Lietuvoje nėra nustatyta minimali pensija taip, kaip, pavyzdžiui, minimalioji mėnesinė alga. Tačiau nauja valdžia žada, kad galiausiai priemokos bus panaikintos, o visos pensijos bus pakeltos iki minimalios sumos, reikalingos minimaliam pragyvenimui.
Pensijų Priemokos: Kam Jos Priklauso?
Gaunantiems pačias mažiausias pensijas automatiškai skiriamos ir mokamos pensijų priemokos. Tokiems gyventojams priklauso priemokos prie pensijos. Turintiems būtinąjį stažą ir jo neturintiems priemokos skaičiuojamos skirtingai. Pagal įstatyme numatytą formulę jų suma susieta su minimalių vartojimo poreikių dydžiu (MVPD), kuris 2025 m. yra 450 eurų.
Sukaupus būtiną stažą, bet gaunant mažesnę pensiją už MVPD, mokama priemoka iki jo. Pvz., jei pensija su būtinu stažu yra 430 eurų, tai prie jos pridedama 20 eurų, kad suma būtų 450 eurų (1 MVPD). Sukaupus tik minimalų 15 m. stažą, mažiausia pensija neturėtų būti mažesnė už bazinę pensiją, kuri 2025 m. yra 298,45 euro. Tačiau prie šios sumos būtų pridėta 66,68 euro dydžio priemoka, tad žmogui bendrai būtų išmokama 365,13 euro.
„Sodra“ skaičiuoja, kad šių metų sausį buvo daugiau kaip 23 tūkst. būtinąjį stažą sukaupusių pensininkų, kurių senatvės pensija nesiekia 450 eurų. Tarp būtinojo stažo nesukaupusių pensininkų tokio dydžio pensijos negavo 57 tūkst. gyventojų. Tiesa, įvertinus tokiems gyventojams pridėtas priemokas, kartu su jomis 450 eurų sumos negavo tik kiek daugiau nei 12 tūkst. gyventojų.
Priemokų Panaikinimo Planai
Kaip žinoma, pensija susideda iš dviejų dalių - bendrosios ir individualiosios. Bendroji dalis prieš kurį laiką buvo suvienodinta: gyventojai, sukaupę minimalų 15 metų stažą, gauna tokio paties dydžio bendrąją pensijos dalį, kaip ir sukaupę 34 metus stažo. Toks stažo ar bendrosios pensijos sulyginimas anuo metu buvo motyvuojamas tuo, kad būtina kelti mažiausias pensijas.
Taip pat skaitykite: Kaupiantiesiems: minimalus anuitetas
Vis dėlto, jei norima didinti mažiausias pensijas, kodėl toks pats sulyginimas netaikomas mažiausių pensijų priemokoms? Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tiesiai neatsakė į šį klausimą. Tačiau priminė, kad pensijų priemokos buvo įvestos dar iki socialinio draudimo senatvės pensijos bendrosios dalies reformos. Esą jų tikslas buvo paremti būtent didesnį stažą įgijusius, tačiau itin mažas socialinio draudimo pensijas gaunančius asmenis.
„Todėl pensijų priemokos buvo nustatytos tik socialinio draudimo pensijų gavėjams (šalpos pensijų gavėjams jos nemokamos) ir, siekiant neeliminuoti paskatų mokėti socialinio draudimo įmokas taip įgyjant kuo didesnį pensijų socialinio draudimo stažą, nustatytas proporcingas įgytam stažui pensijų priemokos dydis“, - nurodė ministerija.
Pasak jos specialistų, bendrosios pensijos dalies reformos tikslas - paremti socialinio draudimo pensijų gavėjus, kurie, tikėtina, dėl objektyvių aplinkybių (pvz., vaikų auginimo ar asmens su negalia priežiūros, slaugymo) negalėjo įgyti būtinojo socialinio pensijų draudimo stažo ir atitinkamai gauti didesnio dydžio pensiją.
Ministerija priminė, kad dabartinės Vyriausybės programoje numatyta palaipsniui didinti bazinę pensiją iki MVPD dydžio (dabar - 450 eurų). „Įgyvendinus šį veiksmą, mažų pensijų priemokų nebeliktų“, - informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Bazinė Pensija: Kas Tai Yra?
Atnaujinta 2025-12-08 Bazinė pensija - tai valstybės nustatytas fiksuotas dydis, naudojamas apskaičiuojant įvairias socialinio draudimo pensijas, tokias kaip senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos. Šis dydis yra svarbus skaičiuojant pagrindinę pensijos dalį, kuri priklauso nuo asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo. 2025 metais bazinės pensijos dydis Lietuvoje yra 298,45 Eur.
Taip pat skaitykite: Parama auginant vaikus
Bazinės Pensijos Komponentai
Bazinė pensija nėra atskira pensijos rūšis - tai tik sudedamoji dalis, pagal kurią skaičiuojamos įvairios socialinio draudimo išmokos:
- Bazinė pensija:
- Yra fiksuotas dydis, nepriklausomas nuo atlyginimo.
- Apskaičiuojant pensiją, bazinė pensija dauginama iš asmens sukaupto socialinio draudimo stažo koeficiento.
- Užtikrina minimalų pensijos lygį asmenims, turintiems reikiamą socialinio draudimo stažą.
- Papildoma (individualioji) pensijos dalis:
- Priklauso nuo asmens uždarbio atlyginimo dydžio ir mokėtų įmokų.
- Kuo didesnis atlyginimas ir daugiau sumokėta įmokų - tuo didesnė individualioji pensijos dalis.
- Antros pakopos (kaupiamoji) pensija:
- Kaupiama privačiuose pensijų fonduose.
- Jos dydis priklauso nuo sumokėtų įmokų dydžio, investavimo rezultatų ir fondo valdymo efektyvumo.
- Ši pensija nepriklauso valstybės valdomam „Sodros“ fondui.
- Trečios pakopos pensija (savanoriškas kaupimas):
- Kaupimas vyksta visiškai savanoriškai ir individualiai pasirinktame pensijų fonde.
- Dydis priklauso nuo pačių asmenų mokamų įmokų dydžio ir investavimo rezultatų.
- Valstybė skatina tokį kaupimą taikydama mokesčių lengvatas.
Kas Turi Teisę Gauti Bazinę Pensiją?
Teisę gauti pensiją, kuri apskaičiuojama pagal bazinę pensiją, turi asmenys, atitinkantys šias sąlygas:
- Senatvės pensijos gavėjai
- Sulaukę pensinio amžiaus (2025 m. Lietuvoje: 64 metai 10 mėnesių - vyrams ir 64 metai 8 mėnesiai - moterims).
- Turintys būtinąjį socialinio draudimo stažą (2025 m. - bent 32 metai ir 6 mėnesiai). Turint trumpesnį stažą, pensija proporcingai mažinama.
- Netekto dalyvumo (neįgalumo) pensijos gavėjai
- Asmenys, kuriems nustatytas netektas dalyvumas (nuo 0 iki 55 proc. dalyvumo lygio).
- Turintys minimalų socialinio draudimo stažą, kurio dydis priklauso nuo asmens amžiaus.
- Našlių ir našlaičių pensijos gavėjai
- Mirusio asmens sutuoktinis, kuris sulaukęs senatvės pensijos amžiaus arba turi negalią, gali gauti našlių pensiją.
- Vaikai (našlaičiai) iki 18 metų (arba iki 24 metų, jei mokosi) turi teisę gauti našlaičių pensiją.
Taigi, teisę į bazinę pensiją (tiksliau - pensiją, kuri apskaičiuojama pagal bazinę pensiją) suteikia pakankamas socialinio draudimo stažas ir atitinkamos gyvenimo aplinkybės (amžius, netektas dalyvumas, našlystė ar našlaitystė).
Kur Kreiptis, Jei Norite Sužinoti, Ar Jums Priklauso Bazinė Pensija?
Jei norite išsiaiškinti, ar jums priklauso pensija (apskaičiuojama naudojant bazinę pensiją), tai galite padaryti keliais būdais:
- Prisijunkite prie savo asmeninės paskyros per „Sodros“ elektroninę sistemą: www.sodra.lt. Skyriuje „Mano socialinio draudimo stažas“ bus nurodyta, kokį stažą sukaupėte.
- Patikrinkite prognozuojamą pensijos dydį Toje pačioje „Sodros“ paskyroje galite matyti, kokia preliminari jūsų senatvės ar kita pensija būtų skaičiuojama šiuo metu.
- Konsultuokitės tiesiogiai su „Sodra“ Jei abejojate, galite susisiekti su „Sodros“ specialistais telefonu 1883 (trumpasis numeris Lietuvoje). Galite kreiptis į artimiausią „Sodros“ skyrių, kur specialistai suteiks jums visą išsamią informaciją.
- Pateikite prašymą Jeigu jau esate sulaukęs pensinio amžiaus, kreipkitės tiesiogiai į „Sodrą“ per elektroninę sistemą arba atvykite į artimiausią skyrių. Prašymą galite pateikti ir internetu prisijungę prie „Sodros“ portalo.
Duomenys, kuriuos jums reikės pateikti:
Taip pat skaitykite: Kas lemia minimalią pensiją?
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (atvykstant į artimiausią skyrių).
- Informacija apie sukauptą stažą ir pajamas (dažniausiai „Sodra“ turi šiuos duomenis, bet verta juos žinoti ir patiems).
Naudingos nuorodos:
- Prisijungimas prie „Sodros“ paskyros
- Pensijų skaičiuoklė
Žinia iš „Sodros“: sausį mokės po indeksavimo padidintas pensijas
Pensijos Apskaičiavimas ir Reikalavimai Lietuvoje
Pensijos suteikia finansinę paramą pasiekus pensinį amžių. Dirbdami mokate socialinio draudimo įmokas, o sulaukę pensinio amžiaus, gaunate pensiją, kuri padeda išlaikyti gyvenimo lygį ir užtikrinti finansinį saugumą. Norėdami gauti pensiją Lietuvoje, turite atitikti nustatytus reikalavimus.
Senatvės amžius automatiškai nesuteikia teisės gauti valstybinę pensiją; svarbūs tokie veiksniai kaip amžius, darbo stažas ir įmokos. Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie:
- Yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių
- Turi minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą
Senatvės Pensijos Amžius
Pensinis amžius nuo 2012 metų kasmet didėjo ir iki 2026 metų pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. Norėdami sužinoti savo pensinį amžių, galite pasinaudoti pensinio amžiaus skaičiuokle.
Pensijos Stažas
2025 metais norint gauti pilną pensiją reikia turėti sukaupus būtinąjį, 34 metų socialinio draudimo stažą. Iki 2027 metų, būtinasis stažas pasieks 35 metus.
Pensijos Dydis
Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių. 2024 metais vidutinė senatvės pensija siekia 605 EUR. Tiems, kurie turi būtinąjį stažą, vidutinė pensija siekia 644 EUR. Tikimasi, kad ateityje vidutinė pensija artės prie pusės vidutinio atlyginimo.
Senatvės Pensija Persikėlus Į Lietuvą
ES/EEA šalyse pensijos apskaičiuojamos pagal jūsų socialinio draudimo istoriją ir mokamos tos šalies kompetentingų institucijų, nepriklausomai nuo jūsų pilietybės. Jei persikelsite į Lietuvą iš ES valstybės narės, Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos ar Lichtenšteino, toliau gausite ten mokamą pensiją.
Lietuva turi socialinio draudimo sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina ir Kanada, reglamentuojančias pensijų suteikimą ir mokėjimą. Derybos vyksta su JAV. Jei persikelsite iš Kanados, Moldovos, Ukrainos ar Baltarusijos ir jau gaunate pensiją, šios šalys toliau mokės pensiją. Jei persikelsite iš Rusijos ir jau gaunate pensiją ten, pensijos mokėjimas Rusijoje bus nutrauktas ir jūsų pensija bus skirta Lietuvoje.
Jei dirbote keliose ES šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Lietuvoje, galite turėti teisę į pensiją kiekvienoje iš jų.
