Spartus gyventojų senėjimas, gerokai padidėjusios valstybės išlaidos sveikatos apsaugai ir spaudimas socialinio draudimo ir socialinės paramos sistemoms yra dideli iššūkiai ne tik Lietuvai, bet ir daugeliui Europos šalių. Siekdamos užtikrinti finansinį pensijų sistemų tvarumą, šalys įgyvendina struktūrines reformas, įveda daugiapakopes pensijų sistemas, ilgina pensinį amžių.
Vienas iš sprendimų, kaip aprūpinti senėjančios visuomenės poreikius, yra asmenų skatinimas ilgiau likti darbo rinkoje, išvengiant darbo jėgos trūkumo darbdaviams, suteikiant darbuotojams didesnes pajamas senatvėje ir užtikrinant pensijų ir sveikatos sistemų stabilumą.
Pasirinkimas dirbti sulaukus pensinio amžiaus gali būti labai individualus ir priklausyti nuo įvairių veiksnių. Mokslininkai dažniausiai išskiria du pagrindinius vyresnio amžiaus žmonių motyvus dirbti išėjus į pensiją. Viena vertus, ir toliau dirbdamas pensinio amžiaus žmogus gali save realizuoti sau įprastoje veikloje, toliau mokytis ir demonstruoti savo kompetenciją, jaustis reikalingam visuomenei, neprarasti ryšio su kolegomis - „dirbu, nes noriu“.
VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto tyrėjos dr. K. Zitikytė ir prof. G. Kasnauskienė savo tyrime detaliai analizavo, kokie veiksniai lemia Lietuvos vyresnio amžiaus žmonių pasirinkimą dirbti sulaukus pensinio amžiaus. Pirmiausia įvertinti asmeniniai veiksniai, kurie galėtų daryti poveikį šiam sprendimui.
Mokslininkės preziumavo, kad Lietuvos pensininkai vyrai bus labiau linkę dirbti pensijoje nei moterys. Dauguma mokslininkų sutinka, kad moterų dalyvavimo darbo rinkoje lygis yra žemesnis nei vyrų dėl socialinių normų ir moterims tenkančios atsakomybės už rūpinimąsi šeima.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumas dirbant sekmadieniais
Įprasta manyti, kad tarp asmeninių veiksnių poveikį sprendimui, dirbti ar nedirbti ilgiau, gali daryti ir profesija bei sektorius, kuriame asmuo dirba. Analizuota, kuris - biudžetinis ar nebiudžetinis - sektorius bus atviresnis vyresnio amžiaus darbuotojams.
Svarbus veiksnys atliekant tyrimą buvo ir pandemijos laikotarpis. Prasidėjus pandemijai daugelis nerimavo, kad vyresnio amžiaus žmonėms bus sunkiau nei jaunesniems išlikti darbo rinkoje dėl didesnio sergamumo lygio bei sunkesnio šalutinio koronaviruso poveikio.
Be to, vyresnio amžiaus žmonės galėjo dažniau prarasti darbą, nes pandemijos metu daugiau darbų buvo organizuojama nuotoliniu būdu, naudojant šiuolaikines informacines technologijas, o tokia darbo forma neretai buvo sudėtinga vyresnio amžiaus žmonėms. Atsirado teigiančių, kad pandemijos metu daugiau darbo neteko jaunesni rinkos dalyviai nei patys vyriausieji.
Tačiau tie vyriausieji rinkos dalyviai, kurie darbo netekdavo, manoma, susidurdavo su didesniais sunkumais ieškodami naujo darbo ir bandydami prisitaikyti prie pakitusių darbo sąlygų.
Tyrimas atliktas remiantis 2017-2021 m. duomenimis. Tyrimo imtis - 16,8 tūkst. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Lietuvoje didėja dirbančių senatvės pensijų gavėjų dalis: 2010 m. dirbo 9,2 proc. visų senatvės pensijų gavėjų, o 2022 m. - 12 proc.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai socialiniams darbuotojams
Biudžetiniame sektoriuje dirbę asmenys išėję į pensiją dirbo dažniau nei dirbę nebiudžetiniame sektoriuje: išėję į pensiją dirbo 72 proc. biudžetiniame sektoriuje dirbusių asmenų ir 64 proc. nebiudžetiniame sektoriuje dirbusių asmenų.
