Socialinių tinklų gudrybės ir patarimai

Naujausi tyrimai parodė, kad socialinė žiniasklaida susijusi su didesniu jaunų suaugusiųjų depresijos, nerimo bei perdegimo lygiu. Ši karta, kuri jau gimė ir užaugo vykstant skaitmeninei revoliucijai, yra itin aktyvi socialinių tinklų vartotoja.

Kaip socialiniai tinklai veikia mus ir kodėl jie įtraukia

Socialiniai tinklai rodo turinį, kuris, jų manymu, jus labiausiai sudomins. Socialinių tinklų algoritmai nėra neutralūs - jie sukurti taip, kad kuo ilgiau išlaikytų vartotoją platformoje. Tai reiškia, kad jie nuolat analizuoja mūsų veiksmus: ką skaitome, ką „laikiname“, su kuo bendraujame, o tada pateikia būtent tokį turinį, kuris greičiausiai mus įtrauks. Algoritmas analizuoja, kas jus domina, ir siūlo dar daugiau panašaus turinio.

Vienas didžiausių kiekvieno socialinių tinklo tikslų yra mūsų praleidžiamas laikas juose, kuo daugiau turinio pamatysime, tuo didesnę piniginę grąžą turės socialinis tinklas. Įsitraukti į socialinius tinklus žmones skatina malonumų paieškos plačiąja prasme. Svarbu socialinius tinklus naudoti ne kaip atpildą už sunkią dieną. Naudojami nesąmoningai jie gali sukelti priklausomybę.

Algoritmai dažnai teikia prioritetą įrašams, kurie sulaukė daug reakcijų ir komentarų - veikia sniego gniūžtės principas. Daugelis kūrėjų supranta pirmųjų jūsų dėmesio sekundžių svarbą, tad, jeigu turinys sudomino jau pirmomis sekundėmis, yra kur kas didesnė tikimybė, kad vaizdo įrašą žiūrėsite iki galo, o tuomet vėl atsiras naujas turinys ir naujas kabliukas jūsų dėmesiui išlaikyti.

Psichologinės pasekmės ir priklausomybės mechanizmai

Socialinių tinklų naudojimas stimuliuoja smegenų atlygio centrą, todėl gali išsivystyti priklausomybė, panaši į priklausomybę nuo narkotikų, kuri skatina mus vis dažniau grįžti prie telefonų. Per didelis laikas, praleistas socialiniuose tinkluose, nuolatinis informacijos srautas, pranešimai ir socialinių tinklų naudojimas prieš miegą gali sukelti fizinių sveikatos problemų - akių įtampą, galvos skausmus, sutrikdyti miegą.

Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla

Nepakankamas miegas gali lemti dėmesio koncentracijos sutrikimus, nuotaikos svyravimus ir susilpninti imunitetą. Žmonės, priklausomi nuo socialinių tinklų, dažnai jaučiasi vieniši ir izoliuoti. Socialiniai tinklai lengvai gali provokuoti žalingą elgesį, pavyzdžiui, ekstremalią dietą ar savo išvaizdos keitimą pasitelkus į pagalbą įvairias injekcijas ar plastines operacijas, vardan „tobulo, visuomenės standartus atitinkančio kūno“.

Nuolatinės pastangos būti prisijungus, skelbti naujienas, sekti tendencijas ir išlikti aktualiems bei įdomimiems sekina, veda link perdegimo. Įspūdis, kad niekada negali pasiekti tobulumo, kurį matai internete, gali kelti gilų nevilties jausmą. Minėtas tyrimas atskleidė, kad net 15 proc. jaunų suaugusiųjų yra pagalvoję apie savižudybę dėl spaudimo ar beviltiškumo jausmo, kurį jautė lygindami save su kitais socialiniuose tinkluose.

FOMO ir lyginimasis

Pastaruoju metu vis dažniau girdime terminą FOMO, kuris reiškia „Fear of Missing Out“ - baimę praleisti ką nors svarbaus. FOMO atsiranda dėl socialinių tinklų ir skaitmeninės erdvės, kurioje žmonės nuolat dalijasi sukurta iliuzija, kad jų gyvenimas yra pilnas nuotykių ir sėkmės. Kai matome kitus dalyvaujant įvairiose veiklose, lankančius renginius ar stebime įspūdingus jų pasiekimus, gali atsirasti jausmas, kad mes patys kažką praleidžiame arba nesame tokie sėkmingi, nepakankamai geri.

