Lietuvos advokatų bendruomenėje jau ne vienus metus vyksta diskusijos dėl galiojančių advokatams ir jų padėjėjams sveikatos patikrinimo reikalavimų. Šie reikalavimai, įtvirtinti dar 2004 metais Sveikatos apsaugos bei Teisingumo ministerijų nutarime, numato privalomą periodinį psichikos sveikatos patikrinimą, kuris, advokatų teigimu, yra ne tik perteklinis, bet ir skatinantis slėpti problemas, o ne ieškoti pagalbos. Aptarsime esamą tvarką, jos trūkumus, advokatų ir psichiatrų pozicijas bei galimus sistemos pakeitimus.
Esama tvarka ir jos kritika
Šiuo metu galiojančios taisyklės įpareigoja advokatus ir jų padėjėjus kas penkerius metus tikrintis psichikos sveikatą. Tam reikia gauti pažymas iš psichiatro ir priklausomybės ligų psichiatro, patvirtinančias, kad asmuo neįrašytas į įskaitą. Nepateikus šių pažymų arba nustačius tam tikrus psichikos sutrikimus, įvardytus nutarime esančiame sąraše, gresia pašalinimas iš advokatų sąrašo.
Advokatų taryba jau seniai reikalauja atsisakyti šio nutarimo, argumentuodama, kad jis nesprendžia esminio klausimo - nei parodo tikrosios asmens psichikos sveikatos būklės, nei padeda tvarkytis su esamomis problemomis. Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė teigia, kad per 15 minučių trunkantį apžiūrą psichiatras negali patikimai nustatyti, ar žmogus serga psichikos liga, ar ne. Be to, Lietuvoje nėra vieningos duomenų bazės apie psichikos ligonius, todėl medikas negali objektyviai patikrinti, ar pacientas anksčiau nesilankė pas kitus specialistus.
Dar viena problema, pasak I. Vėgėlės, yra ta, kad asmuo, sergantis psichikos liga, atvirai pripažinęs savo būklę, netektų galimybės dirbti advokatu. Tai skatina žmones slėpti savo ligą, o ne ją gydyti. Ligų sąrašas, esantis nutarime, kartais yra nesuvokiamas, nes asmuo, net ir sirgdamas tam tikromis psichikos ligomis, gali pilnai atlikti savo profesines funkcijas. Tačiau sergantieji yra stigmatizuojami, išstumiami iš darbo rinkos arba verčiami slėpti savo ligą.
Psichiatrų pozicija
Tokią advokatų bendrijos poziciją palaiko ir gydytojai psichiatrai. Jaunųjų psichiatrų asociacijos prezidentas Edgaras Diržius teigia, kad reikalavimai dėl tam tikrų profesijų atstovų psichinės sveikatos patikrinimo yra pertekliniai. Jis pabrėžia, kad reikalavimai formuluoja prielaidą, kad žmogus dėl bet kokio psichikos sutrikimo negali dirbti advokatu, teisėju ar panašiai, kai iš tiesų tai nėra tiesa.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
E. Diržius pateikia pavyzdžių iš ligų sąrašo, kuriomis sergant draudžiama dirbti advokatais, įskaitant lengvos depresijos epizodus ir net remisijos stadiją pasiekusius atvejus. Jis teigia, kad drausti tokiam asmeniui dirbti yra tas pats, jei sakytumėme, kad kažkada astma sirgęs ir pasveikęs asmuo negali eiti pareigų.
Medikas taip pat mini absurdiškus apribojimus dėl delyro būklės, kuri yra sunkios būklės, kylančios dėl sunkių vidaus ligų ar traumų. Žmogus po tokios būklės gali sėkmingai pasveikti, tačiau liga vis tiek priskiriama prie tų, kurios yra sąraše. Tas pats pasakytina ir apie šizofreninio pobūdžio sutrikimus, kurių yra labai įvairių. Naujausių tyrimų duomenimis, pusė žmonių, kurie tvarkingai gydėsi, nepatiria pakartotinio psichozės epizodo ir gali pilnai grįžti į darbą, tačiau tai draudžiama. Tas pats pasakytina ir apie piktnaudžiavimą alkoholiu. Asmuo gali būti priklausomas, tačiau niekada nepasirodyti apsvaigęs darbe, ir tai yra gydymo klausimas.
