Psichikos sveikata - natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pacientams taikomą medikamentinį gydymą papildo įvairiomis užimtumo ir meno terapijos veiklomis (meno terapija, muzikos terapija, pokalbių ir diskusijų terapija, žaidimų ir dramos terapija, filmų terapija, biblioterapija).
Ar galima išpiešti savo nerimą, baimes ir blogas nuojautas? O išpiešus jomis atsikratyti? Ar piešdamas gali pagerinti savijautą onkologinis ir psichikos ligonis, vystymosi sutrikimą turintis žmogus? Specialistai tuo neabejoja.
Vilniaus dailės akademijos meno terapijos programos vadovė ir dėstytoja, viešosios įstaigos „Psichikos sveikatos iniciatyva“ direktorė, gydytoja psichiatrė Nijolė Goštautaitė-Midttun sako, jog Lietuvoje meno terapija taikoma jau ilgiau nei 30 metų. Pirmąją meno terapijos studiją įkūrė gydytoja psichiatrė Danguolė Survilaitė Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės 13 skyriuje. Daugeliui pacientų tai buvo pirmoji psichosocialinės reabilitacijos programa.
Įvairūs meno terapijos metodai taikomi ir prieinami beveik visose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose: ligoninėse, psichikos sveikatos centruose, dienos centruose, reabilitacijos įstaigose. Jie papildo psichikos ligų gydymą, ypač kai gydymo įstaigoje reikia išbūti palyginti ilgai. Taip pat šie metodai tinka savijautai gerinti, sveikatai stiprinti, gydymo poveikiui papildyti ir sustiprinti.
Kokių psichikos ligų pacientams meno terapija gali padėti? Ir koks yra poveikio mechanizmas?
Taip pat skaitykite: Socialinio meno ištakos
„Menas naudingas ir ligoniams, ir sveikiems. Tai būdas pasiekti ir suaktyvinti sveikuosius ligonio psichikos procesus, padėti įsitraukti į veiklą, bendravimą ir visuomenę. Psichikos ligos nėra išskirtinės. Meno terapija taikoma reabilitacijai, jos poveikis nėra specifinis, tačiau ši terapija negydo nė vienos ligos - tai nėra gydymo metodas. Tai sveikatos, geros savijautos, psichologinio atsparumo stiprinimo priemonė. Meno, dailės metodų taikymas gali padėti geriau pažinti save, savo ligą, artimiesiems geriau suprasti ligonį, prisidėti prie geriausio sveikatos problemų sprendimo paieškų. Tai priemonė, padedanti nukreipti dėmesį nuo fizinio ir psichinio skausmo, plačiai naudojama reabilitacijoje. Labai svarbus poveikio elementas yra galimybė bendrauti tarpusavyje ir su specialistu, atvirai kalbėtis apie ligą, žmogų palaiko ir buvimas kartu, socializacijos procesai“, - pasakoja gydytoja psichiatrė.
Ji teigia, kad tikslingi meno edukacijos užsiėmimai gali pagerinti demencijos ligonių gyvenimo kokybę, pasitarnauja neįgalių žmonių integracijai. Meno terapijos metodai, stiprinantys sveikatą, taikomi ne tik sveikatos priežiūros įstaigose. Tokius prisiminimus sužadinančius, socialumą stiprinančius užsiėmimus veda specialistai Nacionalinėje dailės galerijoje. Menininkai, baigę VDA meno terapijos programą, dirba Radvilų rūmų, Gaono ir kituose muziejuose bei galerijose, įvairiuose Lietuvos miestuose įsikūrusiose dailės studijose.
Yra menininkų, kurie savo meninę veiklą vertina kaip terapiją. Vilniaus dailės akademijos Atvirosios dailės, dizaino ir architektūros mokykloje 2019 m. spalio mėnesį veikė airių menininkės Annos Mechelinck-O’Sullivan darbų paroda − vienas iš „Atviros psichiatrijos mėnesio“ renginių, prisidedantis prie psichikos ligų stigmos mažinimo. Ann susitikimuose pasakojo apie ligą ir tai, kaip kūryba padeda išsivaduoti iš depresijos gniaužtų. Ji teigė suprantanti, kad liga neišnyksta vien dėl kūrybos, bet sakė, kad tai padeda lengviau tvarkytis su ligos padariniais, ištverti sunkiausius ligos laikotarpius ir taip pat kalbėtis apie savo ligą, nesijausti vienam ar izoliuotam.
