Pastaruoju metu Lietuvoje vėl pasigirsta kalbų apie pensinio amžiaus ilginimą. Visų pirma dėl to, kad susilygino vyrų ir moterų pensinis amžius - nuo šių metų jis siekia 65 metus. Perėjimas prie tokio pensinio amžiaus truko daugiau nei dešimtmetį. Kita priežastis - galimybė pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo. Prognozuojama, kad dėl to pensijos gali būti mažesnės, o tai reikštų, kad daliai žmonių tektų dirbti ilgiau, siekiant, jog pensijų sistema neužlūžtų.
Jau ne kartą kalbėta, kad pensinis amžius galėtų būti ilginamas iki 67, 70 ar net 72 metų. Kai kurios šalys eina pensinio amžiaus ilginimo keliu, nes ilgėja gyvenimo ir sveiko gyvenimo trukmė. Lietuva kol kas dar nėra šios srities lyderė. Tačiau jei pensijų visiems neužteks, ką darysime? Kita vertus, ar darbdaviai ir verslininkai bus patenkinti vyresnio amžiaus darbuotojais?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, Lietuvoje yra daugiau nei 200 tūkst. žmonių su negalia. Negalią turintis Ukmergės rajono gyventojas baiminasi, kad, valdžiai padidinus pensiją ir neįgalumo išmoką, jis gali prarasti šildymo kompensaciją, mat suma dabar keliais eurais viršija remiamų pajamų dydį. Šešiasdešimtmetis neįgaliojo vežimėlyje sėdintis Virkantas apskaičiavo, kad jo padidinta pensija ir išmokos perkopė 500 eurų. Tokiu atveju jam už šildymą reikėtų mokėti tris kartus brangiau nei iki šiol. Vyras sako anksčiau mokėdavęs 17 eurų, o dabar turėsiąs sumokėti apie 60 eurų, tokia suma jį šokiravo.
Virkantas įsitikinęs, jog tokiu atveju turėtų didėti ir suma, nuo kurios skaičiuojamos kompensacijos. Tik tai įgyvendinus, jam liktų užtektinai pinigų pragyventi. Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė LRT RADIJUI pasakoja, kad išmokų ar pensijų padidėjimas dažnai sukelia daugiau papildomų rūpesčių nei naudos. „Manau, kad tai yra dėl teisės aktų nesuderinimo. Pensijas pakelia pagal vienus aktus, o kituose lieka neperžiūrėtos tam tikros nuostatos. Aš negaliu paaiškinti, kodėl taip yra, bet dažnai žmonės nukenčia, ypač dabar, kai yra infliacija, kuo toliau, tuo labiau žmonės atsiduria ties dar didesne skurdo riba“, - aiškina R.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė teigia: „Galiu nuraminti tą žmogų, pasakydama, kad šildymo kompensacija bet kuriuo atveju jam turi priklausyti, todėl kad ji priklauso nuo to, kiek žmogus gauna pajamų, ir nuo to, kiek jis sumoka už šildymą, jis bet kuriuo atveju negali sumokėti daugiau nei 10 proc. savo pajamų, atskaičius valstybės remiamų pajamų dydį, jo įtaka dabar dar labiau padidėjo. O padidėjus valstybės remiamų pajamų dydžiui, didžioji dauguma žmogaus pajamų bus apsaugota. Didėjant žmogaus pajamoms, bet lygiai taip pat didėjant ir kainoms bei kitiems iššūkiams, kiekviena situacija turi būti vertinama labai individualiai.“
Taip pat skaitykite: Ligoninės iššūkiai ir pokyčiai
Jau praėjo kelios dienos, kai kiekvienas, kaupiantis antrosios pakopos pensijų fonduose, gali atsiimti sukauptas lėšas. Kiekvienas gali kaupti ir toliau, gali rinktis kaupimą dar dvejus metus bei gauti valstybės subsidiją, o sprendimą priimti baigiantis dviejų metų pereinamajam laikotarpiui. Apklausos rodo, kad didelė žmonių dalis pinigus atsiims. Klausimas, ką su jais darys, - investuos į ateitį ar išleis čia ir dabar. Kaip elgtis išmintingiausiai ir ar galime pasitikėti valstybe, kai pensijų kaupimo sistema yra keičiama kiekvienos valdžios?