E. Diržius įsitikinęs, kad dabartinė tvarka skatina žmones ne gydytis, bet trauktis į pogrindį. Jis taip pat atkreipia dėmesį į galimybę susidurti su ne visai kompetentingu gydytoju, kuris, nustatydamas diagnozę, gali sužlugdyti asmens karjerą.
Psichikos sveikatos specialistų nuomonė
Viešosios įstaigos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė teigia, kad psichikos problemų stigmatizavimas paplitęs visame pasaulyje. Ji pabrėžia, kad visuomenė kažkodėl sieja psichikos sveikatos sunkumus su nestabilumu, pavojingumu ir negebėjimu atlikti savo darbo. K. Levickaitė pažymi, kad iš tiesų gali būti būsenų, neleidžiančių atlikti savo darbo, tačiau tai nėra susiję su diagnozės konstatavimu, bet su sunkumų išgyvenimu. Ji teigia, kad svarbiausia yra psichikos sveikatos darbo vietoje klausimas - kiek organizacija turi potencialo padėti žmogui, jeigu jam sunku. Diagnozė kaip tokia visiškai nerodo gebėjimo ar negebėjimo kažką atlikti.
Specialistė teigia, kad standartinis kas penkerius metus atliekamas psichikos sveikatos patikrinimas dažniausiai yra labai formalus ir nesiekia atskleisti žmogaus poreikių. Jei asmuo galvoja, kad dėl konkrečios diagnozės jis nebegalės dirbti kažkokio darbo, jis tikrai nesikreips pagalbos. Geresniu atveju kreipsis į privatų sektorių, kur bus užtikrintas jo anonimiškumas. Taigi, įvesdami tokį formalų reikalavimą, atstumiame žmones, kuriems iš tikrųjų gali reikėti pagalbos, nuo psichinės sveikatos paslaugų sistemos.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Ministerijos pozicija ir galimi pokyčiai
Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta, kad problema egzistuoja ir kad sistema reikalauja peržiūros. Ministro A. Verygos nuomone, į šį klausimą svarbu žvelgti kompleksiškai ir plačiai, įvertinant galiojančių reikalavimų tikslingumą. Artimiausiu metu Sveikatos apsaugos ministerijoje bus suformuota darbo grupė, kuriai vadovaus viceministras Algirdas Šešelgis.
Pasak Advokatų tarybos pirmininko prof. dr. I. Vėgėlė teigia, kad mintis atsisakyti privalomo sveikatos tikrinimo advokatams kilo prieš gerus keturis metus, tačiau dėl įvairių priežasčių šio pakeitimo greitai įgyvendinti nepavyko. Advokatų tarybos siūlomos Advokatūros įstatymo pataisos keletą kartų buvo tikslinamos įvairiose darbo grupėse ir komitetuose. Šį pavasarį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė mūsų pateikto įstatymo projekto pavyzdžiu periodinius sveikatos patikrinimus panaikinti taip pat ir antstoliams bei notarams.
Advokatų tarybos pirmininkas džiaugiasi, kad iniciatyva palengvino ir supaprastino veiklos vykdymą ne tik advokatams, bet ir kitoms reguliuojamoms teisinėms profesijoms.
I. Vėgėlė komentuoja, kad sveikatos periodinis pasitikrinimas ypač per pandeminį laikotarpį sukėlė advokatams nepatogumus ne dėl jų sveikatos problemų, o dėl sveikatos sistemos apkrovimo ir netobulumo. Advokatūros savivalda yra pajėgi įvertinti skundų dėl advokatų veiklos pažeidimų pagrįstumą apimant visus aspektus ir taikyti atsakomybę, bet reikalavimas visiems be išimties ir nuolat (kas penkerius metus) tikrintis sveikatą yra perteklinis ir netikslingas. Seimui pritarus šiems įstatymo pakeitimams, atsisakoma ne tik perteklinės biurokratijos, bet artėjama prie vakarų Europos valstybėse taikomų standartų.