Paklausta, ar meno terapija padeda įveikti priklausomybę, gydytoja psichiatrė tikina, jog papildomi meno terapijos metodai gali sustiprinti priklausomybės gydymo programos paveikumą. Tačiau veiksminga priemonė šioms ligoms gydyti yra nuosekli pagalbos programa, kurioje neretai tenka derinti specialisto konsultacijas, savigalbos grupes, medikamentus.
„Meno terapija gali tapti svarbiu elementu stiprinant sutrikdytą malonumo jutimą priklausomiems. Tai liga, dėl kurios beveik vienintelis likęs būdas jausti malonumą ir pasitenkinimą - konkrečios psichoaktyvios medžiagos vartojimas, lošimai arba tam tikras elgesys. Meno terapija gali padėti susigrąžinti malonumo pojūtį užsiimant įvairesne veikla, nukreipti dėmesį nuo įkyraus potraukio, padėti geriau pažinti atkrytį skatinančius veiksnius, rasti pusiausvyrą, atsipalaidavimą“, - sako N.Goštautaitė-Midttun.
Taip pat skaitykite: Kas yra mecenatas?
Meno terapija sveikatos priežiūros sistemoje taikoma labai įvairiai, nėra vieno standartinio būdo. Dažniausiai užsiėmimai vyksta grupėje, pasirinkus tam tikrą temą. Labai platus ir metodų spektras. Piešimas - toli gražu ne vienintelė dailės ir meno terapijos priemonė. Labai paplitęs lipdymas, koliažai, vis dažniau naudojami tekstilės metodai, bet galima gaminti daiktus, kaukes, lėles, dekoruoti daiktus, kurti dovanas. O kur dar performansai, teatro, šokio ir judesio elementų panaudojimas. Meno terapiją kuria terapeutas, prisitaikydamas prie paciento ir grupės poreikių, siekdamas konkrečių sveikatos tikslų. Anot N.Goštautaitės-Midttun, nėra jokių įrodymų, kad koks nors specifinis lipdymo būdas geriau veiktų, pavyzdžiui, depresiją, o specifinis piešimas -priklausomybę.
Jei neturite galimybės apsilankyti grupiniuose meno terapijos užsiėmimuose, bet kokią širdžiai malonią veiklą - piešimą, spalvinimą, lipdymą - galite išbandyti ir namuose. Bet kokia maloni ir prasminga veikla padės nusiraminti, atsipalaiduoti ir pasijusti geriau. Tačiau gydytoja psichiatrė N.Goštautaitė-Midttun atkreipia dėmesį, jog veiksmingesnės yra veiklos, kurios vyksta grupėje, į kurias įsitraukia daugiau žmonių, kur galima gauti komentarų, pastabų, atgalinį ryšį.
„Dalyvauti meno terapijos užsiėmimuose gali visi, tam nebūtina mokėti piešti arba lipdyti, - sako ji. - Tai būdas pažinti ir panaudoti savo kūrybiškumą, kurio nors šiek tiek turi kiekvienas žmogus. Dirbant su menininku, turinčiu kvalifikaciją meno terapijoje, galima tikėtis geresnio rezultato. Taip pat svarbi proceso dalis yra tai, kad dirbant su profesionaliais meno terapeutais suteikiama galimybė prisidėti prie bendro kūrinio, kai paciento kūryba tampa dalimi didesnio meno kūrinio, kuris eksponuojamas, dalyvauja parodose.“
Dailės terapeutė Vaida Adomaitienė šį sveikatinimo būdą taiko jau 7 metus, grupinius bei individualius užsiėmimus veda tiek viešosiose, tiek privačiose sveikatos priežiūros įstaigose. „Vieni ateina dėl nerimo, kiti ieško atsakymų į įvairiausius kasdienio gyvenimo klausimus, nori tiesiog pabūti su savim. Kai kuriems nustatytos diagnozės: šizofrenija, depresija, valgymo sutrikimai, panikos atakos ir kt. Dažnam jų dailės terapija priimtina dėl to, kad tai yra kūrybinis procesas, per kurį jie gali išsipasakoti. Kai kuriems sunku kalbėti, o per piešinį gali pasakyti, kaip šiuo metu jaučiasi“, - pasakoja V.Adomaitienė.
