Lietuvoje nuolat tobulinamos pensijų gavimo sąlygos, siekiant užtikrinti, kad socialinė parama būtų prieinama tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Nuo 2026 metų planuojami įsigalioję nauji pakeitimai, kurie palengvins socialinės pašalpos ir šildymo kompensacijų gavimą, padidins sukauptų piniginių lėšų normatyvą ir išplės būsto ploto ribas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigia, kad šiais pokyčiais siekiama supaprastinti paramos gavimo procesą ir padidinti paramos prieinamumą nepasiturintiems gyventojams.
Pagrindiniai Pokyčiai ir Palengvinimai
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė teigia, kad piniginė socialinė parama taps lengviau prieinama nepasiturintiems žmonėms ir skiriama būtent tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Išspręsta paramos prieinamumo problema vaikus auginantiems vienišiems tėvams, padidinta parama šeimoms, auginančioms vaikus su negalia. Pakeitimų naudą pajus bemaž 15 tūkst. žmonių.
Paramos Gavimo Sąlygų Lengvinimas Dirbantiems Asmenims
Siekdami palengvinti paramos gavimo sąlygas dirbantiems asmenims bei sumažinti administracinę naštą tiems asmenims, kurie dirba ne visą darbo laiko trukmę, atsisakoma reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę (du trečdalius maksimalaus darbo laiko). Tai reiškia, kad norint gauti socialinę pašalpą, nereikės papildomai registruotis Užimtumo tarnyboje.
Parama Šeimoms, Auginančioms Vaikus
Lengvinamos socialinės pašalpos gavimo sąlygos ir šeimoms, kai tėvai vieni augina vaikus, taip pat vaikus su negalia auginančioms šeimoms. Nustatoma, kad 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos tėvai, vieni auginantys vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė ir (ar) priteistas išlaikymas, turi teisę gauti ir socialinę pašalpą, skiriant ją visai šeimai, ir kompensacijas.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Per šį laikotarpį minėti asmenys, siekdami ir toliau gauti paramą, privalo kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko, kuriam yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo.
Didesnės Pašalpos Net Įsidarbinus
Siekiant motyvuoti darbingo amžiaus darbingus paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką, siūloma tobulinti papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus mokėjimą. Bus mokama 100 procentų dydžio buvusios socialinės pašalpos, mokėtos iki įsidarbinimo, 6 mėnesius. Taip pat bus trumpinamas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis nuo 6 iki 3 mėnesių, o papildomai skiriama socialinė pašalpa įsidarbinus bus mokama ir tiems asmenims, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo buvo neprivaloma, pavyzdžiui, auginusiems mažamečius vaikus, slaugiusiems ar prižiūrėjusiems asmenis su negalia.
Palankesni Turto bei Pajamų Vertinimo Kriterijai
Seimas priėmė pataisą 2 kartus padidinti piniginių lėšų normatyvą, taikomą bendram turto normatyvui apskaičiuoti. Tai reiškia, kad vienam gyvenančiam asmeniui piniginių lėšų normatyvas didinamas iki 30 (vietoj 15) valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių. Tuo tarpu šeimai vertinama būtų taip: vienam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui piniginių lėšų normatyvas didinamas iki 30 (vietoj 15) VRP dydžių, kitam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui - iki 20 (vietoj 10) VRP dydžių, kiekvienam vaikui iki 18 metų - iki 10 (vietoj 5) VRP.
Pavyzdžiui, 4 asmenų šeimai piniginių lėšų normatyvas padidėtų nuo 7 735 iki 16 310 Eur (kai 2026 m. VRP - 233 Eur). Tai reiškia, kad nepasiturintys gyventojai nepraras teisės gauti socialinės pašalpos, būsto šildymo išlaidų kompensacijos, jeigu turi sukaupę didesnę nei iki šiol nustatytą pinigų sumą.
Šildymo Kompensacijas Mokės Už Didesnį Plotą
Seimas pritarė 1,5 karto padidinti būsto ploto normatyvą individualiems namams - vieno ir dviejų butų namuose būsto ploto normatyvą šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui padidinti nuo 60 iki 90 kv. m., pridedant po 15 kv. m. kiekvienam kitam šeimos nariui.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Visuomenei Naudinga Veikla ir Užimtumo Didinimo Programos
Nuo kitų metų pasikeis ir visuomenei naudingai veiklai atlikti numatyta tvarka. Siekiant didinti piniginės socialinės paramos gavėjų įgalinimą dalyvauti savivaldybių institucijų parengtose užimtumo didinimo programose, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir (ar) projektuose, nustatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, pirmiau turi siūlyti piniginę socialinę paramą gaunantiems asmenims dalyvauti savivaldybės institucijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir (ar) projektuose, o visuomenei naudingai veiklai atlikti gali būti pasitelkiami tik atsisakę juose dalyvauti ir nedalyvaujantys aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse darbingi nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys), nesimokantys darbingo amžiaus asmenys, gaunantys socialinę pašalpą ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės.
