Lietuvoje nuolat vyksta socialinių paslaugų tinklo plėtra, siekiant užtikrinti kokybiškas ir prieinamas paslaugas įvairioms gyventojų grupėms. Ši plėtra apima tiek infrastruktūros kūrimą, tiek paslaugų įvairovės didinimą ir bendradarbiavimą tarp įvairių organizacijų.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija įgyvendina Projektą Nr. 08.1.1-CPVA-427-16-0009 „Vilniaus miesto bendruomeninių socialinių paslaugų tinklo kūrimas ir plėtra proto ir (arba) psichikos negalią turintiems asmenims“. Projektas finansuojamas pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonę Nr. 08.1.1-CPVA-V-427 „Institucinės globos pertvarka: investicijos į infrastruktūrą“.
Bendra projekto vertė siekia 4 890 024,94 Eur, iš jų 4 491 606,00 Eur - Europos regioninės plėtros fondo lėšos, o 398 418,94 Eur - savivaldybės biudžeto lėšos. Projekto tikslas - sukurti sąlygas, reikalingas veiksmingam ir tvariam perėjimui nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų, kurios skatintų negalią turinčių žmonių savarankiškumą ir visapusišką dalyvavimą bendruomenėje.
Socialinių paslaugų sistema Lietuvoje
Pagrindinė projektu sprendžiama problema - Vilniaus regione asmenims, turintiems proto ir (arba) psichikos negalią, nėra galimybių gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą, įsitraukti į bendruomenės gyvenimą ir dalyvauti jame nepatiriant socialinės atskirties. Projektu siekiama spręsti šią problemą, kuriant sąlygas veiksmingam ir tvariam perėjimui nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Projekto tikslui pasiekti pasitelkti 9 partneriai: BĮ Valakampių socialinių paslaugų namai, BĮ Vilniaus Lakštingalos namai, Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Vilniaus Viltis“, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“, VšĮ „Betzatos bendruomenė“, VšĮ „Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyba“, Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija, VšĮ „Rastis“, Nijolės Genytės socialinės globos namai.
Projekto veikloms įgyvendinti numatyta:
- 6 grupinio gyvenimo namų statyba ir baldų/įrangos įsigijimas, kuriuose gyvens 60 proto negalią turinčių žmonių;
- 1 savarankiško gyvenimo namų statyba ir baldų/ įrangos įsigijimas, kuriuose gyvens 10 psichikos negalią turinčių žmonių;
- 2 apgyvendinimo apsaugoto būsto įsigijimas/ remontas ir baldų/ įrangos įsigijimas, 8 psichikos negalią turintiems asmenims;
- 2 dienos užimtumo centro / socialinių dirbtuvių statyba ir baldų/įrangos įsigijimas, kuriuose gyvens 40 žmonių;
- 2 socialinių dirbtuvių statyba ir baldų/įrangos įsigijimas 44 neįgaliems ir 1 dienos centro statyba ir baldų/įrangos įsigijimas, kur paslaugos bus teikiamos 20 asmenų.
Įgyvendinus Projekto veiklas, bus sukurta bendruomeninio apgyvendinimo ir dienos užimtumo paslaugų infrastruktūra Vilniaus regione.
Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centras taip pat aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, skirtuose socialinių paslaugų plėtrai. 2016 metų spalio 5 dieną centras ir Europos socialinio fondo agentūra pasirašė projekto „Integrali pagalba į namus Pakruojo rajone“ sutartį. Nuo 2023 m. sausio mėn. centras pradėjo įgyvendinti projekto Nr. 08.4.1-ESFA-V-421-01-0001, projekto vykdytojas VšĮ Valakupių reabilitacijos centras, partneris - Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centras.
