Pastaruoju metu daug diskutuojama apie interneto grėsmes, kurios kenkia mūsų visų gerovei. Socialiniai tinklai formuoja tam tikrą socialinį kapitalą, kurio pagrindu vyksta socializacija. Yra žinoma, kad socializacija vyksta sąveikaujant su aplinka, tame tarpe ir su socialiniai tinklais, kurie asmenybę tarsi „įveda“ į visuomenę, perteikiant turimą socialinę patirtį (žinias, vertybes, elgesio taisykles ir normas, bei nuostatas).
Socialinių tinklų naudojimo statistika Lietuvoje
Statistikos portalo „Statista“ duomenimis, Lietuvoje 2019 m. net 95 proc. interneto vartotojų iki 25 metų amžiaus, internetu naudojosi kiekvieną dieną. Mažiau aktyvūs kasdienio interneto naudojime (85 proc.) 45-54 metų amžiaus interneto vartotojų, ir apie 75 proc. Lietuvoje internetas daugiausiai naudojamas ryšiams, informacijos paieškai apie prekes ir paslaugas (62 proc. gyventojų), naujienoms skaityti (72 proc. gyventojų) bei bendravimui socialiniuose tinkluose (54 proc. gyventojų).
Išmaniųjų telefonų naudojimas
Vieno tyrimo metu nustatyta, kad išmaniųjų telefonų naudotojai savo telefonus vidutiniškai paliečia maždaug nuo 10 iki 200 kartų per dieną, kurių trukmė siekia nuo 10 iki 250 sekundžių. Net 80 proc. Atlikti tyrimai rodo, kad beveik 70 proc. žmonių socialiniuose tinkluose siekia save pavaizduoti tokiais, kokie realybėje nėra. Ir viskas tam, kad būtų įrodyta, jog mūsų gyvenimas įdomus, pilnas nuotykių ir teigiamų emocijų, nors tai dažnai neatspindi tiesos.
Kai visa galva pasineriama į socialinių tinklų gyvenimą, dažnai aplanko tokie jausmai, kaip kaltė, pavydas, pyktis, nepasitenkinimas. Laikui bėgant, nusivylimas ateina ne tik dėl to, kad aplinkiniai neva gyveną įdomų ir nekasdienišką gyvenimą, bet kad ir tu pats neatitinki to savo susikurto ir afišuojamo gyvenimo. Nusivylimas didėja, nepasitenkinimas savimi auga. Socialiniai tinklai, kuriuose yra kuriamas savo idealiojo „aš“ paveikslas ar tikint kitų dalyvių skelbiama informacija, mūsų centrinėje nervų sistemoje gali susikurti tikrovės neatitinkantys prisiminimai.
Paauglių pažeidžiamumas
Paauglystėje intensyviai vyksta asmens savo tapatumo paieškos, iš vaikystės pereinama į suaugusiojo pasaulį, todėl paaugliai neretai puola į kraštutinumus, jiems dažnai kyla įvairių prieštaravimų, noras rizikuoti. Problemos rimtumą atskleidžia ir tai, kad paauglių elgesys internetinėje erdvėje kinta, jis tampa vis rizikingesnis. Paaugliai dažnai kontaktuoja su nepažįstamaisiais, naudojasi smurtinio ir seksualinio turinio interneto svetainėmis, populiarėja paauglių elektroninės patyčios. Priekabiavimas ir nepageidaujami seksualinio turinio pranešimai, asmeninės informacijos skelbimas, patyčios, asmens tapatybės vagystės ir kt.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Paaugliai, kurių santykiai su tėvais, bendraamžiais nėra tvirti, tikėtina, dažniau ieškos bendravimo galimybių internete. Rizikingas elgesys internete neigiamai veikia paauglio socialinio gyvenimo kokybę, jo fizinę ir psichinę sveikatą.
JAV sveikatos ir socialinių paslaugų departamento duomenimis, didžioji dauguma amerikiečių jaunimo naudojasi socialiniais tinklais. 95 proc. Ataskaitoje nurodoma, kad socialiniai tinklai suteikia vaikams ir paaugliams susirasti bendruomenes ir galimybę bendrauti. Tačiau ten taip galima susidurti su netinkamu ir žalingu turiniu, kuris gali normalizuoti savęs žalojimą ir savižudybę.
V. Murthy ragina politikus sugriežtinti socialinių tinklų saugumo standartus, o technologijų bendroves atsakingiau vertinti savo produktų poveikio vaikams lygį. „Šiuo metu išgyvename nacionalinę jaunimo psichikos sveikatos krizę ir esu susirūpinęs, kad socialinė žiniasklaida yra svarbus šios krizės veiksnys, kurį turime skubiai spręsti“, - teigė V. Murthy.
