Visuomenėje vis garsiau ir daugiau kalbama, kad gydytojai, sveikatos priežiūros specialistai su įvairių formų smurtu darbe susiduria dažniau nei kitų profesijų atstovai. Anksčiau medicinos darbuotojų orumas niekaip nebuvo apgintas.
Gerardas, skubiosios medicinos gydytojas rezidentas LSMUL Kauno klinikose, teigia: "Fizinio smurto rizika didesnė dėl agresyvaus pacientų ar jų artimųjų elgesio. Tokį elgesį sąlygoja psichoaktyvių medžiagų poveikis, blogai kontroliuojama liga ar kitos priežastys."
Tačiau, anot Gerardo, sudėtingiau yra identifikuoti ir valdyti psichologinį smurtą. Jis gali būti labai subtilus, sunkiai įvardijamas, kelti dar didesnę žalą kolegų sveikatai nei fizinis.
Gerardo nuomone, dažniausiai psichologinis smurtas pasitelkiamas siekiant detalesnio ištyrimo, norint gauti gydymą (nebūtinai pagal indikacijas), greičiau patekti pas specialistą ir kt. Dažnai grasinama teisiniu susidorojimu, rašomi nepagrįsti skundai, įrašinėjama darbo vietoje, vėliau viešinama socialiniuose tinkluose. Anonimiškai šmeižiami gydytojai internetinėse platformose. Įvykus komplikacijai gydytojai tampomi po teismus, rizikuojama netekti licencijos dėl netobulo teisinio reglamentavimo.
Laimonas teigia, kad dauguma konfliktų kyla dėl keblumų komunikuojant. Nepaisant to, neretai pacientai atvyksta jau turėdami kažkokį tikslą ir norą - tai dažniausiai yra antibiotikai, tyrimai, siuntimai ar kažkokia pažyma. Gydytojo darbas yra griežtai kontroliuojamas ir visi šie paskyrimai gali būti suteikti tik esant aiškioms indikacijoms. Toks paciento lūkesčio ir gydytojo galimybių skirtumas dažnai užprogramuoja konfliktą.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Gerardui teko matyti fizinės jėgos naudojimą prieš personalą, žeminimą veiksmais ir žodžiais. Jis pasidalino atveju, kai paciento artimieji, sėdėdami laukiamajame, sugalvojo skambinti kas keletą minučių ir teirautis paciento būklės. Po dešimčių skambučių į skirtingus skyriaus telefonus, Gerardas davė telefono aparatą pacientui ir pasiūlė pačiam pasikalbėti.
Laimonui pačiam niekad neteko dirbti skubios pagalbos skyriuje, kur tokios situacijos pasitaiko dažniausiai.
Gerardas pastebi, kad kolegos užsienyje uždirba ženkliai daugiau, dėl to gali dirbti vienu etatu ir skirti laiko kokybiškam poilsiui. Mažiau susiduria su smurtu, geriau apsaugoti teisiškai. Kolegų užsienyje darbas orientuotas į geriausią rezultatą paciento sveikatai. Jis pajuokavo, kad Lietuvoje gydytojai orientuoti į dokumentų pildymą galimam teisiniam nagrinėjimui.
Laimonas priduria, kad Vakarų šalyse gydytojų paslaugos dažniausiai yra sunkiau prieinamos ir labiau vertinamos. Taip pat, ambulatorinio sektoriaus gydytojų darbo krūvis yra mažesnis, todėl lieka daugiau laiko pacientui, o patys gydytojai mažiau pavargę.
Laimonas teigia, kad kaip ir kiti, medikai turi galimybę kreiptis į policiją dėl smurto. Nepaisant pastangų griežtinti bausmes dėl smurto prieš medicinos darbuotojus, problema yra smurto išvengimas. Medicinos įstaigos neturi apsaugos darbuotojų, kurie saugotų personalą. Atsisakyti suteikti būtinąją pagalbą pacientui negalima. Net nebūtinosios pagalbos atveju, atsisakius suteikti paslaugą, galimai liksi kaltas, nes negalėsi įrodyti atsisakymo pagrįstumo. Psichologinio smurto, grasinimų įrodyti niekaip nepavyks.
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
Laimonas mano, kad vaizdo kameros koridoriuose ir garso įrašymas konsultacijų metu būtų puikus smurto įrodymas teisme, bet tokie įrašai labai apsunkins nuoširdų paciento pokalbį su specialistu, todėl tokių priemonių imtis nereikėtų. Vienintelė galimybė kovoti su tokiu elgesiu - viešumas ir sunkesnės pasekmės po tokio elgesio.
