Dažnai sakome, kad sveikata yra mūsų didžiausias turtas, tačiau dažnai ryžtingais posakiais tai ir baigiasi. Apie tokį gyvenimo scenarijų retas susimąstome. Nesvarbu, kokia menka tikimybė, kad tai atsitiks, tačiau verta svarstyti galimybę nuo to apsisaugoti.
Investicinis Gyvybės Draudimas: Ar Tikrai Jis Mums Reikalingas?
Investicinis gyvybės draudimas atlieka dvi funkcijas. Pirma, tai yra finansinė apsauga nelaimės atveju. Apsidraudus investiciniu gyvybės draudimu traumos, neįgalumo, sunkios ligos atvejais draudimo kompanija jums išmokės draudimą. Gavę draudimą jūs turėsite pakankamai pinigų pragyventi su negalia, galėsite susimokėti už gydymo paslaugas, ar išlaikyti šeimą netekus pagrindinio maitintojo. Antra, investicinis gyvybės draudimas atlieka taupymo funkciją. Pasibaigus, draudimo sutarties terminui draudimo kompanija grąžina sukauptą pinigų sumą.
Sukaupta suma yra visų jūsų įmokų suma sumažinta draudimo mokesčiais ir padidinta investicine grąža. Dėl šios priežasties investicinis gyvybės draudimas yra ne tik rizikos draudimo priemonė, bet ir taupymo priemonė. Viena sutartis apjungia abu šiuos produktus. Pažymėtina, kad draudimo bendrovės Lietuvoje jau siūlo investicinio gyvybės draudimo produktus, kurie visiškai atskiria draudimą nuo investavimo t.y. renkantis tik draudimą, santaupoms pinigai visiškai neskiriami, o renkatės tik investavimą, jūs nesate draudžiami, o visos lėšos investuojamos.
Už gyvybės draudimą lėšos mokamos nuolat (paprastai kiekvieną mėnesį). Draudimo bendrovės automatiškai reikalingą pinigų sumą nuskaito nuo jūsų sąskaitos, todėl pamiršti pervesti pinigus į gyvybės draudimą neįmanoma. Daugeliui tai yra puiki priemonė automatizuoti taupymą. Kuo didesne pinigų suma siekiate save apdrausti, tuo mažesnė pinigų suma liks taupymui. Drausti gyvybės draudimu galite ne tik save, bet ir savo šeimą, vaikus.
Drausti galite ne tik savo gyvybę. Draustis galite ir nuo kritinių ligų tokių kaip infarktas, insultas ar vėžys. Susirgus tokiomis ligomis jūsų darbingumas stipriai sumažėja. Diagnozavus vieną iš sutartyje numatytų ligų, apdraustajam išmokama vienkartinė draudimo išmoka. Draustis galite nuo daug ko: nuo nelaimingų atsitikimų, neįgalumo, mirties dėl nelaimingo atsitikimo ir pan.
Taip pat skaitykite: Kelias į finansinę senatvę
Investicinis gyvybės draudimas yra ypatingai aktualus šeimos maitintojui, kuris generuoja pagrindines šeimos pajamas. Šeimos maitintojui mirus ar tapus neįgaliam, šeimą ištiktų rimti rūpesčiai. Būtų sunku prasimaitinti, o jeigu esate paėmę būsto paskolą, galite netekti dar ir būsto. Šeimos draudimas yra panašus į suaugusiųjų draudimą, skirtumas tas, kad draudžiami visi šeimos nariai iš karto, tuo pačiu užtikrinamos finansinis saugumas kiekvienam šeimos nariui.
Vaiko draudimas atlieka dvi funkcijas. Viena vertus, jis dengia vaiko gydymo išlaidas, kita vertus, taip kaupiami pinigai vaiko ateičiai, pvz. studijoms aukštojoje mokykloje. Pažymėtina, kad pirkdami vaiko gyvybės draudimą paprastai draudžiami tėvai, o ne vaikas. Vaikas yra panaudos gavėjas. Tokiu atveju vienam iš tėvų susižalojus ar žuvus, gautos išmokos sudarys sąlygas finansiškai pasirūpinti vaiko ateitimi.
Tačiau kai kurios draudimo bendrovės siūlo drausti išskirtinai tik vaikus. Tokiu atveju vaiką draudžiančiam tėvui žuvus, draudimo kompanija ir toliau moka periodines įmokas iki vaikas taps pilnametis. Paprastai draudimo bendrovės savo lėšomis moka iki 200 lt. Pagal santaupų panaudojimą gyvybės draudimas gali būti kaupiamasis arba investicinis.
