Henry Murray buvo vienas reikšmingiausių XX a. asmenybės teorijos kūrėjų, kurio sukurta socialinių (psichogeninių) poreikių teorija padėjo pamatus šiuolaikiniam motyvacijos ir asmenybės tyrimui. Savo darbo esmę jis įvardijo kaip „personologiją“ - visuminį požiūrį, kuriame akcentuojama žmogaus individualumas, asmenybės poreikių ir situacijos sąveika.
Skirtingai nuo daugelio kitų asmenybės tyrinėtojų, Murray savo sistemą grindė stebėjimais su sveikais, nedisfunkciniais asmenimis natūraliame gyvenime, o ne dirbdamas klinikose su psichikos sutrikimais. Jis manė, kad asmenybės procesus lemia smegenų veikla, o pati “asmenybė” tėra terminologinis apibūdinimas, padedantis modeliuoti ir suprasti žmogaus elgesį, poreikius ir tikslus.
Murray asmenybės teorijos pagrindai
H. Murray gimė 1893 m. Niujorke, pasiturinčioje šeimoje. Pradžioje jis mokėsi biologijos, vėliau Kembridžo universitete įgijo biochemijos daktaro laipsnį, o psichologija susidomėjo tik po trijų savaičių viešnagės pas C. Jungą Šveicarijoje. Biomedicininis išsilavinimas lėmė jo nuostatą, kad asmenybės procesai priklauso nuo fiziologijos, tačiau neapsiribojo tik biologiniu asmenybės aiškinimu.
Murray atliko išsamų 51 Harvardo universiteto studento tyrimą, trukusį 6 mėnesius. Šių tyrimų pagrindu gimė žmogaus poreikių sistema, kuri tapo pagrindu tolimesniems motyvacijos tyrimams ir padėjo sukurti poreikių hierarchijos bei pressing (Aplinkos spaudimo) koncepcijas.
Poreikių (Needs) ir spaudimo (Press) samprata
Pasak Murray, pagrindinis asmenybės variklis yra poreikiai, kurie gali būti tiek biologiniai (pirminiai), tiek psichologiniai (antriniai), o jų eiga priklauso nuo aplinkos poveikio, vadinamojo „press“. Poreikiai nukreipia žmogaus dėmesį į tam tikrus įvykius ir lemia elgesį, kol poreikis patenkinamas ar sumažinamas.
Taip pat skaitykite: kaip veikia Henry Murray personologija
- Pirminiai poreikiai - kyla iš biologinių procesų (oras, vanduo, maistas, seksas ir kt.)
- Antriniai (psichogeniniai) poreikiai - susiję su emociniu ar socialiniu pasitenkinimu (pasiekimas, dominavimas, supratimas, priklausymas ir kt.)
Poreikiai dažnai gali būti išreikšti tiesiogiai arba slaptai (manifiestiniai ar latentinis), sąmoningai arba nesąmoningai. Murray atskyrė ir sąvokas subsidacijos (kai keli poreikiai tarnauja vienam galingesniam poreikiui tenkinti) bei fuzijos (kai viena veikla patenkina kelis poreikius iš karto).
Pagrindinės Murray poreikių kategorijos ir jų sandara
| Poreikių tipas | Pavyzdžiai | Charakteristika |
|---|---|---|
| Pirminiai (viscerogeniniai) | Vanduo, maistas, kvėpavimas, seksas | Susiję su biologiniais kūno procesais |
| Antriniai (psichogeniniai) | Pasiekimas, priklausymas, dominavimas, supratimas | Susiję su emociniu, socialiniu ir pažintiniu pasitenkinimu |
Murray taip pat diferencijavo spaudimo (press) sąvoką, apibūdinančią situacinius ar socialinius veiksnius, kurie gali palengvinti arba trukdyti asmeniui pasiekti tikslus. Jis įvedė terminus „alfa press“ (objektyvi situacijos spaudimo vertė) ir „beta press“ (subjektyvus spaudimo, t. y. individualios interpretacijos, aspektas). Tokiu būdu buvo pripažinta, kad kiekvienas žmogus situacijas suvokia ir interpretuoja skirtingai, o nesąmoningi lūkesčiai ir baimės taip pat lemia reakcijas į spaudimą.
„Press“ ir aplinkos sąveika su poreikiais
Murray teigė, kad spaudimas (press) ir poreikiai (needs) veikia sąveikaujančiai, sukurdami įtampos būseną, kuri skatina žmogaus elgseną šią įtampą sumažinti. Pavyzdžiui, noras mokytis universitete (poreikis pasiekimui), gali būti slopinamas socialinės ar ekonominės aplinkos (spausti sunkumai dėl finansų) arba subjektyvios baimės (įsivaizduojamas spaudimas dėl nesėkmės baimės).
Murray socialinių poreikių klasifikacija
Murray išskyrė 17 esminių psichogeninių poreikių, kurie toliau buvo suskirstyti į 8 sritis: ambicijos, materializmo, statuso, galios, sadomazochizmo, socialinės konformacijos, prisirišimo ir informacijos. Elgesys dažnai tenkina ne vieną poreikį, bet jų visumą, todėl Murray teorija leidžia nuodugniai analizuoti žmogaus motyvaciją skirtingose situacijose.
