Europa pamažu sugrįžta prie socialinės Europos idėjos, o Socialinė ekonomika žengia į Lietuvą. Socialinė ekonomika turi gilias ir senas tradicijas Šiaurės Amerikoje, Anglijoje ir ES, o ypač jos pietinėse šalyse. Socialinė ekonomika apima milžinišką socialinę rinką ir sudaro apie 10 proc. visos ES ekonomikos BVP. Socialinė ekonomika pasaulyje veikia beveik nepatirdama krizių ir tvirtais žingsniais ateina į Lietuvą. Socialinės ekonomikos (SE) tinklaraštis - tai unikalus SE organizacijų bendruomenių būdas bendrauti tarpusavyje, skiriamas SE populiarinimui, informacijos sklaidai ir plačiosios visuomenės švietimui Lietuvoje.
Kas yra socialinė ekonomika?
Kiekvienoje Europos šalyje veikia trys ekonomikos sektoriai: liberali ekonomika, viešoji ekonomika ir socialinė ekonomika (angl. social economy). Pagal Europoje nusistovėjusią sampratą, socialinė ekonomika (SE) veikia švietimo ir ryšių pagrindu ir apima šias juridines formas: kooperatyvus (žemės ūkio, kredito unijų ir kt.), savitarpio paramos organizacijas (savidraudos bendrijas), asociacijas ir fondus, socialines įmones. Be paminėtų subjektų SE ekosistemai taip pat gali būti priskiriamos organizacijos - federacijos, konsorciumai, paramos struktūros, SE įmonių organizacijos ir tinklai, tame tarpe kai kurios NVO, nefinansuojamos iš vyriausybinių projektų, bet veikiančios pagal chartijų principus: Social Economy Europe chartijos principus; socialinių inovacijų principus; puoselėjančios socialinės (nepolitinės) demokratijos vertybes.
Socialinė ekonomika (angl. social economy) - tai tokia ekonominė veikla, kurioje dalyvauja juridinį statusą turinčios įmonės ir organizacijos, kuroms būdinga sprendimų autonomija ir narystės laisvė, susijusi su bendruomenių vienijimusi siekiant vystymosi ten, kur poreikiai negali būti patenkinti nei valstybės, nei liberali rinkos dėka, netgi labdaros organizacijos. Vyraujanti nuosavybės forma socialinėje ekonomikoje yra kooperatinė nuosavybė. SE taip pat veikia pagal solidaraus dalinimosi ekonomikos modelį, įvairias vartotojų platformas bei kuria savas socialines inovacijas. Pasaulio valstybėse SE pradeda nuo socialinio verslo, kuris dažnai yra kooperatyvai, socialinės įmonės ar SE įgalinančios NVOs. ES susiformavo nauja tradicija, kad socialinės ekonomikos rinkos dalimi tapo socialinis verslas, siekiantis kokiu tai būdu tarnauti visuomenei. Paprastai pasaulyje socialinis verslas vidutiniškai sudaro apie 10 proc. šalies SE.
Socialinis verslas sprendžia, kokia socialinė veikla organizacijoje bus vykdoma, ir tai įgyvendina. Socialiniam verslui būdinga uždara vidinė narystė. SE rinka per savo infrastruktūrą jungia socialinį verslą su kitomis SE organizacijomis, todėl būtina išorinė demokratinė kontrolė. SE veikia per ryšius, švietimą ir socialines vartotojų platformas bei solidaraus dalijimosi modelius, todėl žmogaus apsauga, socialiniai tikslai ir bendruomenių poreikiai yra pirmoje vietoje. SE siekia kurti puoselėjamą socialinę sanglaudą, gerinti regionų vystymąsi ir atlieka svarbų vaidmenį vietos dialoge.
