Slaugytojų patiriamas psichologinis smurtas: tyrimai ir realybė

Agresyvus elgesys yra vienas iš dažniausių žmogaus atsakų į grėsmę ar įtampą keliančias aplinkybes arba atsakas į nepatenkintus poreikius, kliūtis, su kuriomis susiduriama. Agresyviai elgiamasi tuomet, kai nėra saugu, kai negaunama to, ko labai reikia ar norisi, taip pat siekiant pripažinimo ar įvertinimo. Psichomotorinis sujaudinimas yra vienas dažniausių veiksnių, lydinčių daugelį psichikos sutrikimų, kuris neretai pasireiškia įvairiomis agresijos formomis.

Europoje atliktų tyrimų duomenimis, didžiausia smurto rizika yra paslaugų, ypač sveikatos apsaugos, transporto, mažmeninės prekybos, maitinimo, finansų ir švietimo įstaigose. Agresyvus klientų elgesys dažnai pasitaiko įmonėse, kuriose dirbama su didelėmis vertybėmis, pvz. bankuose, vaistinėse. Pastaruoju metu problema didėja, persikeldama į viešąsias paslaugas teikiančias įstaigas, taigi ir sveikatos priežiūros įstaigas.

Europos Sąjungoje sparčiai plinta naujas požiūris į pacientą, jo poreikius bei pažangios slaugos plėtrą. Tam, kad iš esmės pagerėtų visuomenės sveikatos priežiūra, šalyje būtina pažvelgti į slaugos pokyčius atsakingai. Rizikingos darbo sąlygos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiųjų praktikoje nėra naujiena.

Šiandien daug ir garsiai kalbama apie smurtą, kurį patiria vaikai, moterys, etninės mažumos, vis daugiau dėmesio skiriama darbuotojų patiriamam smurtui, kurio viena iš priežasčių yra darbe patiriamas agresyvus pacientų elgesys. Smurto problema jau daugiau kaip du dešimtmečius minima ir slaugytojams skirtoje literatūroje. Visgi pripažįstama, kad smurtas sveikatos priežiūros sektoriuje tampa vis dažnesnis.

Lietuvoje slaugytojų patiriamas psichologinis smurtas tampa vis aktualesne problema. Apie smurtą prieš slaugytojas Lietuvoje beveik nėra statistikos, neanalizuotos smurto darbe priežastys, nėra reabilitacijos bei prevencijos programų.

Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis

Psichologinis smurtas. Ką slepia narcizas?

Tyrimai ir statistika

Tyrimais įrodyta, kad slaugytojai patenka į didžiausios rizikos patirti agresyvų elgesį grupę, kadangi bendrauja su pacientais, jų šeimos nariais 24 valandas per parą. Slaugytojų veikla sudėtinga, joje vyrauja nuolatinė psichologinė įtampa, fizinis nuovargis bei kontaktai su žmonėmis, kurie ne tik padidina riziką patirti agresyvų elgesį iš savo pacientų, bet dažnai paskatina ir depresiją, irzlumą bei menkina paslaugų kokybę.

2001-2002 metais JAV buvo vykdoma tarptautinė smurto sveikatos priežiūros sektoriuje programa. Programos metu buvo atliekamas tyrimas, kurio tikslas - išaiškinti smurto sveikatos priežiūros sektoriuje paplitimą įvairiuose geografiniuose pasaulio regionuose, priežastis, apraiškos būdus, rasti problemos valdymo bei prevencijos būdus. Tyrimas parodė, kad medicinos personalo patiriamas psichologinis smurtas, agresija yra dažnas reiškinys, apie kurį dažniau nutylima nei pranešama.

Tai, kad slaugytojų patiriamas psichologinis smurtas yra „tyli problema“, buvo pastebėta ne vieno tyrimo metu. Įvairių šalių literatūroje apie atliktus tyrimus minima, kad slaugytojos niekam nepraneša apie patirtą fizinį ar psichologinį smurtą dėl įvairių priežasčių, tačiau vyraujanti priežastis - jos mano, kad tai yra beviltiška, ir kad situacija nepasikeis.

Smurto paplitimas tarp slaugytojų

Smurto prieš slaugytoją problema tampa vis aktualesnė ir Lietuvoje. Spaudoje pasirodo straipsniai apie agresiją ligoninėse bei kaip šį elgesį valdyti. Daugiausia kalbama apie smurtą psichiatrijos skyriuose ar specializuotose psichiatrijos ligoninėse. Medicinos personalas yra mokomas valdyti situacijas, kurios gali būti pavojingos.