Pokyčiai ir Prognozės
Minimali Mėnesinė Alga
Minimali mėnesio alga (MMA) kitais metais didės 11,1 proc. nuo 1038 eurų iki 1153 eurų prieš mokesčius. Atitinkamai suma augs nuo 777 eurų iki 846 eurų, atskaičius mokesčius ir taikant tą patį neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris taikomas ir šiemet. Minimalųjį valandinį atlygis nuo 2026 m. sausio 1 d. sieks 7,05 euro, vietoje dabar nustatyto 6,35 euro. Taigi, šis dydis taip pat auga apie 11,1 proc., 0,70 euro.
Trišalėje taryboje net po ilgų diskusijų neradus sutarimo tarp darbdavių ir darbuotojų, kiek kitąmet galėtų didėti MMA, sprendimą priėmė Vyriausybė. Nors Lietuvos bankas buvo pateikęs tris galimus scenarijus ir apskaičiavęs pokyčius, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė dar vieną kompromisinį kelią, kuris ir buvo pasirinktas.
Finansų ministerija preliminariai skaičiavo, kad MMA ir minimaliojo valandinio atlygio didinimui prireiks apie 43,6 mln. eurų. „Sodros“ duomenimis, šio dydžio keitimas palies apie 120 tūkst. darbuotojų, dirbančių visą ir ne visą darbo laiką.
Prognozuojama, kad 2026 metais santykinė skurdo rizikos riba gali siekti nuo 786 eurų iki 799 eurų vienam asmeniui.
Atlyginimų Didinimas Viešajame Sektoriuje
Vyriausybės sprendimu ruošiamasi kelti ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Pareiginės algos bazinis dydis kitais metais didinamas 0,7 proc., arba 12,6 euro, t. y. iki 1798 eurų. Dėl šio dydžio derėtasi 2026 metų nacionalinės kolektyvinės sutarties kontekste.
Skaičiuojama, kad daugiau nei 200 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojams išaugs darbo užmokestis, nuo jo skaičiuojamos išmokos. Kaip skelbė SADM, pritarta didinti biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybių (A, B, C lygio specialistų ir B lygio struktūrinių padalinių vadovų pavaduotojų) minimalius pareiginės algos koeficientus, kad, nustačius 1153 eurų MMA, jų pareiginė alga būtų didesni už nekvalifikuotų darbuotojų darbo užmokestį.
A, B ir C lygio pareigybių, B lygio struktūrinių padalinių vadovų pavaduotojų pareigybių minimalius koeficientus (įvertinus ir pareiginės algos bazinio dydžio planuojamą didinimą iki 1798 eurų) siūloma padidinti nuo 9,1 iki 11,7 proc. (t. y. nuo 117 iki 134 eurų). Pareiginės algos baziniam dydžiui padidinti 12,6 eurais (0,7 proc.) iš valstybės biudžeto reikėtų apie 48,9 mln. eurų per metus - tą rodo preliminarūs ministerijų skaičiavimai.
Pensijų Didėjimas
2026 m. pensijos vidutiniškai padidės 12 proc., o vidutinė senatvės pensija išaugs apie 80 eurų ir pasieks 750 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, padidės apie 90 eurų ir pasieks 810 eurų, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
„Delfi“ jau skelbė apie Vyriausybės įsipareigojimą iki 2030 m. pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) po mokesčių. Prognozuojama, kad kad 2026 m. vidutinė pensija atitinkamai sudarys 47,3 proc. VDU atskaičius mokesčius, o turintiems būtinąjį stažą, - 51,1 proc.
2026 metai ypatingi ir tuo, kad nuo sausio vyrų ir moterų pensinio amžiaus atotrūkio nebeliks - pensinis amžius pasieks 65 metus.
„Sodros“ duomenimis, 2026 metais į pensiją galės išeiti 65 sulaukusios moterys ir tokio paties amžiaus vyrai (gimę 1961 m. kovo 1 d. ir vėliau). Auga ir būtinasis stažas.
Senatvės pensiją sudaro bendroji ir individualioji dalis, o pensijos dydis apskaičiuojamas pagal per visą karjerą sukauptas stažas, bazinės pensijos rodiklis, apskaitos vienetų (taškų) suma ir jų vertė tais metais, kai išeinama į pensiją. Bazinės pensijos dydis ir taško vertė kasmet indeksuojami.