Seansas paprastai prasideda nuo pasidalijimo, su kokia būsena žmogus atėjo. Po to apsibrėžiama dienos tema ir einama prie kūrybinio proceso. Po kūrybos grįžtama į ratą ir išsakoma, kokios mintys, jausmai, vaizdiniai kilo proceso metu.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams auginantiems vaikus su autizmu
Paprašyta pateikti pavyzdžių, dailės terapeutė prisiminė atvejį, kai į terapiją įsitraukė mergina, kuriai buvo sunku atvirai kalbėtis su mama, išsakyti jai savo jausmus. Vis bepiešdama ir bekalbėdama apie savo jausmus, įsisąmonino, kad ir mamai gali pasakyti, kaip jaučiasi. Kai pradėjo jai ramiu tonu išsakyti emocijas, jų santykiai pagerėjo, atsirado ryšys, kurio žmogus pasigedo jau prieš 20 metų.
Nuo panikos atakų kenčiantis žmogus dailės terapijoje, stebėdamas savo kūną, piešdamas, kas vyksta per panikos ataką ar prieš ją, per vaizdinius pradeda suprasti, kas jį labiausiai gąsdina. Tai supratęs ir įvardijęs jis po truputį pradeda kontroliuoti situaciją. Dailės terapija itin naudinga ir onkologiniams pacientams. „Šie žmonės man dažnai sako, kad jau yra pavargę nuo kalbėjimo, todėl jie linkę savo jausmus išreikšti piešiniu. Kūrybinis procesas žmonėms, sergantiems sunkiomis ligomis, yra būdas tiesiog būti prieš nieką neatsiskaitant, priminti sau, kad yra ne vien ligoniai. Tai labai palaikantis procesas“, - pasakoja dailės terapeutė ir priduria, jog dailės terapijos veiksmingumas yra tiriamas ir mokslininkų. Rezultatai rodo, kad pokyčiai esą akivaizdūs.
Meno terapija - tai psichoterapijos forma, integruojanti vaizduojamąjį meną į gydymą. Tai veiksmingas gydymas asmenims, turintiems raidos, medicininių, ugdymosi, socialinių ar psichologinių sutrikimų. Be meno neįmanoma įsivaizduoti pilnaverčio ir prasmingo gyvenimo. Vis daugiau psichologų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų suprato, kad menas gali užimti vertingą vietą psichiatriniame gydyme.
Terapija kilusi iš graikų kalbos žodžio therapeia, kuris reiškia „būti dėmesingam“. Ši reikšmė meno terapijos procesą pabrėžia dviem būdais. Daugeliu atvejų kvalifikuotas specialistas rūpinasi asmeniu, kuris kuria meną. Šio asmens nurodymai yra terapinio proceso pagrindas. Šie palaikantys santykiai yra būtini, kad būtų galima vadovautis meno kūrimo patirtimi ir padėti asmeniui rasti prasmę. Kitas svarbus aspektas yra individo dalyvavimas savo asmeniniame meno kūrimo procese ir meno produktui asmeninės prasmės suteikimas - t.y. meno istorijos, aprašymo ar prasmės radimas. Labai nedaug terapijų priklauso nuo aktyvaus individo dalyvavimo.
Menininkai per meną išreiškia savo emocinį pasaulį, o žiūrovai ar skaitytojai leidžia šiam pasauliui pereiti per savo jausmingumo sritį. Tikroji meno esmė yra juntama ir jo prigimtis įsivaizduojama. Meną galima įsivaizduoti kaip tiesioginės patirties, jausmų ir pojūčių veidrodį. Vaizdai ir simboliai laikomi emocijų ir jausmų nešėjais. Per jausmus menas gilina vidinį žmogaus pasaulį, mus įkvepia ir daro humaniškus, sukuria žmoguje „asmenybę“. Asmenybės kūrimas, menas gali išspręsti pedagogines ir psichologines žmogaus problemas. Be to, menas yra psichoterapinė priemonė sielai, psichologinio ir psichinio palengvėjimo priemonė.
Dailės terapija apima naujų ryšių, santykių ir prasmių atradimą saugioje ir palaikančioje atmosferoje, o tai savo ruožtu suteikia klientui alternatyvias gyvenimo ir santykių su kitais perspektyvas. Taigi meno terapija gali veikti įvairiapusiškai, apimant visą žmogų, įskaitant jutiminius-motorinius, suvokimo, kognityvinius, emocinius, fizinius, socialinius ir dvasinius aspektus.
Kiekvienas žmogus patyręs sunkius išgyvenimus, traumuojančius įvykius, dailės terapijos metu gali sau padėti juos priimdamas, įsisąmonindamas, pasinaudodamas vizualine kalba, kūrybos procesu, taip išliedamas vaizdinius, kurie kankina ir dirgina atmintį bei kelia somatinius negalavimus.