Advokatų savivaldos institucijos komentaras
Advokatų savivaldos institucijos - Lietuvos advokatūros - komentare teigiama, kad vienas iš reikalavimų verstis privačia advokato praktika pretendentams yra tinkama jų sveikatos būklė. Natūralu, kad žmogus, kuriam patikime savo verslo, asmeninio turto ir netgi likimo klausimus, turėtų būti adekvačios reakcijos ir mąstymo patikimas pagalbininkas. Kita vertus, advokatas yra svarbi teisingumo įgyvendinimo procese dalyvaujanti figūra - be jo buvimo teismo ar ikiteisminiame procese negalime kalbėti apie apgintas žmogaus teises, apsaugotus teisėtus interesus.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Skausmingas advokatų išėjimas dar kartą priminė, kad advokatui savo darbe tenka sugerti daug emocijų, nepasitenkinimo, kontroliuoti savo reakcijas, sulaikyti negatyvius jausmus. Pridėkime dar veiklos tempą, procesinius terminus ir bus aišku, kodėl šios profesijos atstovai susiduria su didesne įtampa, galinčia neigiamai paveikti jų sveikatą.
Advokatų savivaldos institucijos pripažįsta, kad problemų dėl įtvirtintos advokatų sveikatos tikrinimo tvarkos yra. Per 11 šios tvarkos galiojimo metų Lietuvos advokatūrai nežinomas atvejis, kad asmuo būtų negavęs reikalalingos pažymos iš sveikatos priežiūros įstaigos, nors būta situacijų, kai abejonių Advokatų tarybos nariams tikrai buvo kilę. Pavyzdžiui, yra pasitaikę, kad asmuo turėjo galiojantį medicininį pažymėjimą, nors viešai buvo kalbama, jog nuo baudžiamosios atsakomybės jis turėtų būti atleistas, nes yra pripažintas nepakaltinamu. Ši tvarka taip pat gali būti naudojama kaip priežastis neatvykti į teismo posėdį, prašyti jį nukelti.
Advokatų savivaldos institucijos mano, kad pagrindinė funkcijos - duoti signalą ir pačiam asmeniui, ir advokatų savivaldai apie galimą sveikatos sutrikimo rimtumą. Advokatų tarybos diskrecijai - nagrinėdama individualiai savivalda spręstų, kada nukreipti savo bendruomenės narį gauti atitinkamą sveikatos pažymėjimą, užuot formaliai rinkusi medicininius dokumentus. Medicininė pažyma advokatams, advokatų padėjėjams, notarams, gydytojams licencijai gauti įvertina, ar pareiškėjų sveikata tinkama užsiimti profesine veikla pagal savo specialybę. Profilaktinis sveikatos patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kas penkerius metus.
Kaip gauti sveikatos pažymėjimą?
Asmuo norintis gauti sveikatos pažymėjimą (forma Nr. 046/a) turi pateikti:
- Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
- Medicinos dokumentų išrašą (F Nr. 027/a ) iš šeimos arba vidaus ligų gydytojo (jei asmuo nėra Sveikatos centro „Gilės“ pacientas);
- Pažymą (F Nr. 027/a) iš Pirminės psichikos sveikatos centro (pageidaujant šia pažyma pasirūpinsime mes. Prisirašiusiems kaina 5 €, neprisirašiusiems kaina 7 €);
- Pažymą iš Priklausomybės ligų centro.
Nagrinėjant nusikalstamas veikas/baudžiamąsias bylas, kuriose įtariami, kaltinami asmenys, turintys psichikos sutrikimus, svarbu užtikrinti jų teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, kad naujajame BK įvestas riboto pakaltinamumo institutas, kitaip formuluojamas nepakaltinamumo ir riboto pakaltinamumo medicininis kriterijus, atsisakoma konkretaus psichikos sutrikimų sąrašo, dėl kurio asmuo gali būti pripažintas nepakaltinamu ar ribotai pakaltinamu.
Siekdami užtikrinti asmenų, įtariamų, kaltinamų, su psichikos sutrikimais teises ir teisėtus interesus baudžiamojo proceso metu, turime suprasti, kad asmenys, juos turėdami, praranda sugebėjimus pažintiniams veiksmams arba jie susilpnėja. Svarbu pateikti ir aptarti galimus ir dažniausiai praktikoje naudojamus žinius apie įtariamojo psichikos sutrikimus, procesinius gavimo šaltinius. Be to, tipinius, akivaizdžiausius įtariamųjų psichikos sutrikimų požymius, kurie gali padėti ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir prokurorams praktikams savalaikiai pastebėti ir atskleisti įtariamojo psichikos sutrikimus.