Klaipėdos universitete buvo atliktas tyrimas, siekiant įvertinti slaugytojų, slaugančių sergančius priklausomybės ligomis, patiriamą smurtą. Tyrime dalyvavo 98 psichikos sveikatos slaugytojos. Tyrimas parodė, kad net 46 proc. 20-25 m. slaugytojų patyrė emocinį smurtą per pirmuosius savo darbo metus. Remiantis šiuo tyrimu buvo nustatyta, kad žodinę agresiją patyrė 80 proc. slaugytojų, beveik 48 proc. slaugytojų patyrė įžeidinėjimus, 45 proc. - žeminimus, 28 - tyčiojimąsi, 19 proc. - priekabiavimą, 2 proc. - izoliaciją.

Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje

Tuo tarpu kitas tyrimas parodė panašias tendencijas. Tyrimo metu nustatyta, kad net 36 proc. slaugytų rizikuoja patirti fizinį ir net 97 proc. rizikuoją patirti emocinį smurtą iš savo pacientų.

2007.11.17 - 2008.01.17 laikotarpiu VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje buvo atliekama anoniminė anketinė slaugos specialistų apklausa. Buvo užpildyta 266 anketos. Dauguma (89,47%) apklaustų VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės slaugos specialistų per 12 mėnesių darbo ligoninėje laikotarpį patyrė psichologinį smurtą. 65,79% jų darbe buvo įžeidinėjami/žeminami, 39,47% - bauginami. Slaugos specialistai, kurie dirba pamainomis ir naktimis darbe buvo bauginami statistiškai patikimai dažniau lyginant su tais, kurie dirba tik dienomis. Dažniausiai įžeidinėjami/ žeminami pacientų bei jų giminių buvo priimamajame (88,89%), ambulatoriniame (71,43%) ir chirurginiame (54,24%) skyriuose, bauginami ambulatorinio (66,67%), priimamojo (42,86%) ir intensyvios terapijos (33,33%) skyrių slaugos specialistai. Dažniausiai (66,86% įžeidinėjimo/žeminimo atveju ir 62,62% bauginimo) įvykus psichologinio smurto incidentui nesiimta jokių priemonių.

Dauguma apklaustųjų, dirbančių pamainomis bei naktį, tapo įžeidinėjimo/žeminimo aukomis. Didžioji dalis apklaustų ligoninės slaugos specialistų teigė, kad ligoninėje yra informavimo apie patirtą incidentą procedūra ir jie yra drąsinami pranešti apie patirtą psichologinį smurtą. Vadovas dažniausiai priėmė sprendimus dėl įvykusio incidento priežasčių aiškinimosi.

Smurtas sveikatos priežiūros įstaigose nėra nei naujas, nei retas reiškinys. Pasaulio sveika­tos organizacijos duomenimis, pasaulyje svei­katos priežiūros specialistai priklauso didelės rizikos patirti smurtą grupei. Nurodoma, kad 8-38 proc. sveikatos darbuotojų per savo karje­rą patiria smurtą (1). Tačiau realų smurto dažnį sunku apskaičiuoti, nes įvairūs autoriai naudoja skirtingus smurto apibrėžimus ir dauguma agre­sijos atvejų nėra užfiksuojami dokumentacijo­je.

Dažniausia smurto forma yra verbalinė agre­sija. Pavyzdžiui, Kanadoje verbalinės agresi­jos dažnis siekia 94 proc., Turkijoje - 91 proc., Didžiojoje Britanijoje - 90 proc. Palyginus su fi­ziniu smurtu, verbalinio smurto dažnis yra 3 kartus didesnis. Fizinio smurto dažnis svyruoja nuo 20,8 proc. iki 82 proc.

Taip pat skaitykite: Slaugytojo kursai ir mokymai

Mobingas ir jo įtaka

Analizuojant psichologinio smurto įtaką darbovietei, reikėtų paminėti, jog darbas psichologiškai nesveikoje aplinkoje negali būti našus. Neigiama smurto įtaka pasireiškia padidėjusiu darbuotojų nebuvimo darbe atvejų skaičiumi, sumažėjusia darbuotojų motyvacija, blogėjančiais darbo efektyvumo rodikliais, galiausiai - darbuotojų trūkumu dėl atsirandančių darbuotojų samdos problemų.

Lietuvos gydytojų sąjunga, profesinė sąjunga, atstovaujanti gydytojų interesams, šią svarbią dieną primena: kiekvienas asmuo turi teisę dirbti saugioje aplinkoje be smurto ir agresijos grėsmės. Sveikatos sektoriuje išskiriama keletas smurto darbo vietoje tipų: pacientų ar jų artimųjų agresija prieš medikus ir mobingas, t. y. darbuotojo smurtas prieš darbuotoją.