Nustatyta, kad didžiausia dirbančių senatvės pensijos gavėjų dalis yra tarp vadovų ir specialistų. Po metų sulaukusių pensinio amžiaus vadovų, kurie vis dar dirba, dalis kasmet didėja, o pandemija tam neturėjo neigiamo poveikio. Priešingai, pandemijos metu vadovų užimtumas tik didėjo.
Mažesnis sergamumas buvo susijęs su didesne tikimybe dirbti sulaukus pensinio amžiaus. Geresnė sveikata, mažesnis sergamumas tampa rimta investicija į asmens ateitį, kai asmuo, norintis dirbti ilgiau, pavyzdžiui, dėl socializacijos ar asmeninės realizacijos, galės tai sėkmingai daryti, nes nejaus sveikatos apribojimų.
Galiausiai šiame tyrime labai svarbią vietą užėmė pandemijos veiksnio vertinimas. Modelių rezultatai parodė, kad pandemijos metu į pensiją išėjusių asmenų tikimybė dirbti buvo mažesnė nei tų, kurie į pensiją išėjo prieš šią pandemiją.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad didesnis vidutinis darbo užmokestis, gautas per paskutinius kelerius metus iki pensijos, padidina tiriamųjų tikimybę dalyvauti darbo rinkoje išėjus į pensiją. Asmenų, uždirbančių didesnį atlyginimą, pensijos pakeitimo norma yra mažesnė. Tikimybė, kad šie žmonės dirbs sulaukę pensinio amžiaus, yra didesnė negu asmenų, gaunančių mažesnį atlyginimą, kuriems pensijos pakeitimo norma yra didesnė.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo karjera Lietuvoje
Viena vertus, atrodytų, kad maža pensija turėtų skatinti dirbti, siekiant gauti papildomų pajamų, tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad asmenys, kurie teoriškai lyg ir turėtų didesnę motyvaciją dirbti, sulaukę pensijos arba nesirenka dirbti, arba darbo negauna.
Panašu, kad įgyta aukštesnė kvalifikacija suteikia didesnes galimybes tęsti darbą ir užsitikrinti didesnes pajamas vyresniame amžiuje. Ilgiausiai darbo rinkoje išlieka vadovai. Toliau minėtini technikai ir jaunesnieji specialistai, mašinų operatoriai.
Vienas svarbiausių veiksnių, priimant sprendimą ilgiau likti darbo rinkoje, vis dėlto yra sveikata, nes ilgainiui, didėjant amžiui, sveikatos būklė pradeda riboti darbo galimybes. Neturintis sveikatos pagyvenęs žmogus, kad ir kokių socialinių ar finansinių motyvų turėtų, dirbti negali.
Žmogui nuolat reikalinga savirealizacija. Natūralu - atidirbus privalomą laiką, pasiekus profesinius tikslus, ateina metas poilsiui. Tik tas saviraiškos troškimas niekur nedingsta. Pensinio amžiaus žmonės dar kartais pasiskundžia, jog užimtumo galimybės kiek ribotos. Tačiau, pasirodo, jų poreikiai neapsiriboja vien laisvalaikio užimtumu.
Vilniaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro vyriausioji specialistė Kristina Auglytė pasakojo, kad jų biuras senjorams dar siūlo nemokamai registruotis į gydomąsias mankštas arba šiaurietiško ėjimo mokymus. Tačiau pensininkai pasiryžę ne tik aktyviai judėti.
Vilniaus miesto pensininkų bendrijos „Bočiai“ pirmininkas Povilas Butkus teigė, kad laisvalaikio užimtumo vyresnio amžiaus žmonėms organizuojama nemažai. „Mes rengiame užsienio kalbos kursus, turime net penkias grupes. Keturias - anglų ir vieną vokiečių. Dauguma vyresnio amžiaus žmonių moka rusų kalbą, tačiau šiuo metu ji nėra pagrindinė, reikia gilinti anglų kalbos žinias“,- aiškino pensininkų atstovas. Pasirodo, mokosi senoliai ne veltui.
„Vienintelė problema, kurią akcentuojame jau kurį laiką, - įsidarbinimas. Pensijos mūsų šalyje, lyginant su Europos Sąjunga, mažos. Darbo biržoje, tuo tarpu, galioja nuostatos, kad perkvalifikavimas skiriamas tiki iki pensinio amžiaus. Tokie apribojimai trukdo įsidarbinti. Teigiama, kad darbo biržai ir taip trūksta lėšų darbingo amžiaus asmenų perkvalifikavimui. O mes matome, kad šalyje trūksta darbo jėgos, gyventojų amžiaus vidurkis didėja, jaunimas išvyksta į užsienį.