Dezinformacijos plitimas
Ar kada pagalvojote, kad socialiniuose tinkluose matoma informacija gali būti kruopščiai suplanuota manipuliacija? Mūsų kasdienybė vis labiau priklauso nuo socialinių medijų, tačiau ar esame išmokę atskirti melagingą informaciją nuo tiesos? Politinės kampanijos, pandemijos metu plintančios sąmokslo teorijos, trečiųjų šalių inspiruotos pastangos skaldyti ir silpninti, t. y. „Propaganda gali būti klastinga - ji ne visada meluoja, tačiau naudojasi emocinėmis manipuliacijomis ir atrenka faktus, kurie stiprina tam tikrus naratyvus. Dezinformacija dažnai formuoja informacinius burbulus, kuriuose žmonės gauna tik jiems patinkančią informaciją, ignoruodami kitus faktus“, - teigia projekto vykdytoja dr.
VU MIF DMSTI mokslininkų teigimu, socialiniai tinklai tapo viena pagrindinių platformų, kurioje plinta klaidinanti informacija. Įvairios interesų grupės siekia formuoti viešąją nuomonę pasinaudodamos dezinformacijos kampanijomis rinkimų, pandemijų ar kitų politinių procesų metu. Šiuolaikinės socialinės medijos leidžia greitai platinti propagandą ir dezinformaciją, tačiau visuomenė dar nesuformavo įgūdžių atpažinti, filtruoti ir blokuoti tokią informaciją.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Pavyzdžiai
Visiems jau žinomi pavyzdžiai yra JAV ir Europos šalių rinkimų ir politinių kampanijų manipuliacijos, kai socialinės medijos, kurioms įtaką darė trečiosios šalys, tapo svarbiu įrankiu formuojant viešąją nuomonę rinkimų metu“, - pasakoja projekto ATSPARA vadovas prof. Darius Plikynas. Kitas projekto vadovo pateiktas pavyzdys - COVID-19 pandemijos metu socialinės medijos tapo dezinformacijos apie virusą ir vakcinas platinimo kanalu. Socialiniuose tinkluose plito įvairios sąmokslo teorijos apie viruso kilmę ir vakcinų saugumą. „Melaginga informacija apie tariamus gydymo būdus ir prevencijos priemones kėlė pavojų visuomenės sveikatai“, - tvirtina dr. G.
Pasak mokslininkės, dar vienas puikiai situaciją atskleidžiantis pavyzdys - stambios korporacijos ir prekių ženklai aktyviai naudoja socialinius tinklus savo įvaizdžiui formuoti ir vartotojų nuomonėms paveikti. Įmonės pasitelkia nuomonės formuotojus ir tikslinę reklamą socialinėse medijose, siekdamos kurti teigiamą įvaizdį ir paveikti vartotojų elgesį, skatindamos vartotojiškumą. Pasak mokslininkės, besaikis socialinių medijų naudojimas, kaip rodo Pasaulinės sveikatos organizacijos tyrimai, gali turėti neigiamą poveikį psichikos sveikatai. Tai gali sukelti nerimą, depresiją ir savivertės problemas, ypač tarp jaunų žmonių.
Atsisakymo būdai
Anot vykdomo projekto vadovo prof. D. Plikyno, norint padėti visuomenei atpažinti socialinių medijų manipuliacijas ir joms atsispirti, galima taikyti kelias priemones. „Turime išmokti atpažinti emociškai manipuliatyvų turinį ir nepasiduoti impulsyviam norui dalintis nepatikrinta informacija. Taip pat svarbu naudotis faktų tikrinimo įrankiais ir išsiugdyti skaitmeninės higienos įpročius“, - teigia projekto vadovas prof. D.
Valstybės ir institucijos gali prisidėti įtraukdamos medijų raštingumo ugdymą į mokyklas, remdamos nepriklausomą žurnalistiką ir skatindamos socialinių medijų platformas prisiimti atsakomybę už dezinformaciją. Hibridinių neuroninių tinklų mokymas apima įvairius metodus, tokius kaip natūralios kalbos apdorojimas, kompiuterinė lingvistika ir sentimentų analizė. Šie metodai leidžia sistemoms geriau suprasti pranešimų turinį ir aptikti subtilias propagandos technikas, kurių paprastas skaitytojas gali nepastebėti.
„Dirbtinio intelekto sprendimai tapo būtini kovoje su dezinformacija, kadangi jie greitai ir tiksliai įvertina informacijos patikimumą. Mūsų tikslas - sukurti įrankį, mažinantį propagandos poveikį ir skatinantį atsakingą informacijos sklaidą“, - teigia projekto ekspertai prof. D. Plikynas ir dr. G. Šis multidisciplininis tyrimas yra svarbus žingsnis kovoje su propagandos grėsmėmis ir prisideda prie saugesnės informacinės aplinkos kūrimo Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Šeimos įtaka
Geri santykiai su šeima ir draugais gali apsaugoti nuo grėsmių, kylančių socialiniuose tinkluose. Naudojimosi internetu dažnis, taip pat ir socialiniais tinklais, trukmė ir patiriamos rizikos glaudžiai susiję su įvairiomis šeimos charakteristikomis. Pastebėta, kad šeimos psichologinė atmosfera yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, užsiimant pavojinga veikla internete. Todėl labai svarbus vaidmuo tenka mus supančiai aplinkai ir jos kūrimui.
tags: #socialiniai #tinklai #moksliniai #straipsniai