„Socialiniai tinklai gali būti lyginami su veidrodžiu, kuris iškreipia mūsų atspindį, parodydamas tik gražiąją pusę. Merginos ypač jaučia spaudimą atitikti visuotinus grožio standartus, kurie dažnai yra nepasiekiami ar net pavojingi sveikatai“, - teigia S.

Ypač pažeidžiamos grupės: paaugliai ir jaunimas

Socialiniai tinklai ypač paveikia merginas. J. Haidtas knygoje pateikia koreliacinius tyrimus, rodančius, kad intensyviai tinklus naudojančios merginos depresija serga tris kartus dažniau nei tos, kurios tinklus naudoja mažai arba visai nenaudoja. Paauglystė yra ypač jautrus laikotarpis, kai formuojasi emocinis stabilumas ir socialiniai įgūdžiai.

Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika

Pagrindiniai pokyčiai įvyko po 2010 m., kai socialiniai tinklai, tokie kaip „Instagram“ ir „Snapchat“, tapo plačiai naudojami. Paaugliai labiau nei kitos amžiaus grupės nerimauja, kaip juos priims aplinkiniai, o ypač - bendraamžiai. Kompiuterizuotas pasaulis pakeitė tarpusavio bendravimą. Bendravimas socialiniuose tinkluose keičia gyvą bendravimą.

Duomenys ir tendencijos

2022 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje beveik 40 proc. jaunų suaugusiųjų jautėsi prislėgti dėl to, ką pamatė socialiniuose tinkluose. Kiti 25 proc. tai sukuria iliuziją, kad visi yra laimingi, sėkmingi, pasiekę svajonių karjeros aukštumas ir gyvena tobulą gyvenimą.

Socialinis psichologas Jonathanas Haidtas skambina pavojaus varpais: socialiniai tinklai ir išmanieji telefonai kelia grėsmę vaikų ir paauglių psichikos sveikatai. Jis pastebi, kad išpopuliarėjus išmaniesiems telefonams padidėjo paauglių psichinių sutrikimų.

Priklausomybės požymiai ir rizikos įvertinimas

Tai elgesio sutrikimas, pasireiškiantis nekontroliuojamu poreikiu naudotis socialiniais tinklais. Vienas iš bet kokios priklausomybės požymių yra kontrolės praradimas. Žmogus gali pasakyti, kad kažko nedarys, tačiau jis nesugeba to sukontroliuoti. Pavyzdžiui, kai žmogus sėda prie kompiuterio ar telefono ir sako, kad pasinaudos tik 10 minučių, o paskui „netikėtai” pastebi, kad praėjo kelios valandos.

Antrasis požymis - abstinencija, kai negali to daryti. Atliekami eksperimentai, kuriuose žmonėms liepiama tam tikrą laiką išbūti be telefono ir kompiuterio. Kai kuriems, negalint to daryti, pasireiškia nerimas, įtampa, kyla pyktis, pakyla kraujo spaudimas ir pan. Dar vienas požymis, kad vystosi priklausomybė, kai žmogus neįvykdo savo pažadų, įsipareigojimų, neatlieka darbo.

Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius

Jei iš 19 pateiktų teiginių sau prisitaikėte daugiau nei 12, tai jau rimtas pavojus, kad esate priklausomas/a nuo socialinių tinklų. Reikia labai rimtai įvertinti, kiek Jums kenkia laikas praleidžiamas socialiniuose tinkluose, ko nepadarote, nenuveikiate dėl buvimo prisijungus prie socialių tinklų. Jei sau pritaikėte 6-11 teiginių tai esate rizikoje savo gyvenimą nuskurdinti dėl laiko praleidžiamo socialiniuose tinkluose.

Teigiami socialinių tinklų aspektai

Socialiniai tinklai pajėgūs tiek sujungti ir įkvėpti, tiek ir priversti žmones pasijusti netinkamais, beviltiškais ir vienišais. „Gali, - sakė psichologas. - Turbūt pirmiausia tuo, dėl ko jie ir buvo sukurti - kurti ir palaikyti ryšius. Naudodamiesi socialiniais tinklais turime galimybę palaikyti ryšį su kur kas daugiau žmonių, nei gebame fiziškai. Ir tai nereiškia, kad tie žmonės mums yra nereikšmingi, jeigu su jais rečiau matomės fiziškai, nes tiesiog turime galimybę palaikyti ryšį tokiu būdu.”

