Šeiminis smurtas yra viena didžiausių problemų visame pasaulyje, o jo padariniai yra labai skaudūs. Beveik visais atvejais šeiminio smurto aukomis tampa moterys ir/arba vaikai. Neretai specialistai šį reiškinį taip ir vadina - „smurtas prieš moteris ir vaikus“. Todėl būtų tikslinga pasinaudoti užsienio šalių institucijų praktika ir veiklos strategija.
Susidomėti šia socialine problema paskatino tai, jog Lietuva neturi reikiamos kovos su šeiminio smurto apraiškomis patirties. Kai kuriose išsivysčiusiose valstybėse ši problema nagrinėjama apie 30 metų, o Lietuvoje tai pradėta daryti visai neseniai, be to, visuomenė naujoves šioje srityje priima labai nepatikliai ir nenoriai. Anksčiau ar vėliau ją reikės parengti ir įgyvendinti, nes visame pasaulyje nepasitenkinimas šeiminiu smurtu didėja. Tai leistų mūsų šalies institucijoms bei organizacijoms, taip pat visuomenei greičiau ir veiksmingiau užkardyti šeiminį smurtą, suteikti realią pagalbą jo aukoms.
ENFor decades women/s organizations and government/s institutions in many countries have worked against family violence. Because of their efforts, violence against children and women has recently been recognized as a legitimate human rights issue by the United Nations and by European Union. Family violence is the big problem, and it is very difficult to solve it. However the societies in many countries use to pretend, that nothing happens. The police and other institutions usually do not recognize domestic violence as a serious crime. The majority of countries do not have complete strategy of combating family violence. But in some countries the effective measures were established.
Teisinė Bazė ir Lygių Galimybių Užtikrinimas
Lygias piliečių teises bei laisves užtikrina ir bylų nagrinėjimo teismuose procesai, kurios reglamentuoja LR Baudžiamojo proceso (LR BPK) ir LR Civilinio proceso (LR CPK) kodeksai bei LR Administracinių bylų teisenos įstatymas (LR ABTĮ). Pvz., LR BPK 6 str. nustato, jog „teisingumas baudžiamosiose bylose vykdomas vadovaujantis principu, kad įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs nepaisant kilmės, socialinės ir turtinės padėties, tautybės, rasės, lyties… ir kitų aplinkybių“. Analogiški piliečių lygybės principai įtvirtinti ir LR CPK, kurio 6 str.
Be to, valstybėje veikia du įstatymai, skirti kovai su diskriminacija - Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatymas ir Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas. Minėti įstatymai atitinka tarptautinės teisės normas. Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje skelbiama, kad „kiekvienas turi teisę naudotis visomis šioje Deklaracijoje paskelbtomis teisėmis ir laisvėmis be jokių skirtumų, pavyzdžiui, dėl rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, turtinės, gimimo ar kitokios padėties“ (2 str.), kad „visi žmonės yra lygūs įstatymui ir nediskriminuojami turi teisę į lygią įstatