Socialinis darbas su rizikos grupės paaugliais: metodai ir prevencija

Šiame straipsnyje aptarsime socialinio darbo su rizikos grupės paaugliais metodus, ypatingą dėmesį skirdami narkotikų vartojimo prevencijai mokyklose.

Socialinio darbo specialistai

Šio tinklapio idėja gimė 2012 metais. 18 socialinio darbo praktikų susirinko rašyti metodinės medžiagos socialiniams darbuotojams, dirbantiems su socialinės rizikos šeimomis. Todėl 2014 metais susibūrė iniciatyvinė grupė, kuri pradėjo žengti pirmuosius žingsnius kuriant šį tinklapį.

Štai keletas socialinių darbuotojų, prisidėjusių prie šios srities plėtojimo:

• Laura Žiūkienė: Kauno miesto neįgaliųjų draugijos pirmininkė, turinti patirties dirbant su asmenimis su negalia, jų šeimomis ir rizikoje esančiomis šeimomis.
• Giedrė: Socialinio darbo organizatorė, dirbusi NVO vaikų dienos centre, psichikos sveikatos srityje, su rizikos šeimomis ir socialinių paslaugų centre.
• Lina: 15 metų dirbusi su vaikais ir paaugliais, dažniausiai su paaugliais, ieškanti geresnių sprendimų ir tinkamesnių darbo metodų.
• Kristina: Socialinė darbuotoja, dirbusi su jaunuoliais nevyriausybinėje organizacijoje "Actio Catholica Patria".
• Lies Gualthérie van Weezel: Gimusi bei mokiusi Nyderlanduose, rašo ir domisi neįgaliųjų integracija, darbo metodais dirbant socialinį darbą institucijose, organizaciniais socialinio darbo aspektais.
• Irina: Socialinė darbuotoja, supervizorė, dirbusi su jaunuoliais beišeinančiais ir išėjusiais iš vaikų globos namų.
• Guoda: Socialinio darbo bakalaurė ir socialinės politikos magistrė, dirbusi socialine darbuotoja vaikų dienos centre.
• Rita: Baigusi socialinį darbą/ socialinę pedagogiką Evangelishe Hochschule für soziale Arbeit, Drezdene, Vokietijoje.
• Asta: Baigusi socialinio darbo bakalauro ir magistro studijas Lietuvoje ir Vokietijoje, dirbusi su šeimomis.
• Gintarė: Įgijusi socialinio darbo ir socialinės politikos magistro laipsnius, domisi vaikais, šeima ir jaunimu.

Narkotikų vartojimo paplitimas ir prevencija

Statistiniai duomenys liudija, kad per pastaruosius 5 metus narkomanų skaičius Lietuvoje išaugo beveik 10 kartų. Deja, panaši tendencija stebima ir mokyklose. 1999 m. tyrimų duomenimis, 15,5% 15-16 metų moksleivių šalyje jau bandė nelegalių narkotikų (21% berniukų ir 9,6% mergaičių). Taigi vargu ar rasime nors vieną moksleivį, kuris nebūtų girdėjęs apie narkotikus.

Moksleiviai domisi šiuo klausimu, žino daug narkotinių medžiagų pavadinimų, turi pažįstamų, vartojančių narkotikus, būna kompanijose, kuriose jie vartojami. Pastaruoju metu narkotikai tapo viena populiariausių moksleivių pokalbių ir diskusijų temų. Deja, jaunimui trūksta tikslios, tikros informacijos.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje

Jei mes norime, kad jaunimas suprastų narkotikų vartojimo žalą, pasakytų narkotikams tvirtą „NE“, turime organizuoti prevencinį darbą mokyklose. Narkotikų vartojimo prevencijos klausimai dažniausiai įtraukiami į sveikatos ugdymo programas.

Sveikatos ugdymo programa

Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloms yra parengta sveikatos ugdymo programa. Jos tikslas - iškelti sveikatos prioritetą vertybių sistemoje, diegti visuminį sveikatos supratimą, suteikti žinių ir įgūdžių, padedančių ugdyti, stiprinti bei gerinti savo ir kitų žmonių sveikatą. Vienas iš 10 sveikatos programoje pasiūlytų skyrių - „Blogi įpročiai“.

Nuo 1993m. Lietuva įsitraukė į Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą. Šių mokyklų tikslas - stiprinti moksleivių sveikatą, gilinti sveikatos žinias ir įgūdžius, bendromis mokytojų, medikų, šeimos ir visuomenės pastangomis kurti integruotą, visaapimančią sveikatos stiprinimo ir ugdymo sistemą per vaikų ugdymo institucijas.

1998 m. apklausus 2 388 šalies mokymo įstaigų pedagogus, dirbančius 211 mokyklų, paaiškėjo, kad narkotinių medžiagų prevencija ugdymo įstaigose yra ribota. Alkoholio, tabako ir kitų narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos programas vykdo tik 16,4% mokyklų.

Šioje knygelėje mes ir norime aptarti narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos mokykloje problemas. Čia jūs rasite pagrindinius reikalavimus kaip sudaryti prevencines programas mokykloje, praktinių patarimų kada ir kaip kalbėtis su moksleiviais šia tema.

Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas

Prevencijos metodai

Priklausomų nuo alkoholio ar kitų narkotikų asmenų gydymas reikalauja daug pastangų, laiko ir ne visada yra sėkmingas. Todėl jau seniai ieškoma šios problemos prevencinių priemonių: kada, kaip ir kokią informaciją pateikti, kokias poveikio priemones naudoti, kad žmonės nepradėtų vartoti svaigiųjų medžiagų.

Tradiciškai naudoti, bet neveiksmingi metodai

• Gąsdinimas. Naudojant gąsdinimo metodą buvo pateikiama kuo daugiau bauginančios informacijos apie vartojimo pasekmes, rodomos alkoholikų, narkomanų bei pažeistų jų organų nuotraukos. Deja, tai nedavė laukiamų rezultatų.
• Informacija. Prevencinės priemonės buvo skirtos pateikti kuo tikslesnę ir gausesnę informaciją, statistinius duomenis. Deja jau seniai nustatyta kad vien informacija žmogaus elgesio nepakeičia.

Efektyvūs prevencijos metodai

• Formuojami atsisakymo įgūdžiai. Pagrindinė užduotis - išmokinti jaunimą atsispirti socialiniam spaudimui vartoti narkotines medžiagas, tvirtai pasakyti ,,NE“.
• Ugdomi socialiniai įgūdžiai. Buvo nustatyta, kad tai asmenys, kurie menkai save vertina, nepasitiki savo jėgomis, jaučiasi atstumti, nemylimi, nereikalingi. jaučia nerimą, įtampą.

Šiuolaikinėse prevencinėse programose naudojami visi šie metodai: pateikiama informacija, žinios, formuojamos nuostatos, vertybės ir socialiniai įgūdžiai.

Mokyklos vaidmuo

Jaunų žmonių požiūrį į narkotikus, jų elgesį formuoja tėvai, bendraamžiai, jaunimo kultūra, visuomenė, žiniasklaida. Tačiau tai nesumenkina mokyklos vaidmens sprendžiant narkotikų prevencijos problemą. Todėl mes turime ne tik stengtis apsaugoti visus moksleivius nuo narkotinių medžiagų vartojimo, bet ir padėti tiems, kurie jau pabandė šių medžiagų.

Svarbu išsiaiškinti ne tik kokie narkotikai ir kaip plačiai vartojami, bet ir kokios prevencinės programos, priemonės taikomos, koks moksleivių požiūris į jas bei apskritai prevencinio darbo galimybes bei perspektyvas toje mokykloje.

Pagrindiniai reikalavimai prevencinėms programoms

• Prevencinės programos, priemonės turi apimti įvairias svaiginimosi formas - nuo rūkymo, alkoholio gėrimo iki stiprių narkotikų vartojimo.
• Negalima apsiriboti vien informacija apie įvairius narkotikus. Būtina formuoti asmens sugebėjimą ir pasiruošimą atsispirti socialiniam spaudimui vartoti narkotines medžiagas, pažinti ir įveikti savo psichologines problemas, kurios gali aatvesti prie alkoholio ar narkotikų vartojimo.
• Prevenciniame darbe būtina akcentuoti gerą savijautą, nuotaiką, parodyti sveiko gyvenimo - be cigarečių, alkoholio, narkotikų - privalumus.
• Prevencinės programos, priemonės turi sustiprinti apsaugančius veiksnius ir sumažinti žinomus rizikos veiksnius.
• Planuojant įvairias priemones būtina atsižvelgti į moksleivių amžių.