Taip pat psichikos sutrikimų nustatymo procesines formas: ekspertizę, objektų tyrimą ir su tuo susijusią įtariamojo, kaltinamojo teisis ir teisėtų interesų užtikrinimo problematiką. Svarbu užtikrinti asmens teisis ir laisvis apsaugos institutą.
Baigiamojo darbo tyrimo objektas - visuomeniniai santykiai, kurie susiklosto baudžiamojo proceso metu atskleidžiant ir nustatant įtariamojo kaltinamojo psichikos sutrikimus bei tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas/baudžiamąsias bylas, kuriose įtariami, kaltinami asmenys, turintys psichikos sutrikimus. Svarbu ištirti šios nusikalstamos veikos tyrimo, baudžiamosios bylos nagrinėjimo, kai įtariamasis (kaltinamasis) yra su psichikos sutrikimais ypatumus, jų taikymo praktiką bei mokslinę literatūrą. Taip pat svarbu laikytis psichikos sutrikimų teisis apsaugos standartus.
Svarbu atsižvelgti į įtariamojo, kaltinamojo psichikos sutrikimų nustatymą, lyginant informaciją, gautą įvairiais istorinio vystimosi laikotarpiais, įvairiose socialinėse sistemose, skirtingų autorių ar tyrimo kolektyvų, įvairiais rinkimo ar matavimo metodais. Taip pat svarbu įvertinti psichikos sutrikimų teisis ir gynybos esminius aspektus, lyginant skirtingas mokslines koncepcijas, kurių pagrindu buvo formuluojami pasikėlymai, kaip patobulinti įtariamojo institutą.
Sisteminės analizės metodu buvo nagrinėjami įvairūs baudžiamojo proceso šaltiniai (LR BPK, LR BPK komentarai ir kt.). Kontent-analizės metodu buvo nagrinėjamos baudžiamosios bylos, pasirinktos atsitiktiniu būdu, kuriose įtariamieji, kaltinamieji, turėjo psichikos sutrikimus. Minėtos analizės metu analizuoti klausimai dėl būtino gynėjo, atstovo pagal įstatymą, dalyvavimo procese. Taip pat buvo apklausta 15 ikiteisminio tyrimo pareigūnų, 4 prokurorai, 4 teisėjai, 5 specialistai ir 7 kiti (teisėjų padėjėjai, advokatai). Visi išvardinti respondentai pasirinkti atsitiktinis būdu dirbantys Šiaulių apskrities teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijose. Daugiau kaip 54 proc. respondentų turintys ne mažesni kaip 10 metų teisinio darbo stažą, todėl anketavimo metodu gautus duomenis naudojamus baigiamajame darbe, galime laikyti patikimais ir paremtais praktika.
Pirmiausiai svarbu apibrėžti, ką reiškia terminai - psichikos sveikata ir psichikos sutrikimas. Psichikos sveikata - natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, likėdesį.
Išvertus iš lotynų kalbos, terminas psichikos sutrikimas reiškia negrįžtamus psichikos pakitimus. Be to, iškart būtina pasakyti, kad įvairiose mokslo šakose bei teisės aktuose šis terminas aiškinamas labai skirtingai. Teismo psichiatrijos moksle psichikos sutrikimai apibrėžiami, kaip apimantys praktiškai visas galimas psichikos patologijas.
Sutinkami tokie kaip "psichikos anomalijos" ([gr. anomalia - nelygumas] nukrypimas, netaisyklingumas, nenormalumas; išimtis, nereguliarumas) ar "ribinės psichikos būsenos". Esant tokioms būsenoms išsivysto nesunkūs psichopatologiniai sindromai bei alkoholio ar narkotikų sukelti sutrikimai ir kita. Teismo medicinoje vartojama sąvoka "psichinė liga", kuri suprantama kaip liga, kuria sergant dėl galvos smegenų veiklos sutrikimo liguistai pakinta psichika.
Šiuo atveju aktualus Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas, kuriame pateikiama ligų klasifikacija ir priskyrimas psichikos ligoms. Tai suponuoja nuomonę, jog šia liga susirgę asmenys tampa psichikos ligoniais. Pastebėtina, jog psichikos sutrikimai Tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos problemų klasifikacijoje nevadinami ligomis, dažniausiai taip ir įvardyti - psichikos ir elgesio sutrikimai. Šie sutrikimai pasižymi begaline įvairove.