LDB vyresnio amžiaus žmonėms siūlo galimybę pasinaudoti Senjorų banku. Nuo rugsėjo pradžios šia galimybe pasinaudojo beveik penki šimtai asmenų, pateikta pusseptinto šimto pageidavimų.
LDB Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė teigė, kad užsiregistravusių vyresnio ir pensinio amžiaus žmonių skaičius nėra didelis. Tačiau pridūrė, kad mažėjant bedarbių skaičiui ir didėjant darbo paklausai, galimybių įsidarbinti ir pensininkams - vis daugiau. Šiuo metu darbo biržos duomenų registre beveik devyni tūkstančiai laisvų darbo vietų.
„Darbdaviai pastaruoju metu mažiau išrankūs darbo jėgai, ypač kalbant apie mažiau apmokamus ir nekvalifikuotus darbus. Taigi darbo rinka šiuo metu gerokai palankesnė ir pensininkams, dar norintiems būti aktyviais darbo rinkoje“,- pasakojo M.
- Mūsų miesto senjorai yra aktyvūs bei siekiantys naujų žinių ir veiklų. Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos komitetas nuolat bendradarbiauja su visomis aktyviomis senjorų organizacijomis. Artimiausiu metu kartu su Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Vilniaus skyriumi organizuojame didelį renginį, skirtą Pasaulinei osteoporozės dienai paminėti.
Išėjimas į pensiją su pensija – 3 dalykai, kuriuos reikia žinoti!
Pirmiausia, pastebi Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė, svarbu žinoti, kad Darbo kodekse numatytos garantijos darbuotojams, kuriems iki pensinio amžiaus liko vos keleri metai. Darbdavys, norėdamas šiuos darbuotojus atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės turi įspėjimą apie sutarties nutraukimą pateikti gerokai anksčiau, mat įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, bei trigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip dveji metai.
Anot Darbo teisės skyriaus vedėjos I. Piličiauskaitės, darbuotojo amžius (taip pat ir senatvės pensijos amžius) negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva ar sprendimu, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.
Prie pensinio amžiaus artėjantis darbuotojas, pageidaujantis dirbti ir sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, nieko specialiai daryti neturi, t. y. Specialūs įstatymai gali nustatyti tam tikras išimtis, kai tam tikras pareigas gali eiti tik tam tikro amžiaus darbuotojai. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymas nustato, kad savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojas negali būti jaunesnis negu 18 metų ir vyresnis negu 65 metų.
Arba, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas nustato galimybę nutraukti darbo sutartį su mokslo darbuotojais ar dėstytojais, sulaukusiais pensinio amžiaus. Pažymėtina, kad tokios išimtys gali būti nustatytos tik įstatymo lygmeniu, t. y. tokių išimčių, nenumatytų specialiajame įstatyme, darbdavys vietiniuose norminiuose teisės aktuose nustatyti negali.
Tuo atveju, kai pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas, sukakęs senatvės pensijos amžių ir įgijęs teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį pageidauja nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva, raštu įspėti darbdavį turi prieš 5 darbo dienas, t. y. Darbo teisės skyriaus vedėja I. senatvės pensijos amžių sukakęs darbuotojas dirba pagal neterminuotą sutartį. darbuotojas įgijo teisę į visą senatvės pensijos amžių. darbuotojas teisę į visą senatvės pensiją įgijo dirbdamas būtent pas tą darbdavį.
Dėl aiškumo ir siekiant apsisaugoti nuo darbo ginčų dėl atleidimo pagrindo, darbuotojui patartina darbdaviui teikiamame atleidimo prašyme aiškiai nurodyti priežastį, dėl kurios nutraukiama darbo sutartis (t. y. kad darbuotojas sukako senatvės pensijos amžių, įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį ir dėl to pageidauja nutraukti darbo santykius), ir šį atleidimo pagrindą numatantį teisinį pagrindą (t. y.
Dirbančių senatvės pensijos gavėjų dalis Lietuvoje:
| Metai | Dirbančių senatvės pensijos gavėjų dalis |
|---|---|
| 2010 | 9,2% |
| 2022 | 12% |
tags: #kur #dirbti #pensininkams