Investavimas į tauriuosius metalus: privalumai, rizikos ir būdai

Tauriuoju metalu paprastai laikomas metalinis elementas, turintis didelę ekonominę vertę. Šiuo metu brangiesiems metalams priskiriami auksas, sidabras ir platinos grupės elementai. Taurieji metalai (dar vadinami brangiaisiais metalais), tai metalai atsparūs oksidacijai bei korozijai. Brangiaisiais jie vadinami todėl, kad gamtoje sutinkami pakankamai reti. Žinomiausi taurieji metalai - auksas (Au), sidabras (Ag) ir platina (Pt). Taip pat prie tauriųjų metalų priskiriami ir kiti platinos grupės metalai - rutenis (Ru), rodis (Rd), paladis (Pd), osmis (Os) ir iridis (Ir).

Tūkstantmečius taurieji metalai buvo pripažįstami tikru lobiu ir vertės perdavimo priemone. Ilgą laiką metalai ir brangakmeniai atliko tiesioginę pinigų funkciją. Seniausios žinomos monetos buvo nukaldintos dabartinės Turkijos teritorijoje maždaug 650 m. prieš m. e. Tuomet, šios monetos buvo vertingos pačios savaime - jos buvo kaldinamos iš specialaus aukso ir sidabro lydinio. Pirmieji popieriniai pinigai atsirado XI a. Kinijoje, o Europoje - tik XVII a. Dabar popieriniai pinigai - tai valstybės garantuojama jų vertė, tačiau pats popieriaus lapelis nėra vertas savo nominalo, todėl pinigų vertė gali kisti priklausomai nuo ekonominės situacijos šalyje ir pasaulyje. Su tauriaisiais metalais yra kiek kitaip. Auksas nuo seniausių laikų vertinamas brangusis metalas. Jo atsargos Žemėje - labai ribotos, o natūraliai randamas auksas dažniausiai būna su daug priemaišų.

Kam naudojami taurieji metalai?

Tauriųjų metalų panaudojimas yra labai įvairus. Štai keletas dažniausių būdų:

• Papuošalai - auksas, sidabras, platina, paladis
• Elektronika - auksas, sidabras, platina, rutenis
• Vaistai - auksas, sidabras, platina, iridis
• Branduolinė ir saulės energija - sidabras
• Fotografija - sidabras
• Automobilių pramonė - platina, paladis, rodis, rutenis, osmis
• Naftos pramonė - platina, osmis

Taurieji metalai dažnu atveju turi aibę ir kitų panaudojimo sričių, bet plačiojoje visuomenėje jie nepalyginamai dažniau vertinami kaip turto išsaugojimo priemonė. Pusė viso aukso tenka juvelyrinių dirbtinių gamybai, 40 proc. - investavimo paklausai patenkinti, o apie 10 proc. - pramonėje. Nors sidabras irgi yra taurusis metalas, tačiau daugiau nei pusę jo paklausos sudaro pramonės poreikiai. Sidabras daugiausiai naudojamas saulės energetikoje, išmaniųjų telefonų, kamerų, kompiuterių dalių gamyboje. Maždaug trečdalis sidabro yra sunaudojama juvelyrikoje, papuošalų ir sidabrinių įrankių gamyboje. Ir tik dešimtadalis sidabro tenka investuotojams į tauriuosius metalus. Platina - tai vienas rečiausių metalų Žemėje. Beveik ketvirtadalis metinės platinos paklausos yra patenkinama naudojant perdirbtą metalą (iš senų automobilių, juvelyrikos ir pan.), o apie 65 proc. metinės paklausos apskritai priklauso Kinijos rinkai. Nenuostabu, nes apie 60 proc. platinos yra sunaudojama pramonėje (beveik pusė - automobilių gamyboje), apie 30 proc. - juvelyrikoje, o investavimui tenka apie 5-10 proc. Paladis, kaip ir kiti platinos grupės taurieji metalai, yra labai retas.

Kodėl investuotojai renkasi tauriuosius metalus?

Vienu metu aliuminis buvo laikomas tauriuoju metalu, nors iš tikrųjų tai yra vienas iš labiausiai paplitusių cheminių elementų žemėje. Taip atsitiko dėl didelių sąnaudų ir sudėtingų būdų jį išgauti praeityje. Didelis tauriųjų metalų pramonės ir investicijų poreikis daro juos labai įdomius didelei daliai investuotojų visame pasaulyje.

Taip pat skaitykite: Autizmo diagnostika

Kaip ir anksčiau, šiuo metu tauriuosius metalus galima įsigyti fiziniu pavidalu ir juos laikyti tiesiog namie ar seife. Tokiu būdu turto saugojimo kaštai išauga, o kartu didėja ir vagysčių rizika, tad visada verta apsvarstyti ir kitus investavimo būdus, pastebi ekspertas.

Investavimas į tauriuosius metalus turi daug privalumų, tarp kurių:

• Kapitalo apsauga nuo infliacijos.
• Pasaulio centriniai bankai gali pirkti precedento neturinčius aukso kiekius ir dar daugiau.
• Apsisaugojimas nuo daugelio ekonominių ir politinių pavojų, tokių kaip ekonomikos smukimas, kariniai ir prekybos konfliktai, stichinės nelaimės, pasaulinė pandemija ir kt.
• Kapitalo prieaugio galimybės, kai brangiųjų metalų kaina padidėja.
• Galimybės diversifikuoti savo investicinį portfelį.
• Didelis likvidumas, o tai reiškia, kad galite greitai ir lengvai nusipirkti ar parduoti savo investicijas už tinkamą kainą (tai svarbu daugiausia investuojant internetu į auksą ir tauriuosius metalus).

Pagrindinės rizikos investuojant į tauriuosius metalus

Kaip ir investuojant į bet kurį kitą aktyvą ar rinką, investuojant į tauriuosius metalus, visada kyla tam tikra rizika. Net auksas, dažnai apibūdinamas kaip „atsparus recesijai“, gali būti nepastovus. Tai dar labiau pasakytina apie investavimą į sidabrą ar kitus tauriuosius metalus.

Pagrindinės investavimo į tauriuosius metalus rizikos:

• Didelio kainų svyravimo laikotarpiai.
• Politinis nestabilumas regionuose, kuriuose kasami taurieji metalai.
• Sumažėjusi tam tikrų tauriųjų metalų paklausa dėl, pavyzdžiui, jų pakeitimo kitais.
• Mažėja pramonės šakos, kurios lemia didelę brangiųjų metalų paklausą.
• Nauji aplinkosaugos reikalavimai.

Metalų kainos gali sumažėti dėl techninio disbalanso (kai pardavėjų yra daugiau nei pirkėjų), pasiūlos ir paklausos pokyčių, geopolitinių problemų ar kitų veiksnių kaitos. „Kadangi investavimas visada susijęs su rizika, neapsigaukite svarstydami, kad tauriųjų metalų kainos visada tik kyla. Nepaisant investiciniam portfeliui teikiamos naudos, taurieji metalai (kaip ir bet kuri kita turto klasė) gali pigti pasikeitus rinkos sąlygoms“, - sako ekspertas.

Taip pat skaitykite: Autizmo diagnostika

Veiksniai, lemiantys tauriųjų metalų kainas

Brangiųjų metalų kainos yra svarbios ne tik gamintojams ir galutiniams vartotojams. Jie jau seniai naudojami kaip priemonė stebėti ekonomines ir rinkos sąlygas. O jų kainos priklauso nuo šių veiksnių:

• Paklausa ir pasiūla bei lūkesčiai ateityje. Didesnė paklausa ir lūkesčiai dėl didesnės paklausos ateityje kelia metalo kainas ir atvirkščiai.
• JAV dolerio kaina. Kadangi tauriaisiais metalais prekiaujama JAV doleriais, dėl dolerio silpnumo gali kilti brangiųjų metalų kaina.
• Palūkanų normos ir pinigų politika. Kuo žemesnės palūkanų normos ir laisvesnė didžiųjų centrinių bankų politika, galima tikėtis didesnių brangiųjų metalų kainų.
• Ekonominiai duomenys. Silpni pasaulio ekonomikos duomenys gali padidinti saugaus prieglobsčio aktyvų, pavyzdžiui, aukso, paklausą.
• Politinė įtampa ir netikrumas, įskaitant regioninį nestabilumą, galintis sutrikdyti tiekimo grandinę.

