Henry A. Murray buvo amerikiečių psichologas, kuriam buvo būdingas holistinis požiūris į asmenybę: jis tikėjo, kad asmenybę reikia tirti kaip visumą, atsižvelgiant į individo elgesį, poreikius, jų lygius ir gyvenimo trukmę. Murray’aus teorija - personologija - pabrėžė individo unikalumą ir sąveiką tarp vidinių poreikių bei aplinkos sąlygų.
Trumpa biografija ir mokslo kontekstas
Henry A. Murray buvo gims 1893 m. Niujorke ir užaugo pasiturinčioje eimoje. Jis nebuvo ištreniruotas tradicinėje psichologijoje; jis buvo apmokytas kaip biologas, įgijo M.A. biologijoje Kolumbijos universitete ir 1927 m. Ph.D. biochemijoje Kembridžo universitete. Jo susidomėjimą psichologija sužadino skaitymas apie Carl Jung ir Sigmund Freud darbus ir trijų savaičių vizitas pas Jungą.
Personologija: poreikiai ir press
Murray 1938 m. sukūrė poreikių sistemą kaip savo asmenybės teorijos, pavadintos personologija, dalį. Jis apibrėžė poreikį kaip variklį, turintį potencialą paskatinti elgesį: poreikiai ir press (aplinkos veiksniai) veikia kartu, sukelia vidinę disbalanso būseną, o individas stengiasi elgtis taip, kad sumažintų įtampą.
Individualūs skirtumai poreikių lygiuose lemia asmenybės unikalumą; tam tikri poreikiai gali būti svarbesni vieniems žmonėms negu kitiems. Pagal Murray, žmogiški poreikiai yra psichogeninio pobūdžio, funkcionalūs sąmonės lygyje arba nesąmoningi, ir gali vaidinti svarbų vaidmenį apibrėžiant asmenybę.
Frustracija dėl šių psichogeninių poreikių turi centrinę reikšmę psichologinio skausmo kilmei. Murray taip pat manė, kad poreikiai gali būti matuojami projekciniais testais, ypač jam sukurto Thematic Apperception Test (TAT).
Taip pat skaitykite: kaip veikia socialiniai poreikiai pagal H. Murray
Poreikių klasifikacija
Murray skyrė poreikius į kelias kategorijas: manifestiniai (atitinkamai išreikšti) arba latentingi (slėpti), sąmoningi arba nesąmoningi, ir pirminiai (viscerogeniniai) bei antriniai (psichogeniniai) poreikiai.
- Manifestiniai poreikiai - tie, kurie leidžiami tiesiogiai reikštis.
- Latentiniai poreikiai - tie, kurie nėra išorinai vykdomi.
- Sąmoningi poreikiai - kuriuos subjektas gali pats pranešti; nesąmoningi - kiti.
- Pirminiai poreikiai - susiję su biologiniais procesais, pvz., oras, vanduo, maistas, seksas.
- Antriniai poreikiai - susiję su psichologine ir emocine pasitenkinimo sfera, pvz., pasiekimas, dominavimas, supratimas, prisirišimas.
Pavyzdžiui, dehidratacija sukels “poreikį vandeniui”, kuris paskatins žmogų ieškoti ir vartoti vandenį. Murray pirmuosius šešis pirminius poreikius (oras, vanduo, maistas, sąmoningumas, seksas ir žindymas) laikė "pozityviais" - jie traukia asmenį link objekto ar veiksmo; likusieji pirminiai poreikiai buvo priskirti "neigiamiesiems", kurie stumia žmogų nuo objekto arba skatina jo pašalinimą.
Poreikių sąveika: subsidacija ir susijungimas
Murray pripažino, kad elgesys gali patenkinti daugiau nei vieną poreikį: pvz., sunkios užduoties atlikimas brolijoje gali tenkinti tiek pasiekimo, tiek prisirišimo poreikius. Jis sukūrė terminą "subsidation of needs" (poreikių subsidacija), apibūdinantį atvejį, kai keli poreikiai sujungiami, kad patenkintų galingesnį poreikį, ir terminą "fusion of needs" (poreikių susijungimas), kai vienas veiksmas tenkina daugiau nei vieną poreikį.