Kaupiamasis gyvybės draudimas laikomas tradiciniu gyvybės draudimu, kadangi yra ypač sena taupymo priemonė. Kaupiamasis gyvybės draudimas sumokėtą įnašą saugiai investuoja į pinigų rinkos priemones, už kurias gaunate fiksuotas pajamas. Dažniausiai kaupiamasis gyvybės draudimas generuoja tokią pačią investicinę grąžą kaip bankų palūkanos - t.y. apie 1-5 proc. per metus. Kaupiamasis gyvybės draudimas tinka nelinkusiems rizikuoti žmonėms, kita vertus jo pajamingumas taip pat yra mažas.
Ilgą laiką kaupiamasis gyvybės draudimas buvo vienintelė gyvybės draudimo forma, tačiau atsiradus investiciniam gyvybės draudimui, kaupiamasis gyvybės draudimas tapo mažai populiarus. Investicinis gyvybės draudimas Lietuvoje atsirado tik 1999 m.. Tuomet tai buvo viena iš kelių investicinių priemonių. Investicinis gyvybės draudimas skirtas labiau rizikuoti linkusiems žmonėms. Sumokėjus draudimo mokesčius, likusios lėšos investuojamos.
Taip pat skaitykite: Ar verta pensiją kaupti su gyvybės draudimu?
Paprastai draudimo bendrovė turi kelias investicines kryptis, kurias siūlo savo klientams. Pats klientas nusprendžia, kurią investicinę kryptį pasirinkti. Svarbu paminėti, kad draudimo bendrovė neatsako už investicinės krypties rezultatus, o tik įsipareigoja lėšas investuoti į jūsų pasirinktą kryptį. Taigi jūs pats esate atsakingas už savo pasirinkimą. Geri investiciniai sprendimai gali lemti didelį pelną, tačiau nepasisekus teks susitaikyti su nuostoliu.
Nepamirškite, rinkdamiesi gyvybės draudimą jūs prisiimate investicinę riziką ir už tai galite būti apdovanotas arba nuskriaustas. Viskas priklauso nuo jūsų.
Trys Pensijų Pakopos: Kaip Jos Veikia?
Daliai šalies gyventojų artėja pasirinkimo metas - jiems „Sodra“ atsiuntė pranešimus apie įtraukimą į II pakopos pensijų kaupimą. INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės Mažmeninių paslaugų vadovės Dr. Dalios Kolmatsui, šis ap-sisprendimo laikas - geras momentas sudėlioti ilgalaikę apsirūpinimo senatvei strategiją. Juk jeigu jau kalbame apie II pensijų pakopą, tai, suprantama, yra dar ir I pensijų pakopa, ir III pensijų pakopa, prie kurios, beje, priskiriamas ir investicinis gyvybės draudimas.
Kuo šios pakopos skiriasi ir kaip jos prisideda prie būsimos pensijos? Pasirinkimo laikas „Į II pakopos pensijų kaupimą įprastai įtraukiami jauni žmonės, nes viena iš sąlygų, kad žmogus jau turi darbą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausį. Dažnam tai - pirmas darbas. Tiesa, ta, kad sukaupti oriai senatvei iš tiesų reikia laiko - nuoseklaus, atsakingo taupymo ir investavimo 30 - 40 metų, tad įtraukimas į pensijų kaupimą gera paskata apie tai pradėti galvoti“, - sako dr. D.Kolmatsui, INVL šeimos finansų ekspertė.
Įsivaizduokite, kad vieną dieną, kai jau perkopiate pensinio amžiaus ribą, Jūsų pajamos staiga sumažėja perpus, o galbūt netgi jų lieka tik trečdalis. Tokią perspektyvą užtikrina „Sodra“. Šiuo metu „Sodros“ pensijos pakeitimo norma - santykis tarp prieš pensiją buvusių pajamų ir pensijos vidutiniškai sudaro virš 40 proc. Jis didesnis - virš 50 proc. tiems, kurie visą gyvenimą uždirbo mažiau ir mažesnis - apie 30 proc. tiems, kurių pajamos gyvenime buvo dides-nės.
Taip pat skaitykite: Svarbu žinoti apie gyvybės draudimą
„Norint orios senatvės, rekomenduojama turėti bent 70-80 proc. buvusių pajamų, tačiau nekaupiant papildomai, to tikėtis sunku, nes „Sodra“ užtikrins tik dalį, galbūt iki pusės šių pajamų. Kad būtų galima to išvengti, šalyje taikoma trijų pakopų pensijų programa, kurios tikslas - padėti sukaupti lėšų ateičiai“, - sako INVL šeimos finansų ekspertė.