Įstatyme pažymima, kad jeigu asmenys pasiūlymo dalyvauti savivaldybės institucijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, nevyriausybinių organizacijų ir kitų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir (ar) projektuose negavo, jie visuomenei naudingai veiklai nepasitelkiami.
Už Piniginės socialinės paramos nepasiturinties gyventojams įstatymo pataisas balsavo 77 iš 77 Seimo narių (už - 77, prieš - 0, susilaikė - 0). Įstatymo pakeitimai įsigalios 2026 m.
II Pakopos Pensijų Kaupimas: Ar Verta Tęsti?
Reguliariai kaupiant lėšas II pakopos pensijų fonde ilgą laiką, jūsų pensija galėtų siekti iki 50 proc. jūsų šiandienos pajamų. Toliau kaupdami II pakopos pensijų fonde, jūs kaupsite papildomas lėšas savo ateičiai prie savo „Sodros“ pensijos. Prie jūsų kaupimo prisideda ir valstybė, skirdama papildomai 364 eurus per metus.
Lietuvos banko duomenimis, kaupiant pensijai II pakopos pensijų fonduose, II pakopoje sukauptos lėšos kartu su „Sodros“ pensija galėtų sudaryti net iki 50 proc. to, ką uždirbate šiandien.
Taip pat skaitykite: Kaip sužinoti savo pensiją per EGAS?
Finansų rinkų svyravimų metu svarbiausia išlikti ramiems ir vengti spontaniškų sprendimų. Tai yra cikliškas ir normalus procesas, kai rinkų pakilimus lydi nuosmukiai, ir atvirkščiai. Atminkite, kad investicinės vertės sumažėjimas nėra reikšmingas ilguoju laikotarpiu - finansų rinkos atsigauna ir laikui bėgant kaupiamų lėšų vertė vėl padidėja. Kaupiant II pakopos pensijų fonde, kuris atitinka jūsų gimimo metus, jums nereikia keisti pensijų fondo per visą kaupimo laikotarpį.
Taip, galite padidinti savo įmokas į II pakopos pensijų fondą. Prisijunkite prie savo SEB interneto banko ir pasirinkite „Mokėjimai“ → „Periodiniai pervedimai“. Atsiverkite savo sutartį ir, spustelėję „Keisti duomenis“, laukelyje „Įmoka“ įrašykite norimą įmokos sumą. Tada spustelkite mygtuką „Keisti“→ „Patvirtinti“.
Viskas ką Reikia Žinoti Apie Naują II Pakopos Pensijų Fondų Reformą
Štai keletas svarbiausių skaičių ir faktų apie planuojamus pakeitimus:
- 15 tūkst. - tiek maždaug žmonių pajus pakeitimų naudą.
- 11 mln. Eur - tiek prireiks siūlomoms nuostatoms įgyvendinti nuo 2026 m. birželio 1 d.
Nedarbo Išmokos: Kas Keičiasi?
Praradus darbą daugelis tikisi, kad nedarbo išmoka bent laikinai leis išlaikyti finansinį stabilumą ir ramiau ieškoti naujos vietos darbo rinkoje. Tačiau jau netrukus šių išmokų sistema keisis - valdžia nusprendė iš esmės peržiūrėti, kam ir kiek pinigų bus mokama nedirbant.
„Sodros“ sistema Lietuvoje grindžiama solidarumo principu - kiekvienas darbuotojas moka įmokas nuo pirmos darbo dienos, kad prireikus užsitikrintų finansinį saugumą. Praradus darbą gyventojams priklauso nedarbo socialinio draudimo išmoka.
Nepaisant to, kad tokia parama užtikrina finansinį saugumą praradus darbą, ekspertai įspėja - pernelyg dosni sistema gali slopinti motyvaciją grįžti į darbo rinką. Tuo metu valdžia tvirtina - išmokų mažinti neketinama, bet sistema bus tobulinama.
Nedarbo Išmokų Dydžiai ir Sąlygos
Norint gauti nedarbo išmoką, reikia registruotis Užimtumo tarnyboje (UŽT) ir gauti bedarbio statusą. Išmoka skiriama asmenims, kurie per paskutinius 30 mėnesių iki bedarbio statuso įgijimo dienos turi bent 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą. Paprastai tariant, jei per paskutinius 30 mėnesių gyventojas bent 12 mėnesių dirbo ir mokėjo socialinio draudimo įmokas, jam išmoka priklauso.
