Darbuotojo įdarbinimas - vienas iš pirmų etapų, kurį reikia atlikti siekiant į savo komandą priimti asmenį, vykdysiantį jam numatytas funkcijas ir atliksiantį tam tikras pareigias (žinoma, įgausiantį ir tam tikrų teisių). Tuo tarpu darbuotojo atleidimas iš užimamų pareigų - vienas iš paskutinių etapų, kuriuo asmuo, dirbantis komandoje, formaliai nutraukia savo veiklą.
Darbo santykių pradžia: ką reikia atlikti įdarbinant
Priimant darbuotoją į darbą, reikia atlikti kelis svarbius žingsnius. Pirmiausia, turi būti pasirašyta darbo sutartis (terminuota, neterminuota, laikinojo darbo, pameistrystės, nenustatytos apimties, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams, sezoninio darbo) - pagrindas, pagal kurį dirbs įdarbinamas darbuotojas.
Antras svarbus žingsnis - turi būti užpildytas pranešimas apie asmens socialinio draudimo pradžią (1-SD forma) ir pateiktas elektroniniu būdu Sodrai. Pažymėtina, kad darbuotojo įdarbinimo proceso metu svarbu laikytis laiko terminų reikalavimų, t. y. pranešimas (1-SD forma) turi būti pateiktas Sodrai ne vėliau kaip viena diena iki darbuotojo darbo pradžios (pirmos darbo dienos).
Pavyzdžiui, pagal pasirašomą darbo sutartį, darbuotojo pirma darbo diena yra 2019 m. vasario 1 d., vadinasi, 2019 m. sausio 31 d. Sodrai turi būti pateiktas pranešimas (1-SD forma) apie naujai į įmonę priimtą darbuotoją. Taip pat svarbu žinoti, kad įdarbinant darbuotoją, pranešimas Sodrai yra teikiamas vieną kartą, t. y. pakartotinai ar papildomai Sodrai teikti pranešimų (1-SD forma) apie valstybinio socialinio draudimo pradžią nereikia.
Tačiau žinotina, kad įdarbinus darbuotoją, kas mėnesį (už einamąjį mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos) turi būti teikiami SAM pranešimai, t. y. informacija apie darbuotojui priskaičiuotą atlyginimą ir Valstybinio socialinio draudimo įmokas. Pavyzdžiui, Sodrai teikiamas SAM pranešimas apie darbuotoją ir jo pajamas už 2019 m. sausio mėnesį, tuomet SAM pranešimas turi būti pateiktas iki 2018 m. vasario 15 d.
Taip pat skaitykite: Atleidimas iš darbo ir "Sodros" įmokos
Darbo sutarties pasibaigimas ir atleidimo formos
Darbo kodekse vartojamos sąvokos darbo sutarties pasibaigimas, darbo sutarties nutraukimas ir atleidimas iš darbo iš esmės reiškia darbo santykių pasibaigimą. Pirmoji sąvoka yra plačiausios prasmės, apimančios visus darbo santykių pasibaigimo atvejus.
Sąvoka darbo sutarties nutraukimas vartojama tais atvejais, kai darbo sutartis pasibaigia abiejų šalių ar vienos šalies valia, taip pat reikalaujant tretiesiems asmenims, kurie nėra darbo sutarties šalis. Darbo sutarties nutraukimo pagrindą sudaro tam tikri juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja darbo santykių tarp darbo sutarties šalių pasibaigimą. Tokie juridiniai faktai dažniausiai būna vienos iš darbo sutarties šalių valios veiksmai.
Darbo sutartis gali būti nutraukta tik įstatymų nustatytu pagrindu ir tvarka, todėl atleidimo iš darbo formulavimas dokumentuose turi atitikti sutarties pasibaigimo aplinkybes ir įstatymus. Darbo sutarties pasibaigimą reglamentuoja DK XII skyriaus ketvirtasis skirsnis „Darbo sutarties pasibaigimas“. Šio skirsnio teisinės nuostatos taikomos atsižvelgiant į DK 11 str. 1 dalyje įtvirtintą Darbo kodekso normų viršenybę prieš kitus LR įstatymus (išskyrus šalies Konstituciją) bei norminius teisės aktus.
Pagal DK 124 straipsnį darbo sutarties pasibaigimo pagrindus galima būtų suskirstyti į tris grupes. Pirmoji yra pagrindinė grupė, apimanti visus atvejus, kai darbo sutartis baigiasi ją nutraukus Darbo kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Antrajai grupei priskirti atvejai, kai darbo sutartis baigiasi likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo arba kai darbdavys fizinis asmuo miršta ir nėra jo teisių perėmėjo. Trečiajai grupei priskirtinas darbuotojo mirties faktas.
Darbdavio įforminimas ir pranešimas Sodrai
Darbdavys darbo sutarties pasibaigimą įformina įsakymu (potvarkiu), su juo supažindina atleidžiamą iš darbo asmenį ir esamos darbo sutarties abiejuose egzemplioriuose daromi tam tikri įrašai. Darbuotojos atleidimas vykdomas taip pat pateikiant pranešimą (2-SD forma) Sodrai, t. y. Sodra informuojama apie atleistą darbuotoją ir jo Valstybinio socialinio draudimo pabaigą. Be to, įmonėje rengiamas įsakymas dėl atleidimo iš darbo ir jis priimamas pasibaigus darbo sutarčiai.