I Pensijų Pakopa - „Sodros“ Pensija
I pensijų pakopa yra privaloma visiems ir ja naudojasi visi kurie dirba, gauna pajamų ir moka mokesčius - socialinio draudimo įmokas nuo atlyginimo. Atlyginimas „ant popieriaus“ ir „į rankas“ dėl to ir skiriasi, kad dalį pajamų darb-davys iškart perveda „Sodrai“, kur dirbantysis įgyja teises į pensiją. Skirtingai nei II ar III pakopos pensijų fonduose, „Sodroje“ žmogus jokių pinigų nekaupia, neturi savo sąskaitos su lėšomis.
Pinigai nėra investuojami, nėra investicinės grąžos, turtas nėra paveldimas. Žmogus, mokėdamas įmokas nuo savo darbo užmokesčio įgyja teises gauti pensiją. Šios teisės apskaitomos darbo stažo metais ir pensijų aps-kaitos vienetais, kurie priklauso nuo žmogaus atlyginimo. Didesnis atlyginimas - didesnė pensija, kuriai nustatytos lubos. Didesnę ar mažesnę „Sodros“ pensiją gauna visi, sulaukę senatvės pensijos amžiaus ir per gyvenimą dirbę Lietu-voje bent 15 metų.
II Pensijų Pakopa
II pensijų pakopa yra per vidurį tarp I-osios ir III-osios pensijų pakopos. Ji iš dalies savanoriška - nors gyventojai įtraukiami į pensijų kaupimą, jie per pusę metų gali atsisakyti dalyvauti II pensijų pakopoje. II pakopos pensija taip pat iš dalies priklauso nuo žmogaus atlyginimo - kuo daugiau žmogus uždirba tuo didesnes įmokas, kurios sudaro 3 proc. nuo atlyginimo, moka ir tuo didesnes, tikėtina, II pakopos pensijų išmokas gaus.
Tačiau nėra išmokų lubų ir papildomai įmokų II pakopos žmogaus pensijai sumoka valstybė - 2023 metais tai sudaro 23,85 euro per mėnesį arba 286 eurai per metus. Kadangi šios įmokos skaičiuojamos nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, jos kasmet skiriasi ir įprastai kiekvienais metais šiek tiek padidėja. Svarbus skirtumas palyginti su I pensijų pakopa - II pakopos pensijų fondo sąskaitoje kaupiamos realios lėšos.
Jos yra investuojamos ir gali generuoti investicinę grąžą. Taip pat tai yra žmogaus turtas, kuris yra paveldimas. Žmogus gali matyti realią asmeniškai sukauptą sumą. Taip pat žmogus gali investicijas valdyti - rinktis pensijų kaupimo bendrovę ir fondą, pagal jam priimtiną rizikos ir grąžos santykį. Bet, kaip ir „Sodros“ sistemoje, jeigu tampama šios pakopos dalyviu, pasitraukti negalima, o sulaukus senatvės išmokos mokamos panašiu principu, kaip pensija - kiekvieną mėnesį.
II pakopos pensijų sistemoje kiekvieną mėnesį įmokas moka maždaug pusė šalies dirbančiųjų. „II-oje pensijų pakopoje žmogus realiai kaupia savo turtą, gauna paskatą iš valstybės ir netgi gali pats pasirinkti pensijų fondo valdytojus valdyti investavimo riziką, nors rekomenduojama kaupti ir investuoti pagal amžių paskir-tame gyvenimo ciklo fonde. Didžiausias privalumas - nieko daryti nereikia. Jeigu neuždirbate, įmokų nemokate, jeigu atlyginimas auga ir įmo-kos auga. Gyvenimo ciklo fondai subalansuoja investavimo riziką pagal amžių, o pinigai ne tik dedami į stalčių, bet ir gali uždirbti investicinę grąžą. Investavimu rūpinasi profesionalai. Čia veikia sudėtinių palūkanų efektas. Investuojant ilgą laiką palūkanos uždirbamos ne tik nuo į fondą įneštų lėšų, bet ir nuo jau uždirbtų palūkanų. Nors dažnai manoma kitaip, II pakopos pensijų fonde sukauptos lėšos nepriklauso nei valstybei, nei fondui. Tai yra žmogaus turtas ir jis yra paveldimas. Kai žmogus sulaukia senatvės jis už sukauptą turtą gali nusipirkti paslaugą - anuitetą ir rinktis iš trijų jo rūšių, o kai kurios jų taip pat turi paveldėjimą“, - paaiškina dr. D.Kolmatsui.
