonių grąža investuojant yra ženkliai mažesnė, nei vidutiniškai uždirba įvairūs fondai. T.y. Standartinis pensijų anuitetas - išmokama periodinė stabili (nominalia suma) išmoka iki gyvenimo galo. Už likusią pusę sumos, kuomet asmeniui sukaks 85 metai, bus perkamas standartinis anuitetas.
Bet to daryti nebūtina, anuitetą galima įsigyti ir už sumą viršijančią 64 841 eurus. Grįžtant prie Lietuvos, pagal dabartinį reguliavimą, tikėtina, jog daugumai asmenų teks privalomai pirkti anuitetus, nes dauguma asmenų sukaups daugiau kaip ~10 tūkst.
PAF veiklos vertinimas
PAF veiklą galima vertinti kaip ir bet kurio kito fondo - lyginant pasiektą rezultatą su kokio nors indekso rezultatu. Likvidumo ir garantinio portfelio dalys nėra skirtos grąžai uždirbti, likvidumo portfelis laikomas cashe, garantinis portfelis investuojamas į ganėtinai saugias obligacijas. Ar jus tenkintų 0% grąža iš jūsų vidutiniams laikotarpiui skirtų lėšų ? Manęs irgi ne. Kam tada tokias nesąmones į fondo taisykles įrašyti ?
Taip pat skaitykite: Kelias į finansinę senatvę
Štai kaip sekasi fondui neatsilikti nuo savo palyginamojo indekso nuo veiklos pradžios, 2020 m. rugsėjo 22 d., iki 2024 m. Įdomumo dėlei, kokie yra PAF valdymo mokesčiai ? PAF taiko vienkartinį 2,5% valdymo mokestį naujai gaunamoms įmokoms. Jeigu aš suprantu gerai, tai šiuo metu tikslinės grąžos dydis nėra patvirtintas, iki 2027 m.
Remiantis Sodra anuitetų skaičiuokle, asmeniui, kuriam yra 65 metai ir šiuo metu įsigytų anuitetą už 100 000 eurų sumą, standartinio pensijų anuiteto išmoka būtų 452,85 EUR per mėnesį. Kitas anuitetų privalumas - jog pats niekada tiksliai nežinai, kiek laiko gyvensi.
Esu rašęs, jog vienas iš esminių kriterijų skiriantis gerus ir blogus investicinius instrumentus yra paprastumo faktorius - paprastesni instrumentai yra, kaip taisyklė, geresni, daugiau uždirba investuotojams. Pensijų II pakopa yra absurdiškai komplikuotas investavimo instrumentas. Ši mano išvada, jog neįmanoma instrumento naudos įvertinti, nedžiugina. Ar toks 50% pasirinkamas scientific - ne, ar tai tikslu - irgi ne.
III pakopos pensijų fondai
Kiekvienas asmuo pats gali atlikti įmokas į III pakopos fondus, kiek nori ir kada nori. Sistema šiuo metu tokia, jog 20% nuo sumokėtų įmokų sumos į III pakopos fondą galima susigrąžinti sekančiais metais užpildžius GPM deklaraciją. Tačiau galima susigrąžinti ne daugiau kaip 300 eurų, todėl lengvatos lubos yra 1 500 eurų per metus dydžio įmoka į III pakopos fondą.
Long story short, alga “ant popieriaus” apmokestinama 39,5% tarifu (20% GPM, 6,98% sveikatos draudimas, 12,52% pensijų ir soc. Sudarius sutartį su III pakopos pensijų fondu, įmonė gali skatinti darbuotojus kaupti senatvei papildomai, bei darbuotojo naudai mokėti įmokas į III pakopos pensijų fondus. Tokiu atveju, įmoką darbuotojo naudai atlikęs darbdavys, išvengia darbo užmokesčio mokesčių, bei nuo sumokėtos sumos moka apskritą nulį mokesčių.