Taip pat skaitykite: Vidutinis darbo užmokestis atleidimo atveju
Paprastai darbo santykiai su darbuotoju nutraukiami jo paskutinę darbo dieną, kuri yra ir jo atleidimo iš darbo diena. Darbo kodekso 141 straipsnis įpareigoja darbdavį visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Tą dieną darbdavys privalo išmokėti darbuotojui visas jam priklausančias už darbą pinigų sumas ir nustatyta tvarka įforminti darbo sutarties nutraukimą.
Įspėjimo terminas ir pasekmės jo nesilaikant
Darbo kodeksas numato papildomas sąlygas, kurios turi būti įvykdytos, kad būtų galima taikyti darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Viena iš jų - pareiga iš anksto informuoti darbuotoją apie atleidimą. Pranešimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip vienas mėnuo, o jei darbuotojas įmonėje dirbo trumpiau nei metus - ne trumpesnis kaip dvi savaitės.
Seimas vėliau dar svarstys siūlymą iki vieno mėnesio sutrumpinti įspėjimo terminą, jei darbuotojas atleidžiamas, nesant jo kaltės. Tačiau jei žmogus dirba mažiau nei metus, šis terminas sutrumpėtų dar dvigubai - iki dviejų savaičių. Jei darbuotojas augina vaiką iki 14 metų arba jei iki pensijos liko mažiau nei 5 metai, šie terminai būtų dvigubinami. Trigubai terminai didėtų, jei darbuotojui iki pensijos liko mažiau nei 2 metai arba jei jis yra neįgalus.
Jeigu darbdavys apie atleidimą nepraneša laiku ir informuoja tik prieš 3 darbo dienas ar dar trumpesnį laiką, taikomas kitas Darbo kodekso pagrindas - darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia. Tokiu atveju darbuotojui išmokama gerokai didesnė kompensacija - net šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka.
Išeitinė išmoka: kas tai ir kaip skaičiuojama
Išeitinė kompensacija yra viena iš garantijų, kuri gali užtikrinti finansinę apsaugą darbuotojams netekus darbo dėl darbdavio kaltės arba dėl kitų svarbių priežasčių. Išeitinė išmoka yra piniginė kompensacija, kurią darbdavys išmoka darbuotojui nutraukdamas darbo sutartį ne dėl darbuotojo kaltės.
Taip pat skaitykite: Atleidimas iš darbo ir Sodra
Darbuotojui turi būti išmokėta išeitinė išmoka, kai jis atleidžiamas dėl darbdavio ekonominių sprendimų ar organizacinės restruktūrizacijos. Tai gali įvykti dėl darbdavio veiklos reorganizavimo, sumažėjusių poreikių ar kitų svarbių priežasčių, kurių darbuotojas negali kontroliuoti.
Kiekvieno darbuotojo išeitinės išmokos suma yra apskaičiuojama individualiai, atsižvelgiant į jo darbo stažą. Ilgesnis darbo laikotarpis toje pačioje darbovietėje dažnai užtikrina didesnę išeitinę kompensaciją, tad kuo ilgiau darbuotojas praleido vienoje įmonėje - tuo daugiau jam gali priklausyti.
Ilgalaikio darbo išmokos yra skirtos darbuotojams, kurie nepertraukiamai dirbo daugiau nei penkerius metus ir jos dydis priklauso nuo darbo stažo. Jo vidutinio darbo užmokesčio dydis yra svarbiausias veiksnys nustatant išeitinės išmokos sumą pagal Lietuvos darbo kodeksą. Išeitinės kompensacijos dydis apskaičiuojamas remiantis darbuotojo darbo užmokesčiu, kuris buvo gautas per paskutinius tris mėnesius iki atleidimo. Šis trijų mėnesių laikotarpis padeda įvertinti vidutinį darbo užmokestį, pagal kurį ir apskaičiuojama išeitinės išmokos suma.
Darbo santykiai laikomi trumpais, kai darbuotojas dirbo mažiau nei vienerius metus, ir tokiu atveju išeitinė išmoka dažniausiai sudaro pusę vidutinio mėnesinio atlyginimo. Papildomos išmokos taip pat priklauso darbuotojams, turintiems ilgesnį stažą toje pačioje įmonėje: dirbusiems 5-10 metų skiriama papildoma vieno VDU dydžio išmoka, dirbusiems 10-20 metų - dviejų VDU dydžio išmoka, dirbusiems ilgiau nei 20 metų - trijų VDU dydžio išmoka.
Kada išmokama išeitinė?
Atleidimo dieną, kai darbo sutartis nutraukiama ne dėl darbuotojo kaltės: šaukiant į karo tarnybą, darbuotojui mirus ir pan., darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių.
