Mecenatas - dosnus meno ir mokslo globėjas, rėmėjas. Mecenatystė - individualus žmogaus apsisprendimas prisidėti prie kultūros formavimo, ją nuosekliai mecenuojant, nieko nesitikint atgal, bet suvokiant, kad mecenatystė turi reikšmingos įtakos ilgalaikėje perspektyvoje formuojant kultūrinę tapatybę ir kultūrinį palikimą.
Kaip rodo praktika, mecenatai - ypatingi, kultūros pulsą jaučiantys žmonės. Jie mąsto ne pragmatiškai, trumpalaikiu laikotarpiu, bet kelių dešimtmečių ar net šimtmečio perspektyvoje.
Mecenatas - dosnus mokslo ir meno globėjas, rėmėjas - pagal Romos valstybės veikėjo Gajaus Cilnijaus Mecenato, gyvenusio I a. pr. m. e.
Mecenavimas Lietuvoje žengia dar tik pirmus žingsnius. Natūralu, kad ir mecenatų nėra daug.
Gaius Maecenas su menininkais. Vaizdas iliustruoja mecenato vaidmenį mene.
Taip pat skaitykite: Socialinio meno ištakos
"Dabartinės lietuvių kalbos žodynas" (DŽ)
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyriausiasis redaktorius Stasys Keinys. 7-as pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012, XXVI, 969 p.
„Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ (DŽ) daugiau kaip pusę amžiaus yra svarbiausias mūsų kalbos žodžių norminamasis ir teikiamasis leidinys. Nuo pat pradžios tai yra bendrasis visiems bendrinės kalbos vartotojams, taip pat tiems, kurie jos dar tik mokosi ar kitus moko, skirtas žodynas.
Jame aprėpiamos visos tautos, apskritai Lietuvos žmonių ir valstybės gyvenimo sritys, stengtasi iš šimtų tūkstančių kalbos žodžių atrinkti daugeliui reikalingą ir plačiau vartojamą žodyno klodą. Tas klodas, kurį šiame leidime sudaro per 75 tūkstančius žodžių, bent kelis kartus viršija kiekvieno atskiro kalbos vartotojo žodyną, nes tautos žodyną sudaro visų kalbos vartotojų žodynai, visų - nuo pačių mažųjų iki brandžiausių senelių, nuo nemokytų iki mokyčiausių rašto žmonių, nuo elgetų iki pačių didžiųjų turtuolių, tiek gyvenančių Tėvynėje, tiek kituose kraštuose.
DŽ teikiniai daug metų yra bendrinės kalbos pavyzdys - jų mokoma mokyklose, jais remiamasi kituose žodynuose, knygų ir kitų spausdinamų dalykų leidyboje, bažnyčiose, visame viešajame tautos ir valstybės gyvenime.
Svarbu, kad bendroji kalbos teikybos kryptis - saugoti kalbos savitumą, gyvumą, teikinių pastovumą - išlieka ir liktų nepakitusi.
Taip pat skaitykite: Meno terapija: pagalba psichikos sveikatai
DŽ yra trijų kalbininkų kartų kūrinys. 1954 m. išėjo pirmas DŽ leidimas, į kurį buvo sudėta apie 45 tūkstančius žodžių. Žodyno redaktorių kolegiją sudarė J. Balčikonis, J. Kabelka, K. Korsakas, J. Kruopas (atsak. redaktorius), B. Larinas, A. Lyberis ir K.
1972 m. buvo išleistas antras papildytas (apimantis apie 60 tūkstančių žodžių) DŽ leidimas, kurį redagavo J. Kruopas (atsak. redaktorius), A. Lyberis, D. Lukšys, J. Paulauskas, J. Senkus ir K.
Trečiame pataisytame ir papildytame leidime, išleistame 1993 m., yra sudėta apie 75 tūkstančius žodžių. Jo redaktorių kolegiją sudarė St. Keinys (vyriausiasis redaktorius), J. Klimavičius, J. Paulauskas, J. Pikčilingis, N. Sližienė, K. Ulvydas ir V.
2000 m. išėjo ketvirtas DŽ leidimas. Iš esmės tai pakartotas trečias žodyno leidimas, tik pataisytos pastebėtos korektūros klaidos. Tad ir redaktorių kolegija įrašyta ta pati.
2002 m. buvo išleista šio leidimo kompaktinė plokštelė.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams auginantiems vaikus su autizmu
2003 m. elektroninis žodyno variantas, papildytas aiškinamąja svarbiausių Lietuvos ir pasaulio vietovardžių dalimi, kurią sudarė vietovardžių tyrinėtojas L.