Higienos instituto specialistų atliktas tyrimas „Lietuvos ligoninėse dirbančių gydytojų ir bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų darbe patiriamo psichologinio smurto ir jo apraiškų dažnis bei ryšys su socialine darbo aplinka“ parodė, kad žeminimas yra dažniausia psichologinio smurto apraiška gydytojų bei mokytojų darbe. Apklausus penkių Lietuvos regionų ligoninių gydytojus ir bendrojo lavinimo mokyklų mokytojus, paaiškėjo, jog per 12 darbo mėnesių 37,4 proc. ligoninėse dirbančių gydytojų ir 27 proc. bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų darbe patiria žeminimą, 15,6 proc. gydytojų ir 5,4 proc. mokytojų - grasinimą, 11,2 proc. gydytojų ir 7,1 proc. mokytojų - ujimą, o 5,3 proc. gydytojų ir 3,2 proc. mokytojų - priekabiavimą. Daugiau nei vieną psichologinio smurto apraišką darbe patyrė apie pusė smurtą patyrusių gydytojų ir trečdalis mokytojų.
Dr. Birutė Pajarskienė, Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Profesinės sveikatos tyrimų skyriaus vadovė, teigia: „Žeminimas labiausiai paplitusi psichologinio smurto apraiška gydytojų ir mokytojų darbe. Gydytojai dažniau žeminami už mokytojus. Be to, gydytojos, nepriklausomai nuo darbo krūvio, dažniau nei mokytojos darbe patiria ir grasinimus.“
Taip pat nustatyta, kad ligoninėse dirbančių gydytojų ir bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų darbo vietose psichologinis smurtas statistiškai reikšmingai susijęs su teisingumo standartais, konfliktais, darbo krūvio, darbinio vaidmens aiškumo ir vadovavimo veiksniais.
Dr. B. Pajarskienė sako: „Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad sveikatos priežiūros ir slaugos sektoriuje rizika patirti smurtą yra didesnė nei kituose sektoriuose. Tai aiškinama subjektyvesniu darbo pobūdžiu, kuris reikalauja didesnio emocinio įsitraukimo ir kitų asmenų asmeninės informacijos žinojimo, emocijų reiškimo, grėsme būti apkaltintam blogai atlikus darbą ir mažesnėmis galimybėmis apsiginti.“
Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos
Šis tyrimas buvo atliekamas siekiant nustatyti Lietuvos ligoninėse dirbančių gydytojų bei bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų darbe patiriamo žeminimo, ujimo, priekabiavimo ir grasinimo dažnį bei darbe patiriamo psichologinio smurto rizikos veiksnius.
Anksčiau atliktas IV Europos darbo sąlygų tyrimas parodė, kad Lietuvos darbo vietose ujimo ir priekabiavimo, arba ujimo ar priekabiavimo dažnis dvigubai didesnis už Europos Sąjungos vidurkį, dėl amžiaus darbuotojai diskriminuojami du kartus dažniau palyginti su Estija ir keturis kartus dažniau palyginti su Latvija.
Nepaisant to, kad Lietuvos saugos ir sveikatos darbe teisės aktai įpareigoja darbdavius sudaryti darbuotojams saugias bei sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, Europos įmonių apklausa apie naują ir kylančią riziką (ESENER) parodė, kad dauguma apklausoje dalyvavusių Lietuvos įmonių vadovų ujimo ar priekabiavimo darbe nelaiko susirūpinimą keliančia problema.
Tyrėja įsitikinusi, kad siekiant apsaugoti darbuotojus nuo psichologinio smurto rizikos nepakanka tik politiniais sprendimais įpareigoti darbdavius imtis veiksmų. Yra abejojančių ar kitų šalių smurto darbe valdymo gerosios praktikos pavyzdžiai gali būti pritaikomi Lietuvos darbo vietose dėl lietuvių istorinės patirties nulemto kultūrinio savitumo, susiformavusių socialinių stereotipų, vertybių sistemos ir elgesio normų. Tačiau remiantis kitų šalių patirtimi galima teigti, kad įstaiga ar organizacija, neskirianti pakankamo dėmesio psichologinio smurto valdymui, neišvengiamai patirs negatyvaus elgesio pasekmes, nes darbuotojai bus nepatenkinti darbu, nekokybiškai dirbs, daugės nedarbo dienų, didės darbuotojų kaita. Optimistiškai nuteikia tai, kad ir Lietuvos darbo vietose jau esama sveikintinų smurto darbe valdymo pavyzdžių.
| Psichologinio smurto apraiškos | Gydytojai (%) | Mokytojai (%) |
|---|---|---|
| Žeminimas | 37.4 | 27.0 |
| Grasinimas | 15.6 | 5.4 |
| Ujimas | 11.2 | 7.1 |
| Priekabiavimas | 5.3 | 3.2 |
Ši lentelė apibendrina Higienos instituto tyrimo duomenis apie psichologinio smurto apraiškų paplitimą tarp Lietuvos ligoninių gydytojų ir bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų.
Smurtas darbo vietoje
tags: #smurto #sveikatos #prieziuros #sektoriuje #pasekmes