Prevencinio darbo metodai

• Būtina naudoti įvairius metodus, o ne vien didaktines mokymo priemones. Tai gali būti diskusijos, įvairūs žaidimai, psichologinės technikos, video filmai ir pan.
• Prevencinės programos, priemonės turi būti ilgalaikės. Vienkartiniai užsiėmimai, paskaitos nėra efektyvu.
• Prevencijos klausimais galima ne tik organizuoti specialius renginius, diskusijas, paskaitas ir pan. Labai dažnai narkotikų klausimai yra įtraukiami į sveikatos ugdymo programas, integruojami į atskirų dalykų mokymo programas.
• Būtinas prevencinis darbas ir su moksleivių tėvais. Jiems reikia ne tik suteikti informaciją apie įvairias narkotines medžiagas, kuriomis svaiginasi jaunimas, bet ir supažindinti su apsaugančiais veiksniais.
• Labai naudinga į prevencinį darbą įtraukti ir patį jaunimą. Tai vadinamasis „jaunimas-jaunimui“ ar „bendraamžiai-bendraamžiams principas.

Veiksniai, skatinantys jaunimą vartoti narkotines medžiagas

• Biologiniai veiksniai (organizmo, medžiagų apykaitos ypatybės, genetinės savybės ir pan.).
• Socialiniai veiksniai (aplinka, kurioje moksleivis gyvena; artimų žmonių pažiūros ir elgesys; draugų, bendraamžių pažiūros bei elgesys ir pan.).
• Asmenybės ypatybės bei psichologiniai veiksniai (menkas savęs vertinimas, nepasitikėjimas savimi, nerimas, depresija ir pan.).

Dažniausios priežastys

1. Įtampai sumažinti ar stresui įveikti.
2. Narkotikų efektas.
3. Bendraamžių įtaka.

Apsaugantys veiksniai mokykloje

Geri santykiai tarp pedagogų ir moksleivių, pasitikėjimo ir bendradarbiavimo atmosfera klasėje, mokytojų domėjimasis ne vien pažangumo rodikliais, bet ir moksleivių problemomis, vaikų užimtumas, pagarba ir dėmesys moksleiviams.

Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose

Įspėjamieji ženklai

Šie ženklai mus įspėja, kad jaunuolis turi problemų, kurios jį gali paskatinti vartoti alkoholį ar kitus narkotikus, žengti nusikaltimų keliu, nusižudyti. Pastebėję šiuos ženklus, mokytojai gali padėti moksleiviui. Kartais užtenka vien paramos, padrąsinimo, užuojautos, pritarimo ar supratimo, kartais reikia ir rimtesnių žingsnių - psichologinės pagalbos, bendrų mokytojų bei tėvų pastangų.

Taigi neskubėkite daryti išvadų, kad jaunuolis vartoja narkotikus. Net jeigu taip ir yra, daug svarbiau išsiaiškinti, kas vyksta jo viduje - kas jį jaudina, neramina, kelia rūpesčius.

Švietimas narkotikų klausimais pagal amžių

Švietimą narkotikų klausimais siūloma pradėti jau pradinėse klasėse. Be abejo, prevencijos tikslai, naudojamos priemonės, metodai labai priklauso nuo amžiaus.

6-9 metų moksleiviai

Amžiaus ypatumai: Šiame amžiuje vaikai yra patenkinti savimi. Jiems patinka mokykla ir galimybės, kurias ji atveria. Vaikai mokosi pirmiausia iš patirties ir jiems sunku suprasti dalykus, kurie įvyks ateityje. Pasaulis atrodo toks, kokį vaikas nori matyti, o ne toks, koks yra iš tikrųjų.

Kaip pateikti informaciją apie narkotikus: Diskusijos apie alkoholizmą ir narkomanija turi vykti pagal principą „čia ir dabar“ - t.y. remtis įvykiais ir žmonėmis, kuriuos vaikas žino ir pažįsta. Dauguma šio amžiaus vaikų labai domisi savo kūno sandara, todėl diskusija šiuo klausimu gali būti nukreipta į gerą sveikatą ir dalykus, kurie gali būti žalingi sveikatai. Šiame amžiuje vaikai labai pasitiki suaugusiais.

10-12 metų moksleiviai

Amžiaus ypatumai: Šio amžiaus vaikams patinka faktai. Jie nori sužinoti, kaip, kas ir kodėl veikia. Draugai tampa labai svarbūs.

Kaip pateikti informaciją apie narkolikus: Šis amžius labai svarbus formuojantis požiūriui į rūkymą, alkoholio ir narkotikų vartojimą. Vaikai turi gauti faktinę informaciją apie svaigiąsias medžiagas, įgyti motyvaciją pasipriešinti bendraamžių spaudimui pabandyti alkoholio ar kitų narkotikų.