SE institucinė infrastruktūra Lietuvoje ir jų užduotys
Atsižvelgiant į naująją SE infrastruktūrą Lietuvoje, vyrauja modeliai: Socialinės ekonomikos institutas (SEI) - švietimas, registrai, veiklos formos, apskritasis socialinės ekonomikos stalas (SEST) ir kt.; Socialinė birža (SB) - solidaraus dalinimosi ekonominis modelis (SDEM), vartotojų platforma, apskritasis SE stalas; Socialinės ekonomikos skatinimo taryba (SEST) - SE įstatymas, socialinių tikslų nustatymas, SE rinkos plėtra. Pagrindiniai SE teiginiai ir principai įtvirtinti CEP-CMAF chartijoje: pirmenybė asmeniui ir socialiniam tikslui prieš kapitalą; savanoriška ir atvira narystė; narių demokratinė kontrolė; santykiai tarp narių ir visuomenės intereso; solidarumo ir atsakomybės principų gynimas; autonomiškumas ir nepriklausomybė nuo valdžios; pelno paskirstymas, nukreiptas į darnaus vystymosi tikslus. SE augimas Europoje buvo įtrauktas į darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., o SE įgalinimas laikomas priemone kurti įtraukią ir tvarią ekonomiką.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Lietuvos kontekste SE įžvelgiama kaip galimybė didinti regioninį bendradarbiavimą ir pilietinį dialogą. Pasaulinė SE plėtra rodo, kad vis daugiau įmonių ir organizacijų veikia pagal SE principus, siekdamos socialinės pažangos ir bendruomenių gerovės. Lietuvoje pradėjęs veikti naujasis SE modelis remiasi tarptautiniais pavyzdžiais: Kanados apskritojo stalo tradicija, Ispanijos įstatyminiai projektai, Pietų Amerikos dalinimosi modeliai ir kt. SE infrastruktūra Lietuvoje siekia sujungti viešąjį, privatųjį ir pilietinį sektorius per Socialinę biržą ir socialinį verslą, taip didinant visuomenės įsitraukimą į ekonominę veiklą bei skatinant socialinį atsakingumą.
Socialinė inovacija ir Socialinė birža Lietuvoje
Socialinės inovacijos (SI) - tai naujos idėjos, metodai ir modeliai, kurie padeda patenkinti socialinius poreikius, kuria socialinius ryšius ir skatina bendradarbiavimą tarp visuomenės grupių. SI požymiai: atvirumas dalijantis žiniomis, tarpsektorinis požiūris, įgalinti piliečiai, atliepia paklausą, ir pritaikymas vietos sąlygoms. Socialinėje ekonomikoje nuolat diegiamos inovacijos labiausiai skirtos visuomenės gerovei. Svarbus elementas - apvalusis socialinės ekonomikos stalas, kuris sprendžia sektoriaus iššūkius. Socialinė birža įgyvendina naująją infrastruktūrą: ji jungia vartotojų platformas su socialinio dalijimosi modeliu, teikia socialinę pagalbą ir įgyvendina socialinius tikslus per lėšų skirstymą ir jų panaudojimą.
Pirmas žingsnis Lietuvoje - įvertinti įmonės ar organizacijos socialinį atsakomybės lygį socialinės ekonomikos rinkoje (svetainė: socialtop.lt). Antras žingsnis - veikti SDEM pagrindu: deklaruoti socialinę atsakomybę ir veikti pagal socialinę atsakomybę. Lietuvoje planuojama įsteigti bendradarbiavimo zoną su Lenkija - įtraukti abipusį susitarimą dėl šių mechanizmų įgyvendinimo, kuris gali būti patvirtintas Europos Komisijos peržiūromis. Socialinė birža turi potencialą kurti naują tarptautinį bendradarbiavimą Baltijos šalių regione, įskaitant pramonės sektorių, paslaugas ir saugumo reformas.
Socialinės ekonomikos įmonių ir jų vaidmuo
SE įmonės apima kooperatyvus, savitarpio paramos draugijas, asociacijas, fondus ir socialines įmones. Socialinio verslo subjektai dažnai veikia kaip dalyviai rinkoje su socialiniais tikslais, tačiau jų veikla gali būti prisitaikyta prie rinkos sąlygų, užtikrinant socialinę naudą. SE infrastruktūra Lietuvoje jungia viešąjį ir privačiąjį sektorius į vieną, skatinant dialogą su pilietine visuomene ir siekiant didesnio socialinio poveikio. SE dalyvių įtraukimas į rinką padeda kurti įtraukesnes ir tvaresnes vietines ekonomikas, o SE Chartijos principų laikymasis užtikrina demokratinį valdymą ir atvirą dalyvavimą.