III Pensijų Pakopa
III pensijų pakopa neturi panašumų į „Sodros“ pensiją. Ji veikia panašiai, kaip II pensijų pakopa, tik yra visiškai savarankiška. Žmogus pats priima sprendimą kaupti, pats pasirenka pensijų fondą, sprendžia, kada ir kokio dydžio sumas mokėti, ir gali bet kada pinigus atsiimti. Valstybė dalyvauti III pensijų pakopoje taip pat skatina. Tik ne papildomomis įmo-komis, o leisdama susigrąžinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį nuo sumokėtų įmokų. Susigrąžinama suma maksimaliai gali siekti iki 300 eurų nuo 1500 eurų sumokėtų įmokų per metus.
„Savarankiškumas yra ir privalumas, ir trūkumas. Atėjus sunkesniam metui galima lengvai nutraukti įmokų mokė-jimą, bet paskui ne visi pensijų kaupimo dalyviai prisimena įmokas atnaujinti. Kadangi įmokos nesusietos su paja-momis, žmogus, tarkim, visą gyvenimą moka 100 eurų kiekvieną mėnesį, nors jo pajamos, pavyzdžiui, auga dvi-gubai. GPM lengvata taip pat turi apribojimų. Žmonės, norėdami išnaudoti GPM lengvatą, sustoja ties 1500 eurų metine įmokų suma, nors galėtų investuoti daugiau. Be to, lengvata taikoma tik kaupiant beveik iki pensijos. Jeigu lėšos atsiimamos kaupus trumpiau nei 5 metus ir likus daugiau nei 5 metams iki pensijos, visą gautą GPM permoką reikia sumokėti valstybei. Bet kuriuo atveju ir III pakopoje rekomenduojama įmokas mokėti periodiškai ilgą laiką. Periodinės įmokos padeda valdyti investavimo riziką - taip daro ir profesionalai. Ilgas investavimo laikotarpis sukuria sudėtinių palūkanų efektą. Galiausiai ir tikslas - sukaupti ne butui, ar automobiliui, o pensijai“,- teigia INVL šeimos finansų ekspertė.
Investicinis Gyvybės Draudimas Kaip III Pakopos Alternatyva
Investicinis gyvybės draudimas taip pat yra valstybės skatinamas ilgalaikio taupymo produktas, priskiriamas III pakopai. Lėšos taip pat investuojamos, taikoma GPM lengvata. Esminis skirtumas palyginti su „Sodros“ pensija ir pensijų fondais, kad investiciniu gyvybės draudimu žmogus apsidraudžia ne tik nuo pajamų sumažėjimo senatvėje bet ir nuo pajamų sumažėjimo ar netekimo bet kuriame gyvenimo etape, pavyzdžiui, patyrus traumą, ištikus kritinei ligai ar sunkiausiu atveju, netekus šeimos maitintojo.
Tai lemia, kad ne visos gyvybės draudimo įmokos yra investuojamos - dalis skiriama draudimui rizikai valdyti prik-lausomai nuo apdraudžiamų rizikų pasirinkimo. Tad gali atrodyti, kad ši paslauga yra brangesnė, kita vertus - tokiu atveju apsaugoma ir artimesnė žmogaus ateitis. „Tai - tarsi papildomas saugiklis kaupiant ateičiai, nes, jeigu nutiktų nelaimė ir, būdami darbingo amžiaus, negalė-tumėte uždirbti pajamų, draudimas taptų „finansine pagalve“, iš kurios būtų galima sumokėti už gydymą ir reabilitaciją. Taip pat nereikėtų pamiršti ir savo šeimos. Šeimai netekus maitintojo gali būti sunku toliau laikytis prisiimtų finansinių įsipareigojimų ar užsitikrinti pakankamas pajamas. Tad gyvybės draudimas yra ir šeimos reika-las“, - apie gyvybės draudimo išskirtinumą pasakoja INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės Mažme-ninių paslaugų vadovė dr. D.Kolmatsui.
Kokį pensijų kaupimą pasirinkti - antrąją pakopą, trečiąją pakopą ar investicinį gyvybės draudimą? Dr. D.Kolmatsui nuomone, gyventojas turėtų matyti visą bendrą paveikslą ir suprasti, kokią funkciją kuris produktas atlieka. Be to, rekomenduojama nuo pat jaunumės ateičiai kaupti ir investuoti apie 10 proc. savo pajamų. II pakopos įmokos sudaro 3 proc. pajamų ir dar vidutiniškai 1,5 proc. prideda valstybė. Tokiu atveju be „Sodros“, pensijos, kuri ateityje gali sudaryti 30 - 40 buvusių pajamų, kaupimas II pakopos pensijų fonde pridėtų dar apie 20 - 30 proc. pajamų. Kad senatvėje galėtume užsitikrinti apie 70 - 80 proc. buvusių pajamų, dar reikėtų papildomai investuoti, pavyzdžiui į III pakopą ar investicinį gyvybės draudimą.