Pagrindinis jų - negalima dabartinio atlyginimo susimažinti ir dalį skirti III pakopos fondams. Laikantis šių sąlygų pasiimant lėšas iš III pakopos fondų nereikės mokėti jokių mokesčių ! Kas tada ? Remiantis autoritetingų šioje srityje asmenų nuomone (žr. Nes šiuo atveju, nepasinaudojus 300 eurų GPM lengvata, reikėjo sumokėti GPM tik nuo kapitalo prieaugio, t.y. Bet ne bėda, permoka atgausite pateikę GPM deklaraciją.
Niekaip. Lygiai kaip su II pakopos fondais, III pakopa irgi turi politinę riziką, t.y. Ši lengvata irgi bet kada gali būti panaikinta. Aišku, net ir priėmus sprendimą lengvatą naikinti, sprendimo įsigaliojimo terminas gali būti kokie 10 metų, t.y.
Kalbant labai paprastai, PF III yra žymiai paprastesnė ir pigesnė investavimo priemonė nei IGD. Trečios pakopos pensijų fondų lėšos paprastai investuojamos į akcijas ir obligacijas. Vienu metu konkrečioje valdymo įmonėje galima investuoti į vieną konkretų pensijų fondą. Taigi pensijų fonduose individualaus portfelio susiformavimo „laisvė” yra gana apribota. Tuo tarpu IGD dažniausiai suteikia galimybes įmokas išskaidyti ir klientas gali pasirinkti, kokiose kryptyse bus investuojamos jo įmokos.
Yra variantų, kur per IGD galima investuoti ir ne tik į tradicines, bet ir alternatyvias turto klases, kaip pvz. IGD atstovai taip pat dažnai akcentuoja, jog jų priemonė apima ne tik investavimą, bet ir draudimą. Norintiems apsidrausti sveikatą ar gyvybę, siekiant maksimalaus aiškumo ir paprastumo, greičiausiai parankiau draudimą ir investavimą atskirti. Dėl šios painiavos, į IGD priemonę galima investuoti ir nepasirenkant draudimo. Kitaip tariant, investuojama per investicinį gyvybės draudimą, kuris nesuteikia draudimo apsaugų.
Kaupiamasis draudimas
Kaupiamasis draudimas Lietuvoje tapo vis populiaresnis pastaraisiais metais, ypač tarp tų, kurie ieško būdų ne tik apsaugoti save ir artimuosius nuo nenumatytų finansinių iššūkių, bet ir investuoti į ateitį. Šis draudimo tipas sujungia dvi paslaugas - gyvybės draudimą ir investicinį kaupimą. Tačiau, kaip ir bet kuri finansinė priemonė, kaupiamasis draudimas turi tiek privalumų, tiek trūkumų, kuriuos verta įvertinti prieš priimant sprendimą.
Kaupiamasis draudimas - tai ilgalaikė finansinė sutartis su draudimo bendrove, kurios metu reguliariai mokamos įmokos yra padalijamos į dvi dalis: viena skirta gyvybės draudimui, kita - investicijoms ar santaupų kaupimui. Daugeliui toks draudimo tipas atrodo patrauklus, nes viena sutartis leidžia vienu metu spręsti kelis finansinius tikslus - apsaugą ir investavimą.
Kaupiamojo draudimo privalumai:
- Gyvybės draudimo dalis užtikrina, kad nelaimingo atsitikimo, ligos ar mirties atveju artimieji gautų finansinę paramą.
- Kaupiamoji dalis leidžia savarankiškai formuoti ateities santaupas. Sukauptos lėšos gali būti panaudotos įvairiems tikslams - pensijos papildymui, vaikų mokslams ar nekilnojamo turto įsigijimui.
- Lietuvoje tam tikrais atvejais galima pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata ir susigrąžinti dalį sumokėtų įmokų.
- Reguliarios periodinės įmokos padeda formuoti įprotį taupyti, o tai svarbus žingsnis siekiant geresnio asmeninių finansų valdymo.