Kaip geriausia investuoti į tauriuosius metalus: būdai ir priemonės

Investuoti į tauriuosius metalus galima įvairiais būdais. Bene dažniausiai investuotojai tauriųjų metalų vaikosi esant neapibrėžtumui ar iškylant infliacijos rizikai. Toliau aptariame pagrindines galimybes:

1. Fizinis metalas (monetos, luitai, papuošalai)

Turbūt aiškiausias atrodo (ir yra) fizinis brangiojo metalo įsigijimas. Įsigyti galima metalo luitus nuo 1 g. Toks investavimo būdas tinka tiems, kurie investuoti žada bent 5-10 metų laikotarpiui ar ilgiau. Investicinio aukso pirkimas ir pardavimas nėra PVM apmokestinamas. Tačiau tai reikalauja saugojimo sprendimų ir gali sukelti papildomas išlaidas. Pirkdami taurųjį metalą, turite nusipirkti monetas, luitus ir pan. Pirkti arba parduoti galite tik darbo valandomis.

2. Investiciniai žaliavų fondai ir ETF

Viena sparčiai populiarėjančių investicijų į tauriuosius metalus internetu galimybė yra biržoje prekiaujami fondai (ETF), kurie tiesiogiai investuoja į tauriuosius metalus arba į šių metalų bendrovių akcijas. ETF yra vertybinių popierių krepšelis, kurį galite įsigyti ir parduoti atitinkamose vertybinių popierių biržose per investicijų tarpininką. Mažesnės išlaidos. Dažniausiai ETF leidžia maksimaliai sumažinti patiriamus kaštus, o investicijų į akcijas atveju - paskirstyti riziką per kelias su tauriaisiais metalais susijusias įmonių akcijas. Didžiausias ETF, susijęs su fizine nuosavybe yra „SPDR Gold Trust“, valdantis daugiau kaip 76 mlrd. JAV dolerių turtą (2020 m. gruodžio 8 d. duomenimis).

3. Akcijos - kalnakasybos bendrovės

Vienas iš būdų investuoti į tauriuosius metalus yra įsigyti kalnakasybų bendrovių akcijų. Tokios bendrovės yra skirstomos į mažas, vidutines ir dideles. Būtent didžiųjų kalnakasybos bendrovių akcijos yra stabiliausios savo rinkoje ir gali geriau atlaikyti atskirų kasyklų problemas ar apskritai žaliavų rinkos nuosmukį. Be to, dažnai šios įmonės moka dividendus ar superka savo akcijas, taip papildomai didindamos jų kainą. Didžiausių kalnakasybos bendrovių sąraše yra tokie milžinai kaip didžiausi pasaulio aukso gamintojai „Newmont Mining“ ir „Barrick Gold“, pagrindiniai sidabro gavėjai „Pan American Silver“ ir „Fresnilo“ bei pirmaujanti platinos gamintoja „Anglo American Plc“.

Taip pat skaitykite: Brolių ir seserų patirtys auginant vaikus su autizmu Lietuvoje

4. CFD (susitarimai dėl kainų skirtumo)

Susitarimai dėl kainų skirtumo (CFD) yra išvestinė finansinė priemonė, kurios kaina yra pagrįsta bazinio turto kaina. Tai reiškia, kad sandoris sudaromas su brokeriu, o pats turtas, iš tiesų, nėra įgyjamas. CFD sandoriai suteikia prekiautojams galimybę prekiauti įvairių tipų finansinėmis priemonėmis. CFD prekyba yra trumpalaikių investicijų forma. Paprastai prekiautojai pasitelkia šias priemones, siekdami išnaudoti trumpalaikius svyravimus. Pavyzdžiui, prekiautojai gali nuspręsti juos naudoti dvi arba tris dienas ar savaites. Trumpos pozicijos. Sverto naudojimas. Galimybė atlikti operacijas per vieną dieną ar net trumpiau. Sverto efektas gali būti lazda su dviem galais.