SE pažanga Lietuvoje per organizacijas ir projektus
Šiuolaikinė SE Lietuvoje remiasi gerosiomis pasaulio praktikomis: Kanados apvaliųjų stalų tradicija, Ispanijos įstatymų projektai, Pietų Amerikos dalinimosi ekonomikos modeliais ir kitais pavyzdžiais. Lietuvoje formuojasi naujas SE modelis, kuris siekia jungti tris sektorius: valstybės, privataus sektoriaus ir pilietinio sektoriaus, sutelkiant dėmesį į žmonių ar bendruomenių socialinius poreikius per SE ryšių organizacijas, Socialinės biržos inovaciją ir socialinį verslą. Šis modelis padeda kurti aukštos kokybės darbo vietas, didinti socialinį dialogą ir skatinti tvarų regionų vystymąsi.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Pagal CEP-CMAF chartiją, SE yra pagrindinis įrankis kurti įtraukias ir demokratiškas rinkas, kurios skatina pliuralizmą, socialinę sanglaudą, užimtumą ir atsakomybę už visuomenės gerovę. SE laikomas socialinės ekonomikos šviesoje prisidedančiu prie regionų plėtojimo, pilietinės visuomenės stiprinimo ir rinkų stabilumo. Iniciatyvos, vadinamos Socialine birža, įkūnija naują socialinį ekonominį bendros rinkos požiūrį ir siūlo praktiškus mechanizmus finansuoti socialines programas per solidaraus dalijimosi modelį.
Įtrauktinumas į ES programų gaires
ES programų gaires skiria dėmesį socialiniams inovacijoms ir socialinei ekonomikai kaip svarbiam regionų plėtros motorui. Socialinė ekonomika turi platų socialinį pagrindą ir vykdo veiklą įvairiomis teisinėmis formomis, įskaitant kooperatyvus, savitarpio paramos organizacijas, asociacijas ir fondus bei socialines įmones. SE teikia aukštos kokybės darbo vietas, prisideda prie regionų plėtros, skatina įtraukimą ir gebėjimą atlaikyti ekonomines krizes. Daugelyje Europos šalių SE vaidina reikšmingą vaidmenį įtvirtinant įtraukią, tvarią ir socialiai atsakingą ekonomiką.
< tagimg>Infografika: Socialinės ekonomikos hierarchija ir pagrindiniai veiklos instrumentaiInfografika pateikia SEI, SB ir SEST vaidmenis, jų sąsajas su kooperatyvais, savitarpio paramos organizacijomis, asociacijomis ir fondais bei socialinėmis įmonėmis, taip pat bendrus principus ir rėmus, kuriuos priima Lietuvos SE bendruomenė.
Socialinė ekonomika Lietuvoje turi plačias perspektyvas plėtrai per dialogą su Lenkija ir kitomis ES šalimis, skatindama tarptautinį bendradarbiavimą ir inovacijas. SE gali sukurti naujas galimybes regionų ekonominei sanklodai, gerinti socialinę sanglaudą ir būti stabilia įtrauktos rinkos dalimi. Socialinės ekonomikos įstaigos ir tinklai, veikiantys Lietuvos pilietinėje visuomenėje, prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės, skaidrios grandinės ir atsakomybės visuomenėje.
Socialinė ekonomika Europoje išsaugo pamatines vertybes: žmonių teisės ir teisės į dalyvavimą, socialinę atsakomybę ir darnų vystymąsi. Tai leidžia Lietuvai įgyvendinti ES darnaus vystymosi tikslus, stiprinti socialinę sanglaudą ir kurti daugiau galimybių visiems gyventojams. Kaip rodo istorija, socialinė ekonomika turi gebėjimą stiprinti pilietinę visuomenę, kurti kokybiškas darbo vietas ir skaidrinti rinkas, nepriklausomai nuo politinių ar ekonominių pokyčių.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Socialiniai inovatoriai Lietuvoje skatina įtraukiąją ekonomiką, kurioje svarbiausia yra žmogus, o ne pelnas. Socialinė ekonomika tampa vienu iš kertinių įrankių, kai valstybės ir pilietinės visuomenės partnerystė suteikia pagrindą tvariam vystymuisi ir visuomenės gerovei. Šiuolaikinėje rinkoje SE gali būti lygiavertė partnerė liberaliajai rinkai, teikdama atsakomybės kryptis, demokratišką valdymą ir įgalinimą visoms visuomenės grupėms.