Kaupiamojo draudimo trūkumai:
- Kaupiamasis draudimas paprastai sudaromas ilgam laikotarpiui - nuo 10 iki 30 metų.
- Kaupiamojo draudimo produktai yra gana sudėtingi. Įmokų dalis padalinama tarp draudimo apsaugos ir investavimo, o investicijos rezultatai priklauso nuo pasirinktų fondų veiklos.
- Skirtingai nuo įprasto taupymo, sukauptos lėšos ne visada lengvai prieinamos.
- Draudimo bendrovės taiko įvairius administravimo, valdymo ar sutarties nutraukimo mokesčius.
Renkantis šią draudimo rūšį, svarbiausia iš anksto nusistatyti tikslus ir prioritetus. Jei tikslas - finansinė apsauga, verta pasidomėti, kokio dydžio išmokos numatytos draudiminio įvykio atveju. Taip pat rekomenduojama pasikonsultuoti su nepriklausomu finansų patarėju. Specialistai gali padėti palyginti kelis pasiūlymus, aiškiai paskaičiuoti galimą grąžą, mokesčius ir sąlygas pagal individualius poreikius.
Kaupimas per draudimą - ne vienintelis būdas formuoti ateities kapitalą. Kai kurie žmonės renkasi pensijų fondus, individualų investavimą į akcijas ar obligacijas, nekilnojamą turtą. Vertėtų suprasti, kad kaupiamasis draudimas tinka ne visiems. Tie, kurie nori didesnio investicijų lankstumo, gali rinktis savarankiškas investicijas.
Finansinis stabilumas daugeliui šeimų yra viena svarbiausių gyvenimo atramų. Planuojant ateitį, dažnai galvojama apie būsto įsigijimą, vaikų išsilavinimą, ilgalaikį taupymą ar investavimą. Tačiau gyvenimas yra nenuspėjamas, todėl svarbu turėti priemones, kurios padėtų apsaugoti šeimą netikėtų įvykių akivaizdoje. Net ir stabiliai gyvenanti šeima gali susidurti su sunkumais, jei vienam iš jos narių nutinka nelaimė ar prarandamos pajamos.
Nelaimingo atsitikimo ar mirties atveju artimieji gauna draudimo išmoką arba sukauptą kapitalą. Tokiu būdu draudimas tampa ne tik finansiniu produktu, bet ir šeimos stabilumo garantu. Gyvybės draudimas yra ne tik apsauga nelaimės atveju. Jis gali tapti šeimos finansų planavimo dalimi. Pasirinkus investicinį gyvybės draudimą, dalis įmokų skiriama investavimui.
Tokio tipo draudimas suteikia dvigubą naudą: apsaugą nuo nenumatytų įvykių ir galimybę ilgainiui auginti sukauptas lėšas. Daugelis žmonių gyvybės draudimą suvokia tik kaip apsaugą nuo blogiausio scenarijaus, tačiau iš tiesų jis atlieka kur kas platesnę funkciją. Turint gyvybės draudimą, šeima gali jaustis užtikrinčiau: žinoti, kad netikėtos situacijos nesugriaus sukurtos finansinės pusiausvyros.
Gyvybės draudimas: privalumai ir trūkumai
Štai kodėl gyvybės draudimas yra naudingas daugumai žmonių Lietuvoje!
Pliusai:
- Finansinė apsauga artimiesiems: Gyvybės draudimas užtikrina, kad jei kas nors nutiktų jums, jūsų šeima nebus palikta finansiškai sunkioje padėtyje. Jūsų artimieji gaus išmoką, kuri padės jiems išlaikyti gyvenimo lygį ir įveikti sunkumus.
- Ramybė dėl ateities: Turėdami gyvybės draudimą, galite būti tikri, kad netikėti gyvenimo įvykiai neatskleis jūsų šeimos finansinės padėties. Jūs galite gyventi dabar ir mėgautis kiekviena akimirka, žinodami, kad ateityje jūsų artimieji bus apsaugoti.