5. Ateities sandoriai ir pasirinkimo sandoriai

Ateities sandoriai yra išvestinė finansinė priemonė, kuri reiškia susitarimą pirkti ir pateikti prekę, šiuo atveju taurųjį metalą. Pagrindinis šio būdo privalumas - nebūtina turėti visą sandoriui reikiamą sumą, o reikalingas tik sutartas užstatas. Prekybai tauriųjų metalų ateities sandoriais taip pat gali prireikti didesnių pradinių investicijų, nes sutarties dydis paprastai yra gana didelis. Kita finansinė išvestinė priemonė, leidžianti pradėti investuoti, yra pasirinkimo sandoriai. Pasirinkimo sandoriai suteikia pirkėjui teisę, bet ne įpareigojimą pirkti (call) arba parduoti (put) pagrindinį aktyvą. Nuostoliai apsiriboja priemoka, kurią sumokėjote už pasirinkimo sandorį, kai esate pirkėjas.

6. Monetų kolekcijos (numizmatika)

Auksinių ar sidabrinių monetų kolekcionavimas - tai ne tik hobis, bet ir pelninga ilgalaikė investicija. Monetų kaina gali augti ne tik dėl aukso ar sidabro pabrangimo, bet ir su laiku įgyjamos numizmatinės vertės. Monetų skaičius visada būna ribotas, o kaina paprastai didesnė nei nominalo kaina nurodyta monetoje. Prieš pradedant kolekcionuoti monetas - rekomenduotume nuodugniai išnagrinėti Jūsų pasirinktą kolekcionavimo temą, pasitarti su šios srities specialistais bei įvertinti savo finansinius resursus.

Kiek investuoti ir kaip sudaryti strategiją?

Atsakymas į klausimą, kiek pinigų turėtumėte skirti investicijoms į tauriuosius metalus, daugiausia priklauso nuo trijų asmeninių veiksnių:

1. Asmeninių galimybių - skirtingų investuotojų asmeninės galimybės yra labai individualios, todėl neįmanoma nustatyti tikslios sumos, nuo kurios kiekvienas galėtų pradėti. Apgalvokite laiką, kuriam lėšos gali būti atidėtos jų nepanaudojant kitiems tikslams.
2. Asmeninių finansinių tikslų - iš karto nustatykite savo finansinius tikslus. Ko jums reikės ateityje? Atsakymai į šiuos klausimus padės suprasti jūsų finansinius tikslus.
3. Asmeninės rizikos tolerancijos - tai svarbus aspektas, į kurį turite atsižvelgti. Jis priklauso nuo tokių veiksnių kaip einamosios pajamos, santaupos, išlaidos, finansiniai įsipareigojimai ir pakankama finansinė gyvybės bei sveikatos apsauga.

Priklausomai nuo Jūsų turimo turto ir gaunamų pajamų dydžio, o taip pat nuo investavimo įgūdžių, rekomenduotina investuoti į investicinį auksą nuo 5% iki 25% Jūsų bendro finansinio turto. Tačiau:

• neinvestuokite į grynąjį auksą skolintų lėšų;
• kadangi auksas yra ilgalaikė investicija (ne mažiau 5 metų), todėl nerekomenduotina pirkti grynąjį auksą siekiant trumpalaikių spekuliacinių tikslų;
• kiekvienas, atsižvelgdamas į savo patirtį, turimą turtą ir pajamas bei tikslus, turėtų priimti jam tinkamiausią sprendimą.

