Socialinė problema kaip tokia yra naujas dalykas. Skurdas yra toks pat senas, kaip ir pasaulis. Seniau taip ir būdavo. Pabrėždavo išmaldos reikalą, ir klausimas būdavo išsprendžiamas. Apie problemą paprastai net nebūdavę kalbos. Tai yra neišvengiama mūsų gyvenimo blogybė.
Ne todėl, kad anais laikais nebūtų buvę skurdo. Istorija yra pakankamai mačiusi lūšneles, skurdo apraiškas. Tačiau problema yra daugiau negu tik skurdas. Bet ne jis sudaro josios esmę. Teisingiausia socialinė santvarka visiškai nepakirs skurdo šaknų. Pirmykštis Dievo prakeikimas slegia visą ekonominį mūsų gyvenimą (plg. Pr 3, 17), ir žemė dažnai mums želdo tik usnis. G. yra pasakęs, kad „krizė prasidėjo su pirmykšte nuodėme".
Viduriniais amžiais vargšų ir beturčių būta labai daug. Bet socialinė problema yra naujas dalykas. Ji yra daugiau negu tik ekonominis skurdas. Problemos centre stovi žmonės ir ne materialinis jų aprūpinimas. Tai yra žmonių, kurie neturi net reikalingiausių savo pragyvenimui dalykų, ir kuris sudaro gėdą mūsų vadinamajai „aukštai" civilizacijai.
Galvojama, kad jei tik būtų galima išspręsti skurdą, kurį galima pašalinti karitatyviniu veikimu ir materialinėmis gėrybėmis, gresianti katastrofa praeitų savaime. Karitatyvinio veikimo pastangos socialinės problemos neišspręs. Visa tai yra labai gera ir reikalinga, bet tai nepadės. Pro karitatyvinio veikimo šalį prasiveržia neregimos bacilos.
Skurdo paplitimas pasaulyje.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas: refleksijos
Socialinė problema - žmogaus problema
Socialinė problema pirmoje eilėje yra žmogaus problema. Krikščionys skundžiasi ne tiek dėl ekonominių gyvenimo problemų, kiek dėl to, kad jie yra žmogų paniekinę ir pažeminę. Žmonės skundžiasi, kad jie yra paniekinti ir pažeminti. Žmogus gali skursti ekonomiškai, materialiai, ir dvasiškai, morališkai. Seniau skurdas dažniausiai būdavo tik materialinis. Žmonės skursdavo, bet jie nesijausdavo pažeminti ir atstumti, nes niekas nė nežemindavo.
Žmogus gali skursti ir savo dvasia. Jei žmogus yra ekonomiškai neturtingas, jis nedaug apie tai galvoja ir nedaug sielojasi. Aukštesnio gyvenimo sritys visados bus. Priimti vargšą į namus reiškė garbę. Christus accipiatur"- svečias tebus priimamas kaip Kristus. Tais laikais lygiai buvo pergyvenamas, kaip ir turtuolis. Galėjo būti ir vargšas karaliais.
Tuo tarpu dabar jau yra kitaip. Moralinis nusistatymas neturtingųjų atžvilgiu yra visiškai kitoks. Niekas nenori įsileisti vargšo nė į kambarį. Atbula ranka, gali pasotinti kūną, bet sunki ir žiauri. Štai kas sudaro socialinės mūsų dienų problemos esmę. Socialinė problema mūsų laikais visų pirma yra moralinė problema.
Ekonominiai aspektai
Ekonomine savo puse socialinė problema niekados nebus išspręsta. Toks bandymas peržengia žmogaus galias. Bet ją galima išspręsti moraline puse. Šitas išsprendimas yra būtinas. Šitas sudvasintas nusistatymas žmogaus atžvilgiu turi eiti dvejopu keliu. Reikia tad atskleisti kitokį turto supratimą.
Revoliucijos keliu socialinė problema negali būti išspręsta, nes visados yra keršto ir neapykantos išsiveržimas. Pirmiausia reikia perkeisti žmonių nusistatymą turto atžvilgiu, o paskui ir išviršinėje santvarkoje. Jau minėjome G. pasakymą, kad krizė prasidėjo su pirmykšte nuodėme. Štai kodėl Bažnyčia imasi ją spręsti.