- Papildoma santaupų forma: Gyvybės draudimas taip pat gali būti puiki santaupų forma. Kai kurie draudimo produktai leidžia jums sukaupti pinigų, kurie ateityje gali būti naudojami kaip papildoma pensija arba investuojami į kitus tikslus.
Minusai:
- Papildomi mėnesiniai išlaidos: Gyvybės draudimas reikalauja mėnesinių įmokų, kurios gali padidinti jūsų išlaidas. Tačiau, verta prisiminti, kad tai investicija į jūsų ir jūsų artimųjų ateitį.
- Sąlygos ir apribojimai: Prieš pasirinkdami gyvybės draudimo polisą, svarbu atidžiai perskaityti visus sąlygas ir apribojimus. Kai kurie draudimo produktai gali turėti tam tikrų apribojimų, todėl svarbu rinktis polisą, kuris atitinka jūsų poreikius ir lūkesčius.
Nepaisant šių minusų, gyvybės draudimas Lietuvoje yra nepakeičiamas sprendimas, kuris suteikia jums ir jūsų šeimai finansinę apsaugą bei ramybę. Tai yra investicija į jūsų ateitį, kuri padeda išvengti finansinių sunkumų ir užtikrina, kad jūsų artimieji būtų saugūs netikėtu atveju.
Norint pasirinkti tinkamiausią gyvybės draudimą, svarbu kreiptis į patikimus draudimo paslaugų teikėjus.
Investicinis gyvybės draudimas
Investicinis gyvybės draudimas atlieka dvi funkcijas. Pirma, tai yra finansinė apsauga nelaimės atveju. Apsidraudus investiciniu gyvybės draudimu traumos, neįgalumo, sunkios ligos atvejais draudimo kompanija jums išmokės draudimą. Gavę draudimą jūs turėsite pakankamai pinigų pragyventi su negalia, galėsite susimokėti už gydymo paslaugas, ar išlaikyti šeimą netekus pagrindinio maitintojo.
Antra, investicinis gyvybės draudimas atlieka taupymo funkciją. Pasibaigus, draudimo sutarties terminui draudimo kompanija grąžina sukauptą pinigų sumą. Sukaupta suma yra visų jūsų įmokų suma sumažinta draudimo mokesčiais ir padidinta investicine grąža. Dėl šios priežasties investicinis gyvybės draudimas yra ne tik rizikos draudimo priemonė, bet ir taupymo priemonė.
Viena sutartis apjungia abu šiuos produktus. Pažymėtina, kad draudimo bendrovės Lietuvoje jau siūlo investicinio gyvybės draudimo produktus, kurie visiškai atskiria draudimą nuo investavimo t.y. renkantis tik draudimą, santaupoms pinigai visiškai neskiriami, o renkatės tik investavimą, jūs nesate draudžiami, o visos lėšos investuojamos.
Už gyvybės draudimą lėšos mokamos nuolat (paprastai kiekvieną mėnesį). Draudimo bendrovės automatiškai reikalingą pinigų sumą nuskaito nuo jūsų sąskaitos, todėl pamiršti pervesti pinigus į gyvybės draudimą neįmanoma. Daugeliui tai yra puiki priemonė automatizuoti taupymą. Kokia pervestų pinigų dalis bus skiriama draudimui, o kokia taupymui ir investavimui priklauso nuo jūsų.
Daugelis draudimo kompanijų gali pasiūlyti labai įvairius produktus. Kuo didesne pinigų suma siekiate save apdrausti, tuo mažesnė pinigų suma liks taupymui. Drausti gyvybės draudimu galite ne tik save, bet ir savo šeimą, vaikus.