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė teigia, kad II pensijų pakopa yra labai aktuali tema. „Mes, socialdemokratai, eidami į rinkimus žadėjome, kad padarysime taip, jog gyventojai patys nuspręstų, ar nori kaupti, ar ne. Identifikavome labai rimtą problemą, nes gyventojams tai yra itin svarbu, o dabar kiekvienas gyventojas svarsto, ką ir kaip daryti. Dėl fondų nemanau, kad tai yra duomenų slėpimas, tiesiog yra toks įpareigojimas ir susitarimas, kad iki balandžio 15 dienos, kai jau bus konkretūs faktai, jie perduos duomenis Lietuvos bankui. 3 mėnesius fondai rinks gyventojų prašymus, juos nagrinės, svarstys, o pinigus perves iki balandžio vidurio. Kai jau bus aiškus faktas, kiek žmonių sustabdė kaupimą, kiek pasiėmė 25 proc. lėšų ir kiek išėjo visai, tik tada bus aiškūs skaičiai. Manau, kad labai logiška, jog tada juos ir reikės komentuoti.“
J. Zailskienė patikino, kad oficialiai duomenis rinks Lietuvos bankas ir jis šią informaciją ir paskelbs. Situacija yra gyva, žmonės tikrai labai domisi, bet tai tikrai nėra chaosas. Yra patvirtintas ligų sąrašas, dėl kurio gyventojai rašo ir siūlo papildyti viena ar kita liga. Sveikatos apsaugos ministerija sakė, kad vasario mėnesį sąrašą svarstys, nes tikėtina, kad specialistai sudarydami sąrašą galėjo ką nors praleisti. Jeigu bus rasta svarių argumentų, kad gyventojų prašymas įtraukti tam tikrą ligą yra pagrįstas, tas sąrašas bus koreguojamas. Be to, kaip ir žadėjome, „Sodra“ parengė skaičiuokles - jas derinome dar nuo rudens, kad skaičiuoklė būtų maksimaliai paruošta laiku. Dabar kiekvienas savo „Sodros“ paskyroje gali labai aiškiai matyti, kiek jis pats įmokėjo pinigų, kiek prisidėjo valstybė ir kokia yra investicinė grąža. Ši lentelė turėtų labiausiai lemti kiekvieno gyventojo apsisprendimą.
Prognozuojama, kad gyventojams nutraukus kaupimą, „Sodra“ papildomai gaus per 1 mlrd. eurų pajamų. Ministrės teigimu, valstybė ir „Sodra“ pagal įstatymus ir teisės aktus kaupia „Sodros“ rezervą. Jis skirtas tiems atvejams, jei kiltų problemų ar ekonominė krizė, kad gyventojai, gaunantys ligos išmokas, pensijas ir panašiai, nepatirtų jokių nuostolių ar nepatogumų. „Sodros“ rezervo perviršį kitais metais tikimasi panaudoti dabartinių pensininkų išmokų didinimui. Kaip jau buvo skelbta, vidutiniškai pensijos jau padidėjo 12 proc. Girdisi atgarsiai, kad vieniems padidėjo 11 proc., kitiems 13, kitiems 9 proc., tai labai įvairiai priklauso nuo pensijos dydžio, stažo ir kitų dalykų.
J. Zailskienė teigia, kad valstybė pirmiausia turi pasirūpinti I pensijų pakopa, už kurią valstybė yra atsakinga, ir tai yra labai svarbu. II pensijų pakopa taip pat svarbi, todėl ir palikome tą 1,5 proc. prisidėjimą. Jeigu sakytume, kad mums nesvarbu, kaip žmonės kaupia ateičiai, valstybė neremtų tų 1,5 proc. ir papildomai nemokėtų kitiems gyventojams, kurie kaupia II pakopoje. Be milijardo iš kaupiančių, „Sodra“ yra sukaupusi dar kelis milijardus eurų rezervo. Paties rezervo mes tikrai neliesime, bet galvojame apie jo didesnį įdarbinimą, nes dabar viskas investuojama labai konservatyviai, tačiau būtent dėl „Sodros“ rezervo perviršio mes galime labiau diskutuoti ir daugiau lėšų skirti dabartinėms pensijoms. Rezervą privalome sukaupti, nes tie žmonės, kurie sako, kad rezervo nereikia, turėtų prisiminti 2009 metų ekonominę krizę, kai buvo mažinamos pensijos ir atlyginimai. Nemanau, kad kas nors norėtų vėl atsidurti tokioje situacijoje. Rezervas ir yra tam, kad įvykus ekonominei ar kitokiai krizei, pačios jautriausios gyventojų grupės nenukentėtų.
Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai VDU
Ekonomistas, Seimo narys, konservatorių atstovas Raimondas Kuodis teigia: „Ne kartą kalbėta apie tai, kaip gimsta tokios abejotinos vertės reformos. Čia didelę įtaką daro „socialinis popsas“, kuris mus graužia iš vidaus. Žmonėms sako: „Leisime pasiimti jūsų pačių pinigus“, bet ar iš to pasiėmimo bus daugiau naudos ar žalos, čia jau ekonominis klausimas. Sprendimas pasakyti „mes geri, nes leidžiame jums pasinaudoti jūsų pinigais“ neišlaiko kritikos. Kartais žmonėms reikia neleisti naudotis savo resursais, jei jie neturi valios arba savo sprendimų pasekmes primeta likusiai visuomenei - pensijų atveju prievolė kaupti egzistuoja būtent dėl to. Priešingu atveju, kam kaupti „Sodroje“? Žmonės mėgsta sakyti: „Nesirūpinkite manimi, aš pats savimi pasirūpinsiu“, bet vėliau vis tiek tiesia ranką į valstybę. Tam ir egzistuoja socialiniai kontraktai, kuriuose surašytos taisyklės. Valstybė turi pasirūpinti tavo senatve, net jei tu pats tuo nesirūpini, kad apsaugotų tave nuo skurdo ir bado.“
R. Kuodis primena, kad pensijų sistemas žmonija sugalvojo prieš 100 metų - iki tol žmonės dažniausiai mirdavo darbo vietose. Bismarkas pamatė, kad dėl medicinos ir higienos pažangos žmonės pradėjo gyventi ilgiau, pasikeitė ekonomikos struktūra, iškilo klausimas, kaip organizuoti tas sistemas - taip atsirado „Sodra“ ir visi jos papildiniai. Iš viso yra 6 pakopos. Net jei viena jų duoda nedaug, sudėjus visas 6, gaunama apčiuopiama suma, bet politikai mėgsta ateiti ir „paknebinėti“ tas sistemas. Tą darė ir prezidentūra su savo socialiniu popsu, ir Konstitucinis Teismas, kuris nesupranta, kas yra ilgo gyvenimo rizika ir ką su ja daryti. Turime tokį mišinį, kur eksperimentuojama su visuomene, tai tinka viskam: klimato kaitai, skiepų politikai, o dabar ir pensijoms. Mes nukreipiame dėmesį nuo svarbių reikalų, pavyzdžiui, gynybos, į antraeilius klausimus.
Pasak R. Kuodžio, kai gauni minimalią algą, tu iš pensinių sistemų gauni tokią grąžą, kokios beveik niekur kitur nėra. „Sodroje“ gauni bazinę pensiją, kuri yra panaši visiems, plius savo sukauptą dalį, o II pakopoje gauni valstybės subsidiją. Mažai uždirbantiems ta subsidija, skaičiuojant nuo jų atlyginimo, yra pati didžiausia. Kad sukauptos sumos nedidelės kaupti pradėjus prieš 20 metų - taip, nes įmokų tarifas yra mažas. Jei į „Sodrą“ vedame apie 7 proc., tai į II pakopą daug mažiau - natūralu, kad stebuklo per trumpą laiką nebus, bet net 100 eur. priedas prie pensijos yra geriau nei nieko.