Pirmasis - tikėjimas kūrybinio meno kūrybos proceso prigimtinė gydomąja galia. Toks požiūris apima mintį, kad meno kūrimo procesas yra terapinis; šis procesas kartais vadinamas menu kaip terapija.
Antrasis meno terapijos apibrėžimas remiasi idėja, kad menas yra simbolinės komunikacijos priemonė. Šis požiūris, dažnai vadinamas meno psichoterapija, akcentuoja produktus - piešinius, paveikslus ir kitas meno išraiškas - kaip naudingus, susiduriant su problemomis, emocijomis ir konfliktais. Meno įvaizdis tampa reikšmingas stiprinant žodinį keitimąsi tarp žmogaus ir terapeuto, siekiant įžvalgos, sprendžiant konfliktus, sprendžiant problemas, formuojant naujus suvokimus, kurie savo ruožtu lemia teigiamus pokyčius, augimą ir gijimą.
Tiesą sakant, menas kaip terapija ir meno psichoterapija yra naudojamos įvairiais būdais. Kitaip tariant, meno terapeutai mano, kad ir pats meno kūrimas gali būti gydomasis procesas, ir tai, kad pats kūrinys perduoda svarbią terapijai informaciją. Meno terapija yra procesas, kurio metu žmonės gali geriau suprasti save, tyrinėdami sudėtingas mintis.
Pagal M. Liebmann, dailės terapija, nors ir priklauso nuo skirtingų aplinkybių, veikia teigiamai. Beveik visi žmonės vaikystėje kūrė vienokį ar kitokį meną. Kūryba gali būti panaudojama kaip neverbalinės komunikacijos priemonė. Tai ypač svarbu tiems, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių gerai nevaldo verbalinės komunikacijos. Tais atvejais, kai žodžių neužtenka, dailės terapija yra negrasinanti, neverbalinė, netiesioginė išraiškos priemonė, kuria žmogus gali tyrinėti sunkius jausmus ir problemas saugioje terapeuto suteiktoje nesmerkiamoje aplinkoje.
Meno vaidmuo yra vertingas, ypač tiems, kurie negali lengvai išreikšti daugelio savo jausmų ir kuriems reikia terpės saugumo, kad galėtų visapusiškiau ir tiesiogiai išreikšti save. Tai suteikia alternatyvią išraiškos priemonę asmenims, kuriems sunku rasti žodžių išreikšti save, pvz. Meninė išraiška gali būti saviraiškos ir savęs pažinimo priemone. Piešinys dažnu atveju yra tikslesnė jausmų išraiška nei žodžiai. Piešiniai taip pat pasitarnauja apibūdinti tokias patirtis, kurias sunku apibūdinti žodžiais. Kartais, pavyzdžiui demencijos atveju, „sunku atrasti žodžius“.
Tai, kad piešinys yra erdvinis atvaizdas, įgalina vienu metu atspindėti keletą tos pačios patirties aspektų. Menas kartais padeda žmonėms išreikšti pyktį arba agresiją ir įgalina juos įvaldyti saugiais ir socialiai priimtinais būdais. Menas tokiems žmonėms gali padėti patiems pažvelgti į savo esamą situaciją ir pagalvoti apie galimus jos pokyčius. „Įrėminta patirtis“, panašiai kaip įrėmintas paveikslas, padeda sukurti kontekstą, kurio rėmuose galima įsivaizduoti kitokius ateities scenarijus. Kūryba gali paskatinti žaisti ir „atsijungti“. Dailės kūrinio konkretumas pasitarnauja kaip atsparos taškas diskusijoms.
Piešiniai išlieka ir prie jų galima sugrįžti vėliau. Piešinio ar kito kūrinio aptarimas dažnu atveju gali padėti atskleisti svarbius patirties aspektus. Meno kūrinys nėra vienprasmiškas ir todėl sunkiai pasiduoda tiesmukiškoms „interpretacijoms“. Daug svarbiau kūrinio autoriui pačiam atrasti savąsias kūrinio prasmes.
Grupinė psichoterapija siekiama gydyti psichologines, elgesio, emocines ir tarpasmenines problemas grupės aplinkoje meno kūrimas reikalauja aktyvaus įsitraukimo. Tai padeda mobilizuoti pastangas žmonių, kurie gali būti pripratę būti labai pasyvūs. Grupėse, kiekvienas gali įsitraukti tuo pačiu metu ir sau priimtinu būdu. Meno kūrimas grupėse gali teikti bendrai patiriamo malonumo jausmą. Meno terapijos tikslas yra toks pat, kaip ir bet kurio kito psichoterapinio būdo: pagerinti, atkurti arba palaikyti psichinę sveikatą, kliento funkcionavimą ir asmeninės gerovės jausmą.