Delspinigiai ir baudos už pavėluotas įmokas Sodrai
Už pavėluotai į Fondą pervestas socialinio draudimo įmokas skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai socialinio draudimo įmokos turėjo būti sumokėtos, ir baigiami skaičiuoti socialinio draudimo įmokų sumokėjimo dieną įskaitytinai. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos.
Jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir draudėjui skiriama bauda mutatis mutandis taikant Mokesčių administravimo įstatymo 139 ir 140 straipsniuose nurodytus baudų dydžius ir nustatytą baudų skyrimo tvarką. Šiuo atveju delspinigiai, numatyti šio straipsnio 1 dalyje, neskaičiuojami.
Fondo valdyba gali atidėti socialinio draudimo įmokų į Fondą įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal suderintą grąžinimo grafiką ne vėliau kaip per 4 metus. Taip pat Fondo valdyba gali atidėti delspinigių išieškojimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal suderintą grafiką ne vėliau kaip per 4 metus.
Į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių, palūkanų bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, palūkanos ir baudos turėjo būti sumokėti.
Duomenų tikslinimas ir mokėjimai
Duomenys apie draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas gali būti tikslinami už ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį nuo draudėjo kreipimosi dienos. Draudėjas, prieš pateikdamas patikslintus duomenis apie apdraustųjų asmenų didesnes pajamas už praėjusį laikotarpį, privalo sumokėti į Fondą trūkstamas socialinio draudimo įmokas ir delspinigius už apdraustuosius asmenis pagal tuo laikotarpiu galiojusius dydžius.
Svarbu: 2021 m. „Sodros“ įmokų mokėjimo terminas yra vienas - iki kito mėnesio 15 dienos. Jeigu darbuotojas dėl pravaikštų nedirbo, darbo užmokestis neskaičiuojamas.
Atsiskaitymai su darbuotoju ir išskaitos
DK 206 straipsnyje nurodyta, kad tokiu atveju darbo užmokestis atleistam darbuotojui išmokamas per vieną dieną nuo tos dienos, kurią jis pareikalavo su juo atsiskaityti. DK 207 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Delspinigiai už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą nustatyti specialiu įstatymu.
DK 225 straipsnyje nustatyta išskaitų iš darbuotojo darbo užmokesčio tvarka. Pagal ją išskaitų dydis iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA), negali viršyti 20 proc., o išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą - iki 50 proc.
Darbuotojo gautas darbo užmokestis negali būti iš jo išreikalautas kaip įgytas be pagrindo, išskyrus atvejus, kai šis darbuotojas veikė nesąžiningai arba buvo padaryta sąskaitybos klaida. Jei darbuotojas pasinaudojo kasmetinėmis atostogomis už visus darbo metus, o vėliau su juo darbiniai santykiai nutraukiami nepasibaigus tiems darbo metams, darbdavys turi teisę išskaičiuoti iš darbuotojo uždarbio atostoginius pinigus už neatidirbtas atostogų dienas arba juos išieškoti teismo tvarka. Išskaita už šias dienas nedaroma, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo nesant dėl to jo kaltės.
Išeitinė kaip startinis kapitalas: praktinės galimybės
Gavus išeitinę išmoką - ši pinigų suma gali tapti pradine finansine parama naujai veiklai. Pavyzdžiui, išeitinę išmoką galima investuoti į savo verslo pradžią, įsigyti įrankius ar reikalingas paslaugas veiklai įgyvendinti. Taip pat išeitinė kompensacija gali suteikti tam tikrą laisvę ieškant naujų darbo galimybių, nes nebereikia skubėti.
JAV atliktas tyrimas rodo, kad net pusė (48%) atleistų žmonių pradeda nuosavą verslą. Kas ketvirtas tai padaro per pirmus tris mėnesius, o pagrindinis investicinio kapitalo šaltinis yra šeima, draugai bei išeitinė išmoka.
Jei darbuotojas nusprendžia tęsti karjerą kaip laisvai samdomas specialistas, arba imtis individualios veiklos, išeitinė išmoka gali suteikti finansinį stabilumą pradiniame etape. Pradėjus veiklą svarbu tinkamai vesti jos apskaitą.
Praktiniai patarimai darbdaviams ir darbuotojams
- Laikykitės Sodros pranešimų terminų: 1-SD pateikimas ne vėliau kaip viena diena iki darbo pradžios, SAM pranešimai iki kito mėnesio 15 dienos.
- Įforminant atleidimą, sudarykite aiškų įsakymą, supažindinkite darbuotoją ir atlikite įrašus darbo sutartyse.
- Jei nesilaikoma pranešimo termino, įvertinkite riziką sumokėti papildomas kompensacijas.
- Atkreipkite dėmesį į delspinigių ir baudų taikymą už pavėluotus mokėjimus bei galimybę derėtis dėl mokėjimo grafiko su Fondo administracija.
- Jei reikia taisyti duomenis apie apdraustąsias pajamas, veikite laiku ir pasiruoškite sumokėti trūkstamas įmokas bei delspinigius už nurodytą laikotarpį.
tags: #atleidziant #vadova #sodrai