„Trijų pakopų pensijų sistema veikia ne veltui. Kiekviena pakopa viena kitą papildo ir, tikriausiai, verta užlipti ant aukščiausios pakopos. Lietuva čia nėra kažkuo unikali - panaši pakopinė pensijų sistema egzistuoja daugelyje Vakarų šalių, į kurių pensijas norime lygiuotis. Kiekviena pakopa turi savitą riziką ir investicinę grąžą. Tai skirtingi produktai. O kiekvienas patyręs investuotojas Jums pasakys - jeigu norite neprarasti pinigų, išskaidykite savo investicijas - investuokite į skirtingus produktus bei turtą ir skirtingu laiku - periodiškai bei ilgam. Taip užsitikrinsite optimalų rizikos ir grąžos santykį“, - sako INVL šeimos finansų ekspertė.
Investicinė Grąža ir Rizika
Kiekvienas finansinis produktas turi metinę finansinę grąžą, kuri dažniausiai skiriasi priklausomai nuo rizikos pasirinkto produkto t.y. indėlis yra su valstybės draudimu (dažniausiu atveju, jei padėsi iki 100.000 EUR, tai nieko neatsitiks, net jeigu bankas ar kredito unija bankrutuotų). Tokiems produktams metinė grąža dažnai yra ~2%, tačiau pasitaiko atvejų kai tai gali būti ir 8% (tokia situacija buvo susidariusi labai nestabiliais 2008 metais ir tokią metinę grąžą buvo galima gauti, jeigu būtumėte pasidėję pinigus litais).
Fondų ir indeksinių fondų metinė grąža dažniausiai svyruoja apie 6-10%, bet tam tikrais laikotarpiais gali siekti ir 15% ar 30%, kaip ir -15% ar -30%. Stabilumo čia ganėtinai mažai, bet visgi ilguoju laikotarpiu su atsarga galima sakyti, jog grąža gali būti 6-10% (kai kalbame apie akcijų fondus). Yra viena svarbi taisyklė - praeities grąža negarantuoja, jog ateities grąža bus tokia pati. Ji gali būti didesnė. Ji gali būti mažesnė. Didelę klaidą investuotojai daro lygindami praeities rezultatus ir rinkdamiesi fondus būtent pagal tai. Sunku tam atsispirti.
Visgi norėčiau paminėti vieną svarbų pavyzdį. ~1989 metais Japonija buvo laikoma viena galingiausių ekonominių valstybių ir rinka tikėjosi, jog jų technologijos bus "nepasiekiamos" kitoms valstybėms. Ko pasekoje sprogo didžiulis finansinis burbulas ir 2022 metais... dar yra mažiau nei buvo t.y. jeigu būtumėte investavę 1989 metais ir paliktumėte pinigus tiesiog augti, tai 2022 metais pinigų turėtumėte mažiau nei padėjote (ir aišku dar infliacija 🙈).
Kalbant labai paprastai, PF III yra žymiai paprastesnė ir pigesnė investavimo priemonė nei IGD. Trečios pakopos pensijų fondų lėšos paprastai investuojamos į akcijas ir obligacijas. Vienu metu konkrečioje valdymo įmonėje galima investuoti į vieną konkretų pensijų fondą. Taigi pensijų fonduose individualaus portfelio susiformavimo „laisvė” yra gana apribota.
Tuo tarpu IGD dažniausiai suteikia galimybes įmokas išskaidyti ir klientas gali pasirinkti, kokiose kryptyse bus investuojamos jo įmokos. Yra variantų, kur per IGD galima investuoti ir ne tik į tradicines, bet ir alternatyvias turto klases, kaip pvz. IGD atstovai taip pat dažnai akcentuoja, jog jų priemonė apima ne tik investavimą, bet ir draudimą. Norintiems apsidrausti sveikatą ar gyvybę, siekiant maksimalaus aiškumo ir paprastumo, greičiausiai parankiau draudimą ir investavimą atskirti. Dėl šios painiavos, į IGD priemonę galima investuoti ir nepasirenkant draudimo. Kitaip tariant, investuojama per investicinį gyvybės draudimą, kuris nesuteikia draudimo apsaugų.
INVESTICINIS GYVYBĖS DRAUDIMAS: Ekspertų Patarimai ir Rizikos
tags: #investicinis #gyvybes #draudimas #ar #pensiju #fondas