Išmokų Ribų Perskaičiavimas
Trečiajame metų ketvirtyje išmokų ribų skaičiavimams buvo taikomas 2025 m. antrąjį ketvirtį fiksuotas vidutinis darbo užmokestis, siekiantis 2 375 eurus. Šios ribos apskaičiuojamos kiekvieną ketvirtį, tad kitų metų pradžioje išmokų gavėjų vėl lauks pokyčiai.
Kaip primena „Sodra“, išmokos apskaičiuojamos individualiai, pagal žmogaus buvusias pajamas, nuo kurių mokėtos socialinio draudimo įmokos. Galioja ribos, kurios užtikrina, kad išmokos negali būti mažesnės už nustatytą minimumą ir negali viršyti maksimalaus dydžio.
Vaiko Priežiūros Išmokos ir Vaiko Pinigai
Minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų riba yra lygi 8 bazinės socialinės išmokos dydžiams. Jei žmogus įgis teisę į motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros išmoką šių metų spalio, lapkričio arba gruodžio mėnesiais, minimali šių išmokų riba bus 560 eurų, praneša „Sodra“.
Kai vienas iš tėvų ar globėjų, esančių vaiko priežiūros atostogose, teisę į vaiko priežiūros išmoką įgis šių metų trečiąjį ketvirtį, maksimali išmoka už du neperleidžiamus mėnesius sieks 3 705 eurų arba 76 eurais daugiau nei praėjusį ketvirtį.
Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti kol vaikui sueis 18 mėnesių, maksimalus dydis didėja 59 eurais, nuo 2 791,56 euro iki 2 850 eurų per mėnesį. Pasirinkus išmoką gauti kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka pirmaisiais vaiko auginimo metais bus 2 137,50 euro, o antraisiais 1 425 eurai. Maksimali viso mėnesio tėvystės išmoka nuo liepos sieks 3 609,49 euro.
Kitąmet didėja ir vaiko pinigai. Kiekvienam vaikui iki 18 metų arba iki kol jam sukaks 23 metai, jei jis mokosi bendrojo ugdymo programoje, priklauso kas mėnesį mokami vaiko pinigai. Nuo 2025 m. ši išmoka siekia 122,5 euro. Papildoma 72,1 euro dydžio išmoka prie vaiko pinigų mokama visiems vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat visiems vaikams su negalia.
Bazinė socialinė išmoka (BSI) dėl indeksavimo nuo 2026 m. didės iki 74 eurų, todėl vaiko pinigai sieks 129,5 euro.
Nedarbo Išmokos Gavimo Tvarka
Nedarbo išmoką, kaip primena „Sodra“, sudaro dvi dalys - kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo minimalios mėnesio algos (MMA). Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA.
Nuo 2026 m. vidurio griežtėja dalis sąlygų nedarbo išmokoms gauti. Numatoma, kad keisis kintamoji ir pastovioji dalis, pakartotinas išmokos gavimas bus sudėtingesnis, o ilgai gauti šią išmoką nebeapsimokės.
Kita vertus, lengvės reikalavimai priešpensinio amžiaus žmonėms.
2025 metais MMA siekia 1 038 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 241,54 euro - ji lieka tokia pat, kaip trečiąjį metų ketvirtį. Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų.
Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2025 metų spalį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 241,54 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2023 metų kovo pradžios iki 2025 metų rugpjūčio pabaigos.
Jei tokio žmogaus vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos siekė 1000 eurų neatskaičius mokesčių, nedarbo išmoka mokama liepos-rugsėjo mėnesiais sieks 629,44 euro, nuo spalio iki gruodžio - 551,84 euro, nuo kitų metų sausio iki kovo - 474,24 euro.
Ne viso mėnesio nedarbo išmoka apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio, už kurį ji mokama, dienas.
Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. VDU, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo bedarbio statuso įgijimo dienos. Taigi, žmonėms, kurie bedarbio statusą įgis nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d., maksimali nedarbo išmoka yra 1 381,78 euro.