13-15 metų moksleiviai

Amžiaus ypatumai: Tai ankstyvoji paauglystė. Paaugliams kyla tapatumo klausimų. Jie ima domėtis ateitimi. elgesys veikia ir kitus asmenis.

Kaip pateikti informaciją apie narkotikus: Labai svarbi emocinė parama ir geras suaugusio žmogaus elgesio modelis. Dauguma jaunuolių šiame amžiuje pabando vartoti alkoholį ir narkotikus, nes jų drangai tai daro. Todėl mes turime suteikti jiems pakankamai informacijos apie narkotikus, įgalinančios padaryti teisingus sprendimus, pasirinkti. Moksleiviai turi įgyti įgūdžių atsispirti bendraamžių spaudimui. Mokytojai ir tėvai turi stengtis stiprinti paauglio motyvaciją vengti alkoholio ir kitų narkotikų. Reikia priešpastatyti suaugusiųjų įtaką bendraamžių įtakai.

16-18 metų moksleiviai

Amžiaus ypatumai: Šiame amžiuje paaugliai jau ggalvoja apie ateitį, karjerą, kuria planus. Jie jau gali abstrakčiai mąstyti. Paaugliai nori su suaugusiais aptarti rūpimus klausimus, problemas, jų sprendimo būdus.

Kaip pateikti informaciją apie narkotikus: Mes turime padėti moksleiviams formuojant jų požiūrį į narkotikų vartojimą visuomenėje; suaugusieji neturi vengti diskusijų su paaugliais, išklausyti jų nuomonės, pateikiamų argumentų, turi stengtis padėti jiems įsisąmoninti, kad alkoholis ir narkotikai gali sutrukdyti įgyvendinti ateities planus.

Paauglys turi sužinoti: apie alkoholizmą ir narkomaniją kaip ligas; apie svaigiųjų medžiagų poveikį besilaukiančioms kūdikio moterims; apie įstatymus, kovą su alkoholizmu, narkomaniją.

Praktiniai metodai

Turime pateikti tokią informaciją, kuri būtų ne tik įdomi, bet ir suprantama vaikams ar jaunimui. Kalbėti apie svaiginančias medžiagas paskaitų forma nėra tinkamiausias metodas. Kaip rodo moksleivių apklausos, jie nori aktyviai dalyvauti nagrinėjant narkotikų vartojimo problemas. Todėl siūlomos aktyvios mokymo bei ugdymo formos, pvz., diskusijos, įvairūs žaidimai.

Pradėti nagrinėti šias problemas siūlome nuo diskusijos. Jos metu sužinosime vaikų nuomonę šiuo klausimu, jų žinių lygį, abejones, mitus. Diskusija turi nemažai privalumų. Ji sudomina ir praturtina adekvačia patirtimi tiek mokinius, tick mokytojus, anksčiau „uždrausta“ tema tampa diskusijos objektu. Diskusijos pobūdis praktiškai atitinka moksleivių amžių, žinių lygį.

Diskusijai klasė padalinama į 3-4 grupeles (maždaug po 6-10 mokinių). Grupelėse išrenkamas vyresnysis ir sekretorius (pastarasis užrašys pagrindines mintis). Kiekviena grupelė aptaria tą patį klausimą, pvz., „Kodėl tiek daug suaugusiųjų pripranta prie cigarečių ir alkoholio?“, „Kodėl kai kurie paaugliai ima vartoti narkotikus?“, „Ką daryti, kad narkomanija neplistų?“ ir pan.

Mokytojas neturi atlikti žinovo ar teisėjo vaidmens, „sudėdamas visus taškus ant i“, pasakydamas, kurie moksleiviai teisūs, o kurie ne.

Svarbūs patarimai

• Stenkitės nesukurti nepakantumo išgeriantiems, vartojantiems narkotikus atmosferos. Juk prevencijos tikslas, kaip jau minėjome, pašalinti iš mokyklos narkotikus, alkoholį, o ne juos vartojančius.
• Jei rūkote, piktnaudžiaujate alkoholiu ar vartojate narkotikus, nepatartina su moksleiviais kalbėti prevencijos klausimais.
• Rūpinkitės, kad informacija, kurią pateikiate moksleiviams, būtų tiksli ir patikima.

tags: #socialinis #darbas #su #rizikos #grupes #paaugliais