Taip pat Murray pabrėžė, kad poreikiai gali konfliktuoti - pvz., dominavimo poreikis gali konfliktuoti su prisirišimo poreikiu, kai pernelyg kontroliuojantis elgesys atstumia artimuosius.
Press: aplinkos įtaka ir jos suvokimas
Murray argumentavo, kad aplinkos faktoriai vaidina reikšmingą vaidmenį, kaip psichogeniniai poreikiai pasireiškia elgsenoje. Bet koks stimulas, galintis paveikti individą teigiamai arba neigiamai, vadinamas "pressive", o visa kita - inertine. "Pressive Perception" - kaip subjektas interpretuoja press kaip teigiamą arba neigiamą stimulus; "Pressive Apperception" - subjekto lūkestis, kad stimulas bus suvoktas teigiamai arba neigiamai. Murray pabrėžia, kad tiek Pressive Perception, tiek Apperception daugiausia yra nesąmoningi.
Taip pat skaitykite: išsami Henry Murray teorijos apžvalga
Jis taip pat skyrė alfa press (tikras aplinkos spaudimas) ir beta press (subjektyvus spaudimas, nukeliantis iš individo interpretacijos). Pavyzdžiui, egzaminų balai ar pinigai reikalingi studijoms būtų alfa press, o baimė, kad nesėkmė padarys žmogų gėdingą, yra beta press.
Thematic Apperception Test (TAT)
Kartu su Christiana Morgan, Murray sukūrė Thematic Apperception Test (TAT), skirtą vertinti "press" ir "need". TAT yra pagrįstas prielaida, kad žmogiškieji nesąmoningi poreikiai nukreipti į išorinį stimulus: Murray’aus idėja buvo, kad tiriamieji projektuos savo poreikius į paveikslėlius.
TAT sudaro rinkinys dviejų spalvų (dažniausiai juodai-baltų) nuotraukų ar scenų; testeris pasirenka tam tikrą kortelių pogrupį (iš 32 turimų), Murray rekomendavo pasirinkti apie 20 kortelių. Kiekvienoje kortelėje pateikiami dviprasmiški siužetai, susiję su tarpasmeniniais santykiais. Tiriamajam liepiama detaliai paaiškinti, ką jis mato: kas lėmė įvykį, kas vyksta dabar, ką veikėjai jaučia ir galvoja, kas bus toliau.
Murray hipotizavo, kad atsakymuose pasirodys tam tikros temos ir kad iš jų išryškės individo poreikiai, lūkesčiai ir ateities prognozės; panašiai, kaip vaikai skirtingai mato debesų formas, tiriamieji projekcionuos savo vidinius motyvus į korteles.
Įtaka tolimesniam tyrimui ir testavimui
Murray’aus teorija padarė didelę įtaką asmenybės testavimui ir tolesniam moksliniam darbui. Jo poreikių sistema paskatino tiek projekcinių, tiek objektyvių matavimų kūrimą. Nors TAT patyrė kritiką dėl silpnos reliabiliteto ir subjektyvumo (skirtingi vertintojai gali skirtingai įvertinti tuos pačius atsakymus), ji liko svarbiu instrumentu asmenybės tyrimuose.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Murray’aus teorijos terminas "press" ir pabrėžtas situacinis kontekstas tapo reikšmingu poslinkiu psichologijoje: elgesio psichologija (Watson, Skinner) akcentavo aplinkos manipuliaciją (atlygis, bausmė), o vėliau kognityvinė psichologija sutelkė dėmesį į subjektyvius apdorojimo mechanizmus - beta press idėja buvo viena iš pirmapradžių užuomazgų tokiam poslinkiui.
Pavyzdys: pasiekimo poreikis ir tolesni tyrimai
Vienas gerai ištirtas antrinių poreikių pavyzdžių - pasiekimo poreikis. David McClelland ir John Atkinson išplėtojo metodus tam poreikiui įvertinti per TAT atsakymų įžvalgų sistemą. Jie nustatė, kad asmenys su aukštu pasiekimo poreikiu geriau pasirodydavo konkurencinėse sąlygose, buvo produktyvesni darbe ir turėjo geresnius pažymius.
McClelland ir kolegos netgi sukūrė mokymo programas pramonės sričiai, kurios padidino darbuotojų pasiekimų siekimą ir našumą. Jų sistema veikė net ir po dvejų metų nuo programos pradžios. Jie taip pat taikė pasiekimo temų analizę literatūros ir vaikų pasakojimuose, teigę, kad pasiekimų temų gausa gali koreliuoti su ekonominiu šalies augimu.
Matina Horner tyrimai parodė lytinius skirtumus pasiekimo poreikio raiškoje: moterys dažnai susiduria su konfliktiškomis visuomeninėmis žinutėmis - sėkmė gali reikšti socialinių ryšių praradimą. Horner eksperimentas, kuriame moterims ir vyrams duotas identiškas pradinis sakinis apie geriausią studentą, parodė, kad moterų istorijose dažniau minimos neigiamos pasekmės moteriai, kuri pasiekė aukštą akademinę sėkmę.
Kritiškas vertinimas ir reikšmė
Nors Murray’aus teorija turėjo didelę įtaką ir padėjo praplėsti asmenybės tyrimų lauką, kritikai teigia, kad jo poreikių sistema yra per plati ir subjektyvi. TAT reliabiliteto silpnumas paskatino objektyvių testų su standartizuotais klausimais ir įvertinimu kūrimą. Nepaisant to, Murray’aus indėlis praturtino asmenybės teorijas tuo, kad jis studijavo normalias asmenybes ne klinikiniame kontekste ir įtraukė tarpdisciplininę perspektyvą, suteikdamas teorijai akademinį svorį.
Murray dokumentavo savo idėjas keliuose darbuose; svarbiausias jo leidinys - Explorations in Personality (1938), kuriame aptariami originalūs asmenybės tyrimai iš Harvardo psichologinės klinikos. Po Murray pasitraukimo iš aktyvios veiklos kai kurie mokslininkai, pvz., McClelland, tęsė ir išplėtojo jo tematiką.
New Twist: Judge Asked To Halt Trump's M Reflecting Pool Project For Key Inspection
Lentelė: Murray poreikių skirstymas (santrauka)
| Poreikių rūšis | Aprašymas | Pavyzdžiai |
|---|---|---|
| Pirminiai (viscerogeniniai) | Biologiniai, fiziologiniai poreikiai | Oras, vanduo, maistas, seksas, žindymas |
| Antriniai (psichogeniniai) | Psichologiniai, emociniai poreikiai | Pasiekimas, dominavimas, prisirišimas, supratimas |
| Manifestiniai vs Latentiniai | Išreikšti arba slėpti poreikiai | Tiesioginis elgesys vs neišreikštas troškimas |
| Sąmoningi vs Nesąmoningi | Poreikio žinojimas arba jo nebuvimas | Asmeninis pripažinimas vs projekcija į TAT |
Praktinė reikšmė ir taikymai
Murray’aus idėjos turėjo įtakos asmenybės vertinimui, ugdymui, darbo mokymams ir psichologiniams tyrimams. Jo požiūris į situacinį elgesio kontekstą paskatino platesnę diskusiją apie tai, kaip aplinkos sąlygos sąveikauja su vidiniais motyvais. Jo sukurtas TAT liko reikšmingas klinikinėje praktikoje ir moksliniuose tyrimuose, nors buvo suporuotas su labiau objektyviais įrankiais.
Murray’aus požiūris - systematiškas, tarpdisciplininis ir dėmesį skiriantis tiek biologiniams, tiek socialiniams aspektams - yra vienas iš kertinių akmenų asmenybės teorijų istorijoje.
tags: #m #murray #socialiniai #poreikiai