Dailės terapija apima naujų ryšių, santykių ir prasmių atradimą saugioje ir palaikančioje atmosferoje, o tai savo ruožtu suteikia klientui alternatyvias gyvenimo ir santykių su kitais perspektyvas. Taigi meno terapija gali veikti įvairiapusiškai, apimant visą žmogų, įskaitant jutiminius-motorinius, suvokimo, kognityvinius, emocinius, fizinius, socialinius ir dvasinius aspektus. Tobulėjimas per meną yra vertinamas kaip visos asmenybės tobulėjimas.
Anot Malchiodi, „meno kūrimas yra suvokiamas kaip galimybė išreikšti savo vaizduotę, patirtis autentiškai ir spontaniškai, kuri laikui bėgant gali sukelti asmeninį pasitenkinimą, emocinį atlygį ir transformaciją. Meno terapeutas gali naudoti įvairius meno metodus, įskaitant piešimą, tapybą, skulptūrą ir koliažą su klientais nuo mažų vaikų iki pagyvenusių žmonių. Klientams, patyrusiems emocines traumas, fizinį smurtą, prievartą šeimoje, nerimą, depresiją ir kitas psichologines problemas, gali būti naudinga kūrybiškai išreikšti save. Ligoninės, privatūs psichikos sveikatos biurai, mokyklos ir bendruomenės organizacijos yra visos įmanomos vietos, kuriose gali būti teikiamos meno terapijos paslaugos. Meno terapeutai pasirenka medžiagas ir intervencijas, atitinkančias klientų poreikius, ir kuria sesijas, kad pasiektų terapinius tikslus ir uždavinius.
Malchiodi (2006) pateikia pavyzdį, ką apima meno terapijos seansas ir kuo jis skiriasi nuo dailės užsiėmimo. „Daugelyje meno terapijos seansų dėmesys sutelkiamas į jūsų vidinę patirtį - jūsų jausmus, suvokimą ir vaizduotę. Nors dailės terapija gali apimti mokymosi įgūdžius ar meno metodus, dažniausiai pirmiausia akcentuojamas vaizdų, kylančių iš žmogaus vidaus, kūrimas ir išreiškimas, o ne tuos, kuriuos jis ar ji mato išoriniame pasaulyje. Žmonės meną kuria tūkstančius metų, o pagrindinis meno terapijos principas yra tas, kad meno kūrimas iš prigimties suteikia galių, gydo ir sukelia katarsį. Menas gali būti naudojamas išreikšti įvairias emocijas, įskaitant tas, kurias pacientui kartais gali būti sunku išreikšti. Integruodamas meną į gydymo programą, meno terapeutas tikisi iš paciento gauti daugiau informacijos ir padėti pacientui tobulėti. Meno terapija naudojama daugelyje skirtingų klientų grupių.
Skyriaus vadovas doc. dr. El. Ūmios psichiatrijos sektoriaus vadovas doc. dr. El. p. Sektoriaus vadovė prof. El. Gydomi 6-18 metų amžiaus vaikai ir paaugliai. Sektoriaus vadovas prof. dr. El. El. Gyd. Gyd. vaikų ir paauglių psichiatro kab. 2019 m. 2019 m. 2019 m. Psichiatrijos klinika veiklą vykdė dešimtyje studijų programų, kurios apima 65 kreditus.
Meno terapijos nauda
- Padeda įveikti stresą
- Mažina nerimą
- Gerina savijautą
- Skatina kūrybiškumą
- Padeda išreikšti emocijas
Meno terapijos metodus dažniausiai taiko ugdymo srities specialistai, dirbantys su 7-18 metų asmenimis ne tik ugdymo, bet ir sveikatos priežiūros, socialinės pagalbos ir rekreacijos srityse. Įvairūs meno terapijos metodai taikomi ir prieinami beveik visose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose: ligoninėse, psichikos sveikatos centruose, dienos centruose, reabilitacijos įstaigose.
Meno terapija gali padėti susigrąžinti malonumo pojūtį užsiimant įvairesne veikla, nukreipti dėmesį nuo įkyraus potraukio, padėti geriau pažinti atkrytį skatinančius veiksnius, rasti pusiausvyrą, atsipalaidavimą.“