Socialiniuose tinkluose mes lengvai galime rasti įvairią informaciją, palaikyti ryšius su kitais žmonėmis, pasidalinti savo nuomone, pomėgiais ir sulaukti kitų žmonių nuomonių bei atsiliepimų apie mus. Neginčijama, kad socialiniai tinklai yra naudingi. Jie suteikia galimybę bendrauti su tais, kurie labai toli, pareikšti savo nuomonę įvairiomis temomis, pasidalinti džiaugsmais ir rūpesčiais.

Praktiniai patarimai: kaip racionaliai naudotis socialiniais tinklais

Viena didžiausių atsakomybės už sveiką naudojimą - suvokti, kokį poveikį socialiniai tinklai daro jauniems suaugusiems, bei pripažinti, kad socialinių tinklų priklausomybė yra reali, rimta problema, tačiau įveikiama. Vienas pirmųjų ir bene svarbiausių žingsnių - suvokti, kokį poveikį socialiniai tinklai daro jauniems suaugusiems, bei pripažinti, kad socialinių tinklų priklausomybė yra reali, rimta problema, tačiau įveikiama.

1. Laiko limitų nustatymas: Laiko limitų nustatymas tam tikrai programėlei. Svarbiausia blaiviai įvertinti, kiek laiko praleidžiate dabar ir koks jūsų tikslas. Po tam tikro jūsų nurodyto laiko programėlė užsiblokuos, o norėdami ja vėl naudotis turėsite paspausti kelis mygtukus.
2. Programėlių perstumdymas ir pranešimų išjungimas: Padeda ir programėlių perstumdymas jūsų išmaniajame telefone. Rekomenduoju išjungti socialinių tinklų pranešimus, nes jie itin blaško ir skatina dar dažnesnį jų naudojimą.
3. Ribos ir laisvos dienos: Būtų gerai turėti laisvą dieną nuo socialinių tinklų, tarkim sekmadienis yra diena be telefono, kompiuterio ir socialinių tinklų.
4. Miego higiena: Siūlau atsisakyti telefono bent valandą dvi prieš miegą. Daug žmonių būtent paskutinę dienos valandą skiria prasiblaškymui socialiniame tinkle ir į tai iškeičia savo miegą.
5. sąmoningas naudojimas: Stebėkite du momentus: vienas - kaip aš pradedu naudoti socialinius tinklus, kaip ten atsirandu, kitas - kaip aš jaučiuosi nustojęs tai daryti. Jei baigiu su suirzimu, nusiminimu, dirglumu, yra signalas, kad tampu socialinio tinklo įkaitu.
6. Užpildykite laiką prasminga veikla: Puoselėkite ar ieškokite mėgstamos veiklos, kuri užpildytų Jūsų laisvalaikį, daugiau laiko užsiimti fizine veikla, būti gamtoje, bendrauti su draugais gyvai ir užsiimti kitais pomėgiais.
7. Atidėkite socialinius tinklus vaikams: J. Haidtas siūlo, kad iki 16 metų būtų jokių socialinių tinklų, o vaikystėje mažiau ekranų reiškia geresnį dėmesį, kūrybingumą ir emocinį stabilumą.
8. Kreipkitės pagalbos: Pastebėjus nerimą keliančių ženklų ar pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus.

Praktiniai žingsniai, kuriuos galite taikyti šiandien

• Nusimatykite dienos metą, kada galite leisti laiką socialiniuose tinkluose, nusimatykite, kiek laiko tam galite skirti per dieną.
• Stebėkite savo nuotaikas pasinaudojus socialiniais tinklais.
• Įsisąmoninkite, kad socialiniuose tinkluose žmonės pateikia tik gražiąją savo gyvenimo pusę.
• Galima nustatyti, kad pats telefonas ar kompiuteris išsijungtų po tam tikro nustatyto laiko.
• Jei pačiam žmogui nepavyksta to padaryti, galima kreiptis pagalbos į psichologą.

Algoritmų visuomeninis ir politinis poveikis

Socialiniai tinklai keičia ne tik mūsų bendravimo įpročius, bet ir patį mąstymo būdą. Ar tikrai mes patys pasirenkame, ką matome savo naujienų sraute, ar šį sprendimą priima už mus nematomai veikiantys algoritmai? Kaip jie formuoja mūsų pasaulėžiūrą, emocijas, politines pažiūras ir net gyvenimo būdą?