Nedarbo išmoka susideda iš dviejų dalių: pastoviosios ir kintamosios. Šiuo metu pastovioji dalis yra fiksuota suma yra 23,27 proc. minimaliosios mėnesinės algos (MMA), tai reiškia, kad šiemet siekia 241,54 euro (1038 eurai MMA x 23,27 proc.). Tuo metu kintamoji dalis priklauso nuo vidutinio žmogaus atlyginimo ir per laiką mažėja. Pavyzdžiui, 1-3 mėn. mokama 38,79 proc., 4-6 mėn. 31,03 proc., o 7-9 mėn. 23,27 proc. atlyginimo.
Nedarbo išmoka gali būti mokama 9 mėnesius. Rugpjūtį nedarbo išmoką gavo 84,5 tūkst. asmenų. 58,3 tūkst. iš jų išmoką gavo už pilną, likusieji - už nepilną mėnesį. Vidutinė išmoka rugpjūtį siekė 658,2 euro ir vidutiniškai buvo mokama 4,7 mėn.
Nedarbo Spąstai: Ar Parama Slopina Motyvaciją Dirbti?
Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) docentas dr. Evaldas Stankevičius teigia, kad Lietuvoje socialinė sistema daugiausia orientuota į pažeidžiamiausius visuomenės narius - bedarbius, vienišas motinas, daugiavaikes šeimas, neįgaliuosius. Anot jo, tokia parama yra būtina, tačiau neretai ji tampa veiksniu, mažinančiu motyvaciją dirbti.
„Eurostato duomenimis, 2023 m. Lietuvoje „nedarbo spąstai“ pagal standartinį scenarijų siekė 102,8 proc., kai ES vidurkis sudarė 74,4 proc. Kitaip tariant, įsidarbinus už mažą atlyginimą, didžioji dalis papildomų pajamų atitenka mokesčiams, o dalis išmokų prarandama. Šeimoms su vaikais šis rodiklis gali siekti 87-88 proc., tad dirbti už minimalią algą dažnai tiesiog neapsimoka“, - pastebi jis.
Dėl šių priežasčių dalis žmonių pasirenka nedirbti, nes pašalpos užtikrina bent minimalias pragyvenimo sąlygas. Kiti įsitraukia į šešėlinę ekonomiką - gauna socialines išmokas, o papildomai užsidirba vokeliuose. Abi šios praktikos didina socialinę nelygybę, nes sąžiningai dirbantys žmonės jaučiasi nuskriausti.
E. Stankevičius pabrėžia, kad šešėlinė veikla trumpam užkamšo pajamų spragas, tačiau kartu palieka žmogų be socialinių garantijų - tai tik laikina išeitis, kuri ilgainiui virsta akligatviu.
„Šiandien Lietuvoje daugelis į darbą eina ne iš noro, o iš pareigos. Socialinė politika, nors ir būtina, neretai gilina „nedarbo spąstus“, o šešėlinė ekonomika, užuot padėjusi, tik stiprina žmonių nusivylimą sistema. Todėl kyla esminis klausimas: ar Lietuva pajėgs sukurti tokią darbo aplinką, kurioje žmonės jaustų ne tik pareigą, bet ir prasmę bei savo darbo vertę?“ - svarsto jis.
Trys Priežastys, Lemiančios Ilgalaikį Nedarbą
Ministrės patarėjas įvardijo, kad ilgalaikį nedarbą dažniausiai lemia trys pagrindinės priežastys:
- Amžius - darbdaviai mažiau linkę priimti vyresnius nei 50 metų amžiaus darbuotojus.
- Kvalifikacijos stoka (kvalifikacijos neturėjimas) arba turimų įgūdžių neatitikimas rinkos poreikiams.
- Ilgalaikiai bedarbiai dažniausiai gyvena nutolusiose vietovėse ar regionuose (šalies pakraščiuose), kur mažai investicijų, ribotas skaičius darbo pasiūlymų, sudėtingas susisiekimas ir trūksta vietos iniciatyvų.
Bedarbių Skaičius Šiemet Mažesnis
UŽT duomenimis, 2025 m. spalio 1 d. šalyje registruota 150,7 tūkst. darbo ieškančių asmenų, kuriems suteiktas bedarbio statusas - tai 9,6 tūkst. ( 6 proc.) mažiau nei prieš mėnesį. Lyginant su situacija prieš metus, jų skaičius mažėjo, 2025-10-01 jų buvo 6,9 tūkst. arba 4,4 proc. mažiau.
Registruotas nedarbas per mėnesį sumažėjo 0,5 proc. punkto iki 8,3 proc. Palyginti su 2024-10-01, šalies registruotas nedarbas mažėjo 0,4 proc. punkto (buvo 8,7 proc.).
Lentelė: Nedarbo Išmokų Pokyčiai
| Rodiklis | 2024 m. | 2025 m. |
|---|---|---|
| Vidutinė nedarbo išmoka | 525 Eur | Prognozuojama didesnė |
| Didžiausia nedarbo išmoka | 1,4 tūkst. Eur | Nesikeičia |