- Ambicijos poreikiai: pasiekimo, pripažinimo poreikis
- Statuso poreikiai: dominavimo, įtakos, gynybos poreikis
- Prisirišimo poreikiai: meilės, draugystės, priklausymo grupinei veiklai poreikis
- Informacijos poreikiai: žingeidumo, supratimo, tvarkos poreikiai
Murray pastebėjo, kad poreikiai gali tarpusavyje konfliktuoti. Pvz., dominavimo poreikis gali prieštarauti priklausomybės ar socialinio pripažinimo poreikiui, kai pernelyg kontroliuojantis elgesys gali atstumti artimuosius ar draugus.
Taip pat skaitykite: kaip veikia socialiniai poreikiai pagal H. Murray
TAT: Tematinio Appercepcijos Testo įtaka
Kartu su Christiana Morgan, Murray sukūrė Tematinio Appercepcijos Testą (TAT) - projektinį diagnostinį testą, naudojamą iki šiol. Tyrimo subjektui parodomos dviprasmiškos nuotraukos, o jis prašomas sukurti istoriją apie situaciją: kas įvyko prieš, kas vyksta ir kas nutiks vėliau, kokie motyvai valdo veikėjus. Taip atskleidžiamos projekcinės analizuojamo asmens dominuojančios temos, nesąmoningi poreikiai ir asmeninės vertybės.
Murray teorija tapo pagrindu tolimesnėms asmenybės tyrimų kryptims. TAT testas pritaikytas ir kitų šaltinių (rašytinės medžiagos) analizėms: pavyzdžiui, D. McClelland pagal vaikų literatūrą prognozavo šalių ekonominius pokyčius, įvertinęs pasiekimų temų gausą pasakose. Taip pat ištirta, kad pasiekimų poreikis vyrams ir moterims pasireiškia skirtingai, dažnai sąlygotas socialinių lūkesčių ir spaudimo.
Motyvacijos poreikių įtaka elgesiui ir pasiekimams
Vienas labiausiai tyrinėtų Murray antrinių poreikių - pasiekimų poreikis (need for achievement). Jis tyrinėtas Davido McClellando ir J. Atkinsono, kurie sukūrė objektyvesnę pasiekimo temų interpretacijos ir matavimo sistemą. Pastebėta, kad didelio pasiekimų poreikio žmonės yra konkurencingesni, produktyvesni darbe ir linkę siekti geresnių rezultatų. Ši informacija padėjo sukurti mokymo programas, skirtas skatinti pasiekimų poreikį pramonėje, kurios ženkliai pagerino darbuotojų darbo rodiklius.
Tyrimai atskleidė ir lyčių skirtumus motyvacijos srityje, ypač susijusius su pasiekimų poreikio pasireiškimu. Lytis veikia, nes vyrų ir moterų socialinės nuostatos pasiekimams skiriasi. Moterys, turinčios didelį pasiekimų poreikį, dažniau auga stresinėse ar sudėtingose šeimose, o vyrų pasiekimų siekis dažniau auga palaikančioje aplinkoje.
Matina Horner tyrė, su kokiais vidiniais konfliktais susiduria moterys, siekiančios aukštų pasiekimų. Jos tyrimuose moterys dažniau nei vyrai rašė istorijas, kurių herojė, pasiekusi sėkmės, patiria neigiamų pasekmių: socialinę atskirtį, draugų netektį, vengimą tapti gydytoja ar siekį tapti seserimi. Tai atspindi visuomenės prieštaringą požiūrį į moterų pasiekimus ir jų kovą dėl lygybės.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Kritika ir Murray teorijos indėlis
Nors Murray poreikių sistema padarė didelę įtaką asmenybės psichologijai, kai kurie kritikai teigia, kad jo poreikių klasifikacija yra per plati ir sunkiai objektyviai vertinama. Skirtingi tyrėjai gali skirtingai interpretuoti TAT rezultatus, todėl vėliau buvo plėtojami daugiau objektyvūs, standartizuoti asmenybės testai (pvz., Rorschach testas, asmenybės klausimynai).
Visgi Murray įnešė į asmenybės psichologiją naujų metodų - projektinę diagnostiką, poreikių hierarchiją, situacinių veiksnių analizę. Šios idėjos padėjo atsirasti vėlesnėms motyvacijos, psichologinių poreikių ir net šiuolaikinės kognityvinės psichologijos teorijoms.
Murray žymesni veikalai: „Explorations in Personality“ (1938), kuriame aprašomi septyni originalūs tyrimai Harvardo psichologinėje klinikoje. Po jo tyrimus tęsė D. McClelland, o kitų autorių darbai (Anderson, Lindzey, Scheier, Cherry, Feist ir kt.) išsamiai analizavo ir populiarino šią teoriją.
Murray „needs-press“ sistema iki šiol naudojama asmenybės tyrimuose, personalo atrankoje, klinikinėje diagnostikoje bei edukacijoje.
tags: #murray #socialiniu #poreikiu #teorija