Psichikos sutrikimas skirtingiems žmonėms pasireiškia skirtingai. Jis paveikia asmens mąstymą, elgesį, jausmus, santykius su kitais žmonėmis. Svarbu suprasti, kaip psichikos sutrikimai apibūdina psichikos būsenas ir kaip jos apibrėžiamos.
1961 m. redakcijos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso įstatyme buvo vartojama sąvoka psichiniai trūkumai (LR BPK 56, 57 ir kt. str.), kuri nedetalizuojama. Šią sąvoką išvertus iš lotynų kalbos, ji reiškia sumažėjimą, trūkumą arba ydą. 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso komentare vartojamas ir psichinis trūkumas ir kitas terminas - psichiniai sutrikimai. Komentuojant 56 str. 1 d. 2 p., reikia laikyti asmenis, kurie dėl savo psichinių trūkumų negali pasinaudoti teise į gynybą, tuos, kurie nors ir pripažinti pakaltinamais, bet turi nuolatinį ar laikiną psichinės veiklos sutrikimą.
2002 m. priimtas ir šiuo metu galioja pirmasis po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Baudžiamojo proceso kodeksas (toliau-LR BPK), kuriame įstatymų leidėjas taip pat, kaip 1961 m., psichinis trūkumas sąvoką. 2003 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso komentare, komentuojant 51 str. 1 d. 2 p. nurodoma, kad pilnaverčiai pasinaudoti savo teise į gynybą laikytini ir įtariamieji, kaltinamieji, kurie, nors ir pripažinti pakaltinamais turi nuolatinį ar laikiną psichinės veiklos sutrikimą.
Apibendrinant pastebime, kad tokia psichinis trūkumas sąvokos, naudojamos naujajame Baudžiamojo proceso kodekse, plėtotė susijusi su Baudžiamajame kodekse atsiradusiu riboto pakaltinamumo institutu. Kadangi tarp baudžiamojo proceso teisės ir baudžiamosios teisės yra itin glaudus ryšys, todėl toliau aptarsime, kokie terminai vartojami baudžiamojoje teisėje apibūdinantys asmens psichikos būsenas ir kaip jie apibrėžiami.
1961 m. redakcijos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nurodoma, kad asmuo yra nepakaltinamumo būsenoje, kai negalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroninės psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būklės.
Naujajame Baudžiamajame kodekse vartojamas psichikos sutrikimų terminas. Jis vartojamas apibrėžti asmens nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo būsenoms (LR BK 17 str., 18 str.). Nepakaltinamumo atveju tai tokia psichinė asmens būsena, kuri uždraustos veikos padarymo metu, dėl psichikos sutrikimo, neleidžia asmeniui suvokti tokios veikos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, o riboto pakaltinamumo, jeigu dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų.
Įstatymų leidėjas naujajame Baudžiamajame kodekse įtvirtino riboto pakaltinamumo institutą ir nebenurodė konkretaus psichinis sutrikimų sąrašo, kaip tai buvo senajame Baudžiamajame kodekse ir atsisakė bet kokio jų apibūdinimo. Tokia pozicija buvo pasirinkta siekiant išvengti baigtinio sutrikimų sąrašo patvirtinimo, kadangi nėra tikslaus kriterijaus, kada koks nors sutrikimas bus pripažintas turintis reikšmės teisei.
Savaime suprantama, jog plėtojantis mokslui, sutrikimų sąrašas gali plėstis ar siaurėti, nes nuolat nustatomos iki tol mokslui nežinomos anomalijos. Dėl šios priežasties, logiška manyti, kad sutrikimų sąrašas teisėje neturėtų būti baigtinis.
Be senajame Baudžiamojo kodekso komentare išvardintų psichikos būsenų, kurios yra pagrindas pripažinti asmenį nepakaltinamu, tokių kaip: psichikos ligos, silpnaprotystė, daroma nuoroda į kitus psichinės veiklos sutrikimus, numatytus dešimtosios redakcijos tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos problemų klasifikacijoje, patvirtintoje Sveikatos apsaugos ministro 1996 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 542 "Dėl 10-osios redakcijos tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos įvedimo" ("Valstybės žinios", 2001, Nr. 50-1758).