R. Kuodis teigia, kad Lietuvoje daroma didelė klaida leidžiant neanuitetinius išmokėjimus ar paveldėjimą. Žmonės galvoja, kad anuitetas yra blogai, nes suma nepaveldima, bet žmonės nežino, kiek jis gyvens. Pensijų sistema turi 3 uždavinius: perkelti resursus iš gerų metų į blogus, perskirstyti lėšas nuo tų, kuriems sekasi, tiems, kuriems mažiau sekasi, ir valdyti ilgo gyvenimo riziką. Anuitetas skirtas būtent šiai trečiajai funkcijai. Pas mus paveldėjimas buvo naudojamas kaip reklamos dalis: „Ateikite pas mus, nes pas mus paveldi, o Sodroje ne“, bet tai net nėra pensijų sistema, tai kažkas kita. Žmonės ir politikai nežino šių bazinių dalykų, todėl eksperimentuoja ir pridaro klaidų. Pensijų sistema yra vienas sudėtingiausių dalykų ekonomikoje dėl tarpkartinių santykių ir ilgų investavimo horizontų.
R. Kuodis pataria investuoti į I pakopą - į patį save. Tai yra išmokėtas būsto kreditas ir stogas virš galvos, tai yra esminis veiksnys. Taip pat saulės elektrinė, kurią aš įsirengiau, kad sumažinčiau energijos išlaidas. Dar svarbu gebėti daug ką pasidaryti pačiam. Aš turiu knygų lentyną ir moku pasitaisyti santechniką, elektroniką ar automobilį. Galvoju, kaip susimažinti išlaidas tada, kai to reikės. „YouTube“ ir dirbtinis intelektas yra superiniai dalykai, kurie gali išmokyti pasidaryti beveik viską. Investuokite į šiuos dalykus, nes ši sistema priklauso tik nuo jūsų - jūs esate savo likimo kalvis. Lietuviai pensininkai nemiršta badu būtent todėl, kad turi kaimus, turi paveldėto turto, užsiaugina maisto ir dar sugeba vaikams padėti.
Taip pat skaitykite: "Už vaikystę" Tauragėje
Laidoje „Vilniaus ritmu“ nagrinėjama tema, su kuria anksčiau ar vėliau susiduria daugelis - pensijų anuitetai. Laidoje išsamiai paaiškinama, kas yra pensijų anuitetas ir kuo jis skiriasi nuo kitų pensijos išmokėjimo formų. Didelis dėmesys skiriamas valstybės vaidmeniui pensijų anuitetų sistemoje. Laidoje nagrinėjami dažniausiai gyventojams kylantys klausimai: ar anuitetas visada naudingas, kas nutinka paveldėjimo atveju, ar sprendimas neapriboja pasirinkimo laisvės. Laidoje pabrėžiama sprendimo laiko svarba. Viena iš kertinių pokalbio temų - ilgalaikis finansinis mąstymas. Laida „Vilniaus ritmu“ šį kartą tampa erdve aiškiam, dalykiškam ir ramiam pokalbiui apie temą, kuri paliečia plačią visuomenės dalį.
Pagrindiniai Pensijų Sistemos Aspektai:
- I pakopa: Valstybinė socialinio draudimo pensija ("Sodra"), užtikrinanti bazinę pensiją.
- II pakopa: Privatus pensijų kaupimas, remiamas valstybės subsidijomis.
- Pensinis amžius: Šiuo metu 65 metai, planuojamas ilginimas.
- Anuitetai: Pensijos išmokėjimo forma, valdanti ilgo gyvenimo riziką.
Žemiau pateikiama lentelė, kurioje lyginami pagrindiniai pensijų sistemos aspektai:
| Sistemos Pakopa | Valdytojas | Finansavimo Šaltinis | Pagrindinis Tikslas |
|---|---|---|---|
| I Pakopa | Sodra | Socialinio draudimo įmokos | Užtikrinti bazinę pensiją |
| II Pakopa | Privatūs pensijų fondai | Gyventojų įmokos + valstybės subsidijos | Papildomas kaupimas senatvei |
Apibendrinant, pensijų sistema Lietuvoje yra sudėtinga ir nuolat kintanti. Svarbu suprasti sistemos veikimo principus ir priimti informuotus sprendimus dėl savo ateities.