Nuo birželio mėnesio Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro BENDRUOMENINIAI ŠEIMOS NAMAI prisijungė prie projekto „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ Nr. Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centras kaip projekto partneris nuo 2023 m. sausio mėn. pradėjo įgyvendinti projekto Nr. “Bendradarbiavimo tinklo kūrimas ir savanoriškos veiklos organizavimo skatinimas Pakruojo rajono savivaldybėje” Nr. PAKR-LEADER-6B-S-7-1-2021/42VS-PV-21-1-07078-PR001, pagal VPS prioriteto Nr.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Šios iniciatyvos rodo nuolatinį siekį gerinti socialinių paslaugų prieinamumą ir kokybę visoje Lietuvoje, įtraukiant įvairias organizacijas ir partnerius.
Elektros tinklo kabeliavimas kaip socialinės gerovės dalis
Gerovės kūrimas apima ne tik socialines paslaugas, bet ir patikimą infrastruktūrą. "Energijos skirstymo operatorius" (ESO) aktyviai vykdo elektros tinklo kabeliavimą, kuris tiesiogiai prisideda prie gyventojų gerovės. ESO prižiūri daugiau kaip 132 tūkst. kilometrų elektros tinklo visoje šalyje. Šiuo metu apie 62 proc. tinklo sudaro oro linijos, beveik 38 proc.
Iki 2028 m. pabaigos po žeme bus perkelta 2 tūkst. kilometrų miškuose nusidriekusių oro linijų. Bendra darbų vertė siekia 160 mln. eurų - dalis finansuojama pagal ESO investicinį planą, likusi dalis būtų finansuojama iš ES fondų ir Klimato kaitos programos lėšų.
Šios investicijos skirtos kabeliavimui miškuose, yra didžiausios per pastaruosius kelerius metus. Iki 2028 m. modernizuosime didelę dalį tinklo, kuris yra labiausiai pažeidžiamas ir kuriame fiksuojama apie 80 proc. visų elektros tiekimo atjungimų.
2025 m., įgyvendinant kabeliavimo projektus, po žeme nutiesta 367 kilometrai linijų - tai užtikrins elektros energijos tiekimo patikimumą 70 tūkst. klientų. ESO planuoja miškingose vietovėse po žeme perkelti 700 kilometrų 10 kV įtampos oro linijų. Užtikrinus numatytą finansavimą, darbai bus įgyvendinti laiku, o tinklo patikimumas miškingose vietovėse reikšmingai padidės.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Energetikos ministerijos iniciatyva Vyriausybei priėmus sprendimą tris kartus paspartinti elektros energijos tinklo kabeliavimą, iki 2028 m. miškingose vietovėse iš viso bus sukabeliuota 2 tūkst. kilometrų oro linijų.
„Pagrindinis faktorius, pagal kurį atrenkamos linijos kabeliavimui - paveiktų klientų skaičius. Mūsų apžiūrėto sukabeliuoto ruožo ilgis - 760 metrų, bet dėl didelio gyventojų skaičiaus nutraukus šią liniją be elektros buvo likę beveik 1,4 tūkst. klientų. Investavome beveik 43 tūkst. Šiuo metu dėl į požemines pakeistų oro linijų pagerėjusią energijos tiekimo kokybę jau gali jausti apie 8 tūkst. Vilniaus rajono klientų. Įgyvendinus visus darbus, teigiamą poveikį pajus daugiau nei 40 tūkst.
Kabeliuojant oro linijas, apsaugos zonos plotis sumažėja nuo 21,5 iki 2 metrų. Skaičiuojama, kad 2 tūkst. kilometrų oro linijų kabeliavimas sudarytų galimybes miško plėtrai grąžinti apie 3,9 tūkst. hektarų žemės.
ESO skaičiavimais, 2025 m. 367 kilometrus oro linijų pakeitus kabelinėmis, CO₂ emisijos sumažėjo daugiau kaip 344 tūkst. tonų. Įgyvendinus visus kabeliavimo projektus iki 2028 m., emisijų sumažėjimas pasieks apie 1,8 mln. tonų.
Oro linijų miškuose kabeliavimo žemėlapis
Šie projektai ne tik didina elektros energijos tiekimo patikimumą, bet ir prisideda prie aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo.
tags: #socialiniu #paslaugu #tinklas #nera #ispletotas