2003 m. gale buvo išleistas penktas iš naujo redaguotas, pataisytas ir papildytas vien elektroninis (kompaktinės plokštelės pavidalu su knygelėje išspausdintu įvadu, metodiniais patarimais bei darbo su kompiuterių programa aprašymu) DŽ leidimas, kuriame pateikta apie 80 tūkstančių žodžių (kartu su atskira maždaug 3000 Lietuvos ir pasaulio vietovardžių dalimi). Jį redagavo ir rengė St. Keinys (vyriausiasis redaktorius), L. Bilkis, J. Paulauskas ir V. Vitkauskas. Šis Švietimo ir mokslo ministerijos remtas leidimas buvo skirtas šalies mokykloms.
Po ketverių metų (įrašyti 2006 m.) vartotojus pasiekė Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės remtas šiek tiek pataisytas šeštas (trečias elektroninis) DŽ leidimas. Jo redaktorių kolegija ta pati, t. y. St. Keinys (vyriausiasis redaktorius), L. Bilkis, J. Paulauskas ir V. Vitkauskas.
Nuo 2011 m. Be to, reikia paminėti, kad su uždengtomis tarybinės ideologijos vietomis pirmas leidimas (pačiame žodyne parašyta, kad tai - antra laida) 1962 m. buvo išleistas Amerikos lietuvių Čikagoje.
Dabartinis, jau septintas (penktas knygos pavidalo), DŽ leidimas yra rengtas iš šešto leidimo plokštelės, tačiau nuo jos gerokai skiriasi.
- kaip ir ankstesniuose knyginiuose žodyno leidimuose būdingi dariausių darybos tipų išvestiniai žodžiai įprasta tvarka dedami į vieną straipsnį su pamatiniu žodžiu (žr.
- išmesti pavyzdinei bendrinei kalbai neteikiami (dėti su pažyma ntk.
- atsisakyta dalies pasenusių ir retesnių regioninių (su psn. Be to, suderinti su dabartine (2012 m.
Visą šio DŽ leidimo tekstą pagal D. Liutkevičienės ir Z. Šimėnaitės parengtas nuostatas tvarkė Lietuvių kalbos instituto Leksikografijos centre sudaryta grupė - Z. Šimėnaitė (ji ir darbų vadovė), A. Gaidienė, A. Gritėnienė, R. Mikelionytė, R. Statkevičiūtė ir J. Urbanavičienė.
Kirčiavimo teikinius prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų derino V. Kavaliauskas.
Žodyno naujų žodžių priedą sudarė D. Liutkevičienė, peržiūrėjo R. Šis po dvylikos metų knygos pavidalu leidžiamas DŽ leidimas Švietimo ir mokslo ministerijos rūpesčiu yra skiriamas Lietuvos ir kitų šalių, kuriose mokomasi lietuviškai ar lietuvių kalbos, mokykloms.
Be abejo, juo naudosis lietuvių kalbos mokytojai ir dėstytojai, tiek norėdami pasitikslinti rūpimus teikinius, tiek numatydami ir sudarydami mokomąsias užduotis, daug dalykų, naudingų kalbai pažinti, savo pačių kalbai ugdyti ir plėtoti, taip pat įvairioms kalbos užduotims atlikti ras mokiniai ir studentai.
Žodyne nemažai yra visų mokomųjų ir dėstomųjų dalykų žodžių, terminų, taisyklingų pasakymų, tad juo vaisingai gali būti remiamasi bet kuriam dalykui mokyti, mokytis bei dėstyti, t. y. žodynas pagelbės norintiems taisyklingai kalbėti per visų dalykų pamokas, paskaitas ar pratybas.
Be to, šis leidimas, kaip ir ankstesnieji, turėtų būti naudingas visiems Lietuvoje ir kituose kraštuose gyvenantiems bendrinės lietuvių kalbos vartotojams ir jos besimokantiems.
Jis ir toliau bus nuolatinis ir patikimas viešosios informacijos priemonių, vaikų ir jaunimo įstaigų, meno, kultūros, sveikatos apsaugos darbuotojų, vertėjų, redaktorių, dvasininkų, mokslininkų, verslininkų, ūkininkų, politikų, tarnautojų ir kitų visuomenės sluoksnių pagalbininkas ir kalbos patarėjas.
| Leidimo metai | Žodžių skaičius | Redaktoriai |
|---|---|---|
| 1954 | ~45,000 | J. Balčikonis, J. Kabelka, K. Korsakas, J. Kruopas, B. Larinas, A. Lyberis ir K. |
| 1972 | ~60,000 | J. Kruopas, A. Lyberis, D. Lukšys, J. Paulauskas, J. Senkus ir K. |
| 1993 | ~75,000 | St. Keinys, J. Klimavičius, J. Paulauskas, J. Pikčilingis, N. Sližienė, K. Ulvydas ir V. |
| 2003 (elektroninis) | ~80,000 | St. Keinys, L. Bilkis, J. Paulauskas ir V. Vitkauskas |