Seimo priimtais pakeitimais atsisakyta šiuo metu įtvirtintų sveikatos reikalavimų asmenims, siekiantiems tapti advokatais, notarais ir antstoliais bei šią veiklą jau vykdantiems asmenims. Atitinkamai atsisakyta ir periodinių kas penkerius metus vykdomų privalomų sveikatos patikrinimų.
Komiteto vadovas Seimo kanceliarijos Spaudos biurui pažymėjo, kad pirmas sumanymas buvo keisti modelį, kad Advokatų taryba galėtų inicijuoti ne periodinius sveikatos patikrinimus, bet patikrinimus, kilus įtarimams: „Buvo kreiptasi į Vyriausybę, Teisingumo ministeriją išvados, atsiklausta Sveikatos apsaugos ministerijos ir jie pasiūlė tokį variantą, koks yra visose Europos Sąjungos šalyse, mat, berods, nelabai kur daugiau taip kaip Lietuvoje ir yra, nebent valstybėse, kurios išėjo iš sovietinio modelio. Vakarų šalyse yra periodinės notarų, antstolių atestacijos. Tokių atestacijų metu galima įvertinti viską - dalykinius klausimus ir taip pat gebėjimą vykdyti pareigas, o į tai kartais įeina ir tam tikra asmens psichologinė būklė. Advokatūroje taip pat - kai gaunamas skundas dėl advokato, jie turi savo komisijas, jos taip pat gali įvertinti.“
Pasak S. Šedbaro, Teisingumo ministerija pasiūlius, nuspręsta šias nuostatas taikyti visoms trims panašiu modeliu dirbančioms korporacijoms (Advokatūros tarybai, Notarų rūmams ir Antstolių rūmams): „Sutarėme, kad ta papildoma administracinė našta, kuri nieko neduoda, būtų keičiama į kitą modelį, kuris veikia pagal kitas tų pačių įstatymų nuostatas - periodinės atestacijos, etikos, drausmės komisijos ir pan. Pataisos įsigalioja 2022 m.
Šie reikalavimai įpareigoja advokatus ir jų padėjėjus kas penkerius metus tikrintis psichikos sveikatą. Tam reikia gauti pažymas iš psichiatro ir priklausomybės ligų psichiatro, patvirtinančias, kad asmuo neįrašytas į įskaitą.
Advokatų taryba jau seniai reikalauja atsisakyti šio nutarimo, argumentuodama, kad jis nesprendžia esminio klausimo - nei parodo tikrosios asmens psichikos sveikatos būklės, nei padeda tvarkytis su esamomis problemomis.
Pasak I. Vėgėlės, yra ligų sąrašas, esantis nutarime, kartais yra nesuvokiamas, nes asmuo, net ir sirgdamas tam tikromis psichikos ligomis, gali pilnai atlikti savo profesines funkcijas. Tačiau sergantieji yra stigmatizuojami, išstumiami iš darbo rinkos arba verčiami slėpti savo ligą.
E. Diržius pateikia pavyzdžių iš ligų sąrašo, kuriomis sergant draudžiama dirbti advokatais, įskaitant lengvos depresijos epizodus ir net remisijos stadiją pasiekusius atvejus.
K. Levickaitė pažymi, kad iš tiesų gali būti būsenų, neleidžiančių atlikti savo darbo, tačiau tai nėra susiję su diagnozės konstatavimu, bet su sunkumų išgyvenimu.
Jei asmuo galvoja, kad dėl konkrečios diagnozės jis nebegalės dirbti kažkokio darbo, jis tikrai nesikreips pagalbos. Geresniu atveju kreipsis į privatų sektorių, kur bus užtikrintas jo anonimiškumas. Taigi, įvesdami tokį formalų reikalavimą, atstumiame žmones, kuriems iš tikrųjų gali reikėti pagalbos, nuo psichinės sveikatos paslaugų sistemos.
Šį pavasarį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė periodinius sveikatos patikrinimus panaikinti taip pat ir antstoliams bei notarams.
Medicininė pažyma advokatams, advokatų padėjėjams, notarams, gydytojams licencijai gauti įvertina, ar pareiškėjų sveikata tinkama užsiimti profesine veikla pagal savo specialybę.
tags: #advokaturai #psichikos #sveikatos #pazyma