Socialinių problemų sprendimas yra sudėtingas kognityvinis-elgesio procesas, kurio metu asmuo bando rasti tinkamiausius sprendimus su gyvenimo realybėmis susijusioms problemoms. Toks sprendimo procesas leidžia pamatyti galimų efektyvių sprendimų įvairovę ir padidina tikimybę pasirinkti optimalų sprendimą (D’Zurilla, Nezu, 2006). Šiame straipsnyje nagrinėjami socialinių problemų sprendimo teoriniai modeliai, jų raida, kaip atpažinti efektyvius sprendimus ir kokie metodai yra dažniausiai taikomi.
Socialinių problemų sprendimo sąvoka ir svarba
Socialinių problemų sprendimo terminas apima problemų sprendimo procesą natūralioje kasdienio gyvenimo aplinkoje. Šis procesas gali būti nukreiptas į pačios probleminės situacijos pagerinimą arba į emocinio distreso, kurį ji sukelia, sumažinimą. Efektyviu sprendimu laikomas toks, kuris padeda pasiekti tikslą - pakeisti situaciją arba asmens požiūrį į ją taip, kad problema nebebūtų suvokiama kaip kliūtis.
Socialinių problemų sprendimo teorinių modelių raida
Pirmasis socialinių problemų sprendimo modelis buvo sukurtas dar 1971 metais ir nuo to laiko buvo nuolat tobulinamas, kol įgijo savo dabartinę, išplėstinę struktūrą. Pradiniame modelyje buvo atskiriami du pagrindiniai procesai: orientacija į problemą ir problemų sprendimo įgūdžiai. Tuo tarpu skirtingi įgūdžių tipai nebuvo aiškiai atskirti.
Dabartinis, labiausiai pripažintas modelis, atnaujintas 2006 metais, apima penkis pagrindinius faktorius, kurie yra orientuoti į socialinių problemų sprendimo veiksmingumą. Šis modelis padeda geriau suprasti, kaip veikia sprendimo mechanizmai ir kokios yra efektyvaus sprendimo sąlygos.
Penki socialinių problemų sprendimo faktoriai
- Pozityvi orientacija į problemą - konstruktyvi dimensija, kuri reiškia teigiamą požiūrį į problemas ir tikėjimą, kad jas galima išspręsti.
- Negaityvi orientacija į problemą - disfunkcinė dimensija, kuri dažnai pasireiškia nenoru susidurti su problema ar pesimizmu sprendžiant ją.
- Racionalus stilius - tikslingas ir sistemingas efektyvių problemų sprendimo įgūdžių taikymas ir analitinė problemų sprendimo strategija.
- Impulsyvumo/nerūpestingumo stilius - disfunkcinis sprendimo būdas, pasižymintis skubotais, impulsyviais, ribotais ir neužbaigtais bandymais spręsti problemas.
- Vengimo stilius - pasyvumas sprendžiant problemas, išsisukinėjimas nuo sprendimų ir problemų atidėliojimas.
Todėl adekvatūs socialinių problemų sprendimo įgūdžiai yra susiję ne tik su pozityviu požiūriu, bet ir pasitikėjimu savo jėgomis bei racionalumu sprendžiant problemas. Jei sprendimas nėra patenkinamas, šie žingsniai turi būti kartojami, siekiant rasti kitą efektyvesnį variantą.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Socialinių problemų sprendimo metodai
Metodai, naudojami socialinių problemų sprendimui, dažnai remiasi aukščiau aprašytais elgesio modeliais ir orientacija į racionalų sprendimų priėmimą. Praktikoje dažnai taikomas kognityvinis-elgesio metodas, kuris padeda asmeniui išanalizuoti situaciją, atpažinti spręstinas problemas ir kūrybiškai ieškoti sprendimų.
Be to, socialinių problemų sprendimo procese išskiriama orientacija į emocinio distreso sumažinimą, nes problema nebūtinai turi būti pašalinta, dažnai užtenka pakeisti asmens požiūrį į ją. Tai leidžia mažinti psichologinę įtampą ir didina funkcionavimo efektyvumą kasdieniniame gyvenime.
Socialinių problemų įtaka visuomenei ir ekonomikai
Socialinės problemos, tokios kaip gyventojų senėjimas, nedarbas, skurdas, narkomanija ir kt., daro didelę įtaką šalies ekonomikai ir visuomenės gerovei. Šių sričių problemų sprendimas yra svarbi socialinės politikos dalis.
| Socialinė problema | Įtaka ekonomikai | Sprendimo svarba |
|---|---|---|
| Gyventojų senėjimas | Sumažėjęs darbo jėgos aktyvumas, didesnės socialinės apsaugos išlaidos | Reikia skatinti sveiko senėjimo programas ir darbo jėgos adaptaciją |
| Nedarbas | Prarastos pajamos ir mažesnis bendrasis vidaus produktas | Skatinti užimtumo galimybes, ypač moterų nedarbo mažinimą |
| Skurdas | Mažesnis vartojimas ir socialinė atskirtis | Implementuoti socialinės paramos programas ir skatinti ekonominį įtraukimą |
| Narkomanija | Didelės gydymo išlaidos ir sumažėjusi darbo našta | Efektyvios prevencijos ir reabilitacijos programos |
Šalyje taikoma socialinė politika orientuota į šių problemų sprendimą per darbo pakeitimo garantijas, socialinių programų įgyvendinimą ir prevencijos priemones.
„Apie tave“: Kai tėvai nepalaiko: kaip gyventi suaugus be savo šeimos užnugario?
Socialinių problemų sprendimui didelę reikšmę turi ne tik teorinių modelių įsisavinimas, bet ir jų praktinis pritaikymas kasdienėje socialinėje veikloje, socialinėje politikoje bei visuomenėje.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
tags: #socialiniu #problemu #sprendimo #teoriniai #modeliai