Mobingas - tai ilgalaikis, sistemingas psichologinis smurtas darbe, kuris pasireiškia piktnaudžiavimu valdžia, asmens socialine izoliacija, nepagrįsta jo ar jo atlikto darbo kritika, darbui būtinos informacijos slėpimu, šmeižtu ar žeminimu, persekiojimu, priekabiavimu, grasinimu. Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad mobingas du kartus stipriau nei pacientų smurtas neigiamai veikia medikų psichikos sveikatą.

Įstaigų vadovai nelinkę spręsti vidinių personalo konfliktų ir dažnai savo nuožiūra priima sprendimus dėl darbo krūvio, atlygio, darbuotojo karjeros ar profesinio tobulinimosi galimybių. Baimindamiesi pacientų skundų, dažnai darbuotojams primena, kad „pacientas visada teisus“.

Psichologinis, žodinis ar net fizinis smurtas gali būti patiriamas tiek iš pacientų, tiek iš bendradarbių. Smurtautojai, priežastys ir padariniai dažniausiai lieka nežinomi, nes smurto atvejai nėra nei registruojami, nei analizuojami. Medikų visuomenė ne kartą buvo raginama netylėti, kalbėti šia tema, tačiau smurto problema nėra „patogi“ viešoms diskusijoms, o pranešti apie smurtą vis dar nėra saugu medikui. Deja, pagalba ar parama tiek išorinį, tiek vidinį smurtą patyrusiam darbuotojui nėra pakankama (pvz., psichologinis smurtas nesėkmės atveju).

Mokslinės studijos patvirtina, kad darbe patiriamas psichologinis smurtas ir mobingas yra vieni labiausiai stresą, depresiją ir perdegimo sindromą sąlygojančių veiksnių. Blogėja komunikacija su pacientais, mažėja dėmesys ir koncentracija paciento sveikatos problemai spręsti, prastėja šeimos ir paties mediko gyvenimo kokybė, sutrikdoma jo karjera ir galimybės tobulėti.

Prevencija ir valdymas

Daugumos smurto atvejų galima išvengti, tačiau tam būtinos žinios apie smurto prevenciją ir valdymą. Smurto prevencijos mokymai ugdo medikų budrumą, gebėjimą atpažinti grėsmes, t. y. kaip išvengti agresijos, o pasireiškus agresijai moko, kaip taikyti tam tikras technikas ir suvaldyti grėsmingą situaciją (pvz., taikoma deeskalavimo technika).

Gera tarptautinė praktika rodo, kad valstybėse, kuriose smurto atvejai registruojami ir analizuojami, įgyvendinamos strateginės agresijos prevencijos programos makro- (vyriausybės, visuomenės), mezo- (gydymo įstaigų) ir mikro- (komandų, personalo) lygmenimis.

Siekiant užtikrinti Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių asmenų psichologinę gerovę ir teigiamą šių įstaigų psichoemocinį klimatą, 2019 m. sveikatos apsaugos ministras sukvietė įvairių institucijų bei medikų organizacijų atstovus parengti veiksmų planą, kaip iš esmės pakeisti ydingą situaciją dėl medikų darbe patiriamo mobingo ir psichologinio smurto. Buvo tikimasi, kad parengus strateginę smurto darbo vietoje prevencijos kryptį vyks globalūs įstaigų kultūros pokyčiai, kalbant apie medikų ir pacientų bei medikų tarpusavio bendravimą. Nors planas prieš metus patvirtintas, realių pokyčių gerinant psichoemocinį klimatą gydymo įstaigose kol kas nėra.

Lietuvos gydytojų sąjungos pozicija - nulinė tolerancija smurtui sveikatos priežiūros įstaigose, todėl minėdama dieną be smurto prieš gydytojus atlieka anoniminę gydytojų apklausą, skirtą šios dienos psichosocialiniam klimatui gydymo įstaigose įvertinti. Tikimasi, kad apklausos rezultatai leis tęsti konstruktyvią diskusiją su Sveikatos apsaugos ministerija dėl privalomo psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių vertinimo gydymo įstaigose.

Taip pat sąjunga mano, kad būtina įstaigų veiklos vertinimo rodiklius papildyti psichosocialinio klimato įstaigoje užtikrinimo rodikliu, įvesti asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų ir vidurinės grandies vadovų rotaciją, praplėsti įstaigų medicinos etikos komisijų kompetenciją sprendžiant vidinius konfliktus ir kt.

2019 m. lapkričio 29 d. Lisabonoje vykusiame plenariniame posėdyje Europos medikų organizacijų taryba paskelbė kovo 12 d. - Europos kovos su smurtu prieš gydytojus ir asmens sveikatos priežiūros specialistus diena.

tags: #slaugytoju #patiraimas #psichologinis #smurtas