Drausti galite ne tik savo gyvybę. Draustis galite ir nuo kritinių ligų tokių kaip infarktas, insultas ar vėžys. Susirgus tokiomis ligomis jūsų darbingumas stipriai sumažėja. Diagnozavus vieną iš sutartyje numatytų ligų, apdraustajam išmokama vienkartinė draudimo išmoka. Draustis galite nuo daug ko: nuo nelaimingų atsitikimų, neįgalumo, mirties dėl nelaimingo atsitikimo ir pan.
Investicinis gyvybės draudimas yra ypatingai aktualus šeimos maitintojui, kuris generuoja pagrindines šeimos pajamas. Šeimos maitintojui mirus ar tapus neįgaliam, šeimą ištiktų rimti rūpesčiai. Būtų sunku prasimaitinti, o jeigu esate paėmę būsto paskolą, galite netekti dar ir būsto.
Šeimos draudimas yra panašus į suaugusiųjų draudimą, skirtumas tas, kad draudžiami visi šeimos nariai iš karto, tuo pačiu užtikrinamos finansinis saugumas kiekvienam šeimos nariui. Vaiko draudimas atlieka dvi funkcijas. Viena vertus, jis dengia vaiko gydymo išlaidas, kita vertus, taip kaupiami pinigai vaiko ateičiai, pvz. studijoms aukštojoje mokykloje.
Pažymėtina, kad pirkdami vaiko gyvybės draudimą paprastai draudžiami tėvai, o ne vaikas. Vaikas yra panaudos gavėjas. Tokiu atveju vienam iš tėvų susižalojus ar žuvus, gautos išmokos sudarys sąlygas finansiškai pasirūpinti vaiko ateitimi. Tačiau kai kurios draudimo bendrovės siūlo drausti išskirtinai tik vaikus. Tokiu atveju vaiką draudžiančiam tėvui žuvus, draudimo kompanija ir toliau moka periodines įmokas iki vaikas taps pilnametis. Paprastai draudimo bendrovės savo lėšomis moka iki 200 lt.
Pagal santaupų panaudojimą gyvybės draudimas gali būti kaupiamasis arba investicinis. Kaupiamasis gyvybės draudimas laikomas tradiciniu gyvybės draudimu, kadangi yra ypač sena taupymo priemonė. Kaupiamasis gyvybės draudimas sumokėtą įnašą saugiai investuoja į pinigų rinkos priemones, už kurias gaunate fiksuotas pajamas. Dažniausiai kaupiamasis gyvybės draudimas generuoja tokią pačią investicinę grąžą kaip bankų palūkanos - t.y. apie 1-5 proc. per metus.
Kaupiamasis gyvybės draudimas tinka nelinkusiems rizikuoti žmonėms, kita vertus jo pajamingumas taip pat yra mažas. Ilgą laiką kaupiamasis gyvybės draudimas buvo vienintelė gyvybės draudimo forma, tačiau atsiradus investiciniam gyvybės draudimui, kaupiamasis gyvybės draudimas tapo mažai populiarus.
Investicinis gyvybės draudimas Lietuvoje atsirado tik 1999 m.. Tuomet tai buvo viena iš kelių investicinių priemonių. Investicinis gyvybės draudimas skirtas labiau rizikuoti linkusiems žmonėms. Sumokėjus draudimo mokesčius, likusios lėšos investuojamos. Paprastai draudimo bendrovė turi kelias investicines kryptis, kurias siūlo savo klientams. Pats klientas nusprendžia, kurią investicinę kryptį pasirinkti.
Svarbu paminėti, kad draudimo bendrovė neatsako už investicinės krypties rezultatus, o tik įsipareigoja lėšas investuoti į jūsų pasirinktą kryptį. Taigi jūs pats esate atsakingas už savo pasirinkimą. Geri investiciniai sprendimai gali lemti didelį pelną, tačiau nepasisekus teks susitaikyti su nuostoliu. Nepamirškite, rinkdamiesi gyvybės draudimą jūs prisiimate investicinę riziką ir už tai galite būti apdovanotas arba nuskriaustas. Viskas priklauso nuo jūsų.