Taip pat skaitykite: Senatvinis mėšlungis: prevencija
Socialinė nelygybė.
Bažnyčios vaidmuo sprendžiant socialines problemas
Socialinės krikščioniškosios reformos klausimas negali būti išspręstas nedalyvaujant Bažnyčiai. Bažnyčia turi tarti savo sprendimą su aukščiausiu autoritetingumu. Ekonominė socialinės problemos pusė yra tik išplauka iš dvasinės pusės. Turime eiti į žmogaus dvasios vidų. Socialiniai principai yra pasaulėžiūriniai principai, nes socialinės pažiūros glūdi įvystytos Bažnyčios dogmose. Bažnyčios sritis yra sakralinė, ir joje Bažnyčia taria savo žodį su didžiausiu autoritetingumu.
Bažnyčia kovoja už žmogiškojo kilnumo ir žmogiškosios vertės pripažinimą bei lygų traktavimą. Štai kodėl pagalba Saulius virsta Pauliumi. Bažnyčia turi įrodinėti, kad mes vis labiau artinamės prie kolektyvo viešpatavimo laikų. Individualizmo buvo paneigtas. Reikia budėti šioje kovoje. Darbininkijos galybė glūdi josios masėje. Darbininkijos kovos yra masinės kovos. Atskiras darbininkas šiandien nedaug tereiškia. Jam yra sakoma, kad jis yra masės atstovas ir josios valios reiškėjas.
Reikia atkreipti ypatingo dėmesio į darbininkiją. Socialinio klausimo išsprendimas yra negalimas be Bažnyčios. Bažnyčiai nepadės nė tiek, kiek lig šiol padėjo. Jeigu situacija nepasikeis, ateitis gali būti dar blogesnė, nes masinė apostazija, apie kurią Apokalipsė kaip tik ir kalba, bus sunaikinta. Kapitalizmas žmogaus dvasią slėgė materialine būties sritimi, o Komunizmas ir nacionalizmas ją slegia psichine sritimi.
Asmenybės nuslėgimas visados yra nenormalybė. Žmogus yra vertingas tik tiek, kiek jis yra asmenybė. Kūrėjas yra tik asmuo, ne masė. Masė gali būti tiktai kūrybos sąlyga ir aplinka. Kiekvienas žmogus šiuo atžvilgiu yra barbaras, todėl kiekvienas yra reikalingas pašvenčiamojo Bažnyčios krikšto. Tai yra darbininkija, kuriai reikalinga branginimo idėja. Žmogaus asmuo Krikščionybėj turi absoliutinės vertės.
Taip pat skaitykite: Pagalba vienišoms mamoms
Asmenybės laisvė yra aukščiausias principas, kurį respektuoja net pats Dievas. Todėl kuo labiau žmogus yra organizuota visuomene, tuo labiau jis graso žmogaus asmenybei. Bažnyčia stengiasi sunormuoti žmogų, sykiu neneigdamas jo reikšmės ir vertės. Bažnyčia yra įsitikinęs, kad socialinė problema be Bažnyčios negali būti išspręsta.
| Aspektas | Kapitalizmas | Komunizmas/Nacionalizmas |
|---|---|---|
| Žmogaus dvasia | Slėgė materialine būties sritimi | Slėgė psichine sritimi |
| Asmenybė | Neturi reikšmės | Pavergtas masės psichologijai ir instinktams |
1936 m. K. V. C. kalbėjo apie socialinį katalikų teisingumą. A. Kaunas, 1937 metais spalių 15 d. rašė apie tai, kad mes dar nesusitariame dėl pačių principų. Krikščionybės socialinį turinį, tik tada galėsime kalbėti ir kitiems. Ši knyga yra sykiu paaiškinimas ir atsakymas, nes skaitytojo turima knyga yra beveik ištisų metų darbo rezultatas. Dėstomos tos pačios mintys, tik žymiai praplėstos, papildytos ir pagilintos. Vis dėlto ir ši knyga yra dar tik užbraiža katalikų gyvenime.
tags: #kodel #atsiranda #socialinis #meno #pobudis