Kita, ne mažiau svarbi socialinių tinklų algoritmų pusė - politinė įtaka. Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie tai, kaip jie naudojami politinėse kampanijose, kaip jų pagalba formuojama viešoji nuomonė ir netgi kaip priešiškos šalys išnaudoja juos siekdamos skaldyti visuomenę. Kai kurios šalys jau imasi priemonių - kalbama apie algoritmų skaidrumą, socialinių tinklų reguliavimą, net jų ribojimą.

Socialinių tinklų naudojimo gaires pedagogams ir tėvams

UNESCO 2023 m. rugpjūčio mėn. paskelbtoje ataskaitoje rekomenduoja riboti telefonų naudojimą mokyklose, nes jie mažina mokinių dėmesį, blogina mokymosi rezultatus ir trukdo ugdyti tarpusavio ryšius. J. Haidtas siūlo, kad mokiniai telefonus laikytų užrakintus viso mokymosi metu.

Vaikystėje patiriamas savarankiškumas ir laisvė formuoja pasitikėjimą savimi ir atsparumą stresui. Daugiau galimybių vaikams žaisti laisvai ir būti savarankiškiems padeda formuoti atsparumą. Ekspertai rekomenduoja visiškai vengti ekranų iki 2 metų, o nuo šio amžiaus riboti jų naudojimą.

Kaip elgtis, jei socialiniai tinklai jau pradeda „užvaldyti“ gyvenimą

Jeigu jaučiate, kad socialiniai tinklai pradeda uzurpuoti Jūsų gyvenimą, atima iš Jūsų laiką ar gyvenimo džiaugsmą, tai laikas įsivesti tam tikras naudojimosi socialiniais tinklais taisykles. Nereikia pulti į kraštutinumus ir išsitrinti savo paskyras socialiniuose tinkluose. Nuo kasdienio gyvenimo nereikia slėptis ar bėgti.

Naudojimąsi socialiniais tinklais reikėtų mažinti po truputį. Jei žmogus socialiniuose tinkluose sėdi ilgai, tai jau gali nebežinoti, ką veikti be socialinių tinklų. Siūloma prisiminti, ką veikėte anksčiau: gal eidavote pasivaikščioti, sportuodavote, meistraudavote, megzdavote, siuvinėdavote, piešėte?

Psichologas pataria riboti socialiniuose tinkluose praleidžiamą laiką: skirti labai aiškų laiką ir daryti tai nei ryte, nei vakare, nes rytas yra produktyviausias laikas, o vakaras skirtas šeimai, poilsiui, atsipalaidavimui. Galima bandyti ir dienas be interneto - vieną dieną savaitgalį visiškai juo nesinaudoti. Šita įtampa paprastai atslūgsta padarius tai kelis kartus.

Pagalba ir pagalbos šaltiniai

Pastebėjus nerimą keliančių ženklų ar pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus. Pagalba galvojantiems apie savižudybę arba ieškantiems pagalbos artimajam. Pagalba ir aktuali informacija nusižudžiusiųjų artimiesiems.

Santrauka: pagrindiniai praktiniai patarimai

• Nustatykite aiškias laiko ribas socialiniams tinklams ir naudokite programėles laiko limitams.
• Išjunkite pranešimus ir perstumkite programėles, kad sumažintumėte impulsinį įsijungimą.
• Įveskite „dienas be interneto“ ir skirkite bent valandą-dvi prieš miegą be ekrano.
• Puoselėkite gyvą bendravimą ir prasmingas užimtumo alternatyvas (sportas, hobiai, laikas gamtoje).
• Stebėkite savo emocijas po naudojimosi socialiniais tinklais: jei vyrauja nerimas, liūdesys ar pykčio jausmas - ribokite naudojimą.
• Jei patiriate priklausomybės požymius, kreipkitės į specialistus - psichologą ar kitą pagalbos teikėją.

Problema	Rekomenduojamas veiksmas
Per daug laiko socialiniuose tinkluose	Nustatyti kasdienius laiko limitus, naudoti programėles
Miego sutrikimai	Išjungti ekranus 1-2 val. prieš miegą
FOMO ir lyginimasis	Atminti, kad socialiniuose tinkluose rodomas tik suredaguotas turinys
Priklausomybės požymiai	Kreiptis į psichologą, mažinti naudojimą po truputį

tags: #socialiniu #tinklu #gudrybes