Praktiniai patarimai ir ekspertų įžvalgos

Pasak M. Skardžiaus, nepaisant tauriųjų metalų saugios investicijos įvaizdžio, jų kainos bėgant laikui svyruoja pakankamai stipriai, priklausomai nuo rinkos sąlygų. „Tauriųjų metalų kainos svyruoja pakankamai stipriai, tad vadinti tai saugia investicija būtų sudėtinga. Vis tik, įtraukdami auksą ar kitus tauriuosius metalus į savo investicinį portfelį, savo santaupas kiek labiau apsaugosite nuo geopolitinės įtampos šoktelėjimų, infliacijos ar ekonominio neapibrėžtumo“, - teigia ekspertas.

Populiariausias iš visų metalų - auksas. Anot M. Skardžiaus, aukso rinka yra daug didesnė nei sidabro ar platinos, o tai reiškia, kad investicijos į jį gali būti likvidesnės - jį lengviau pirkti ir parduoti lyginant su kitais metalais. Vis tik, pasak eksperto, investuoti galima ne tik į auksą, bet ir į kitokius metalus. „Pavyzdžiui, galite rinktis sidabrą, kuris yra daug pigesnis ir dažnai konkuruoja su auksu. Priešingai nei auksas, kurio didžioji dalis sunaudojama juvelyrikos dirbiniams ar investicijoms įvairiais pavidalais, didžiausią sidabro dalį „suvalgo“ įvairios pramonės šakos, mat sidabras dažnai naudojamas elektronikoje, baterijų ir saulės elektrinių gamyboje. Tokiu būdu, kadangi sidabras naudojamas kiek kitaip nei auksas, skirsis ir sidabro kainos dinamika įvairiomis rinkos sąlygomis“, - pasakoja M. Skardžius.

„Citigroup Inc“ prognozuoja, kad oficialaus sektoriaus paklausa auksui padidės iki maždaug 450 tonų, nors praėjusiais metais ji buvo nukritusi iki 375 tonų - tai mažiausias rodiklis per dešimtmetį. Nors prognozės toli gražu atsilieka nuo rekordinių daugiau nei 600 tonų per metus pirkimų, užfiksuotų tiek 2018, tiek 2019 m., padidėjęs centrinių bankų aktyvumas gali padėti sustiprinti aukso kainą. Ateinantį pavasarį į rinką gali grįžti Rusija, o Kinijos centrinis bankas, atrodo, po JAV rinkimų vėl atnaujins savo atsargas, sakoma „Citi“ pranešime.

Kaip pradėti: žingsniai investuotojui

1. Išsikelkite finansinius tikslus ir nuspręskite investavimo horizontą.
2. Apsvarstykite rizikos toleranciją ir asmenines galimybes.
3. Pasirinkite tinkamą investavimo būdą - fizinį metalą, ETF, akcijas, CFD ar išvestines priemones.
4. Įvertinkite mokesčius, saugojimo kaštus ir likvidumo poreikius.
5. Sukurkite diversifikuotą portfelį ir, jei reikia, pasitarkite su specialistu.

Klausimas, verta ar ne investuoti į tauriuosius metalus, yra kompleksinis ir neturi vieno teisingo atsakymo. Apskritai tauriųjų metalų ilgalaikės vertės patikimumas abejonių nekelia, juk visos valstybės savo rezervus daugiausiai saugo būtent aukso pavidalu. Ilgalaikėms investicijoms (5 m. ir daugiau) puikiai tiks ir paprastas fizinis pasirinkto brangiojo metalo įsigijimas. Šis būdas turi mažiausiai rizikų (lyginant su ateities sandorių sudarymu ar bendrovių akcijomis), todėl yra rekomenduojamas pradedantiesiems investuotojams. Kiti investavimo į tauriuosius metalus būdai reikalauja daugiau žinių, išmanymo ir didesnio pradinio kapitalo, todėl labiau tinkami patyrusiems investuotojams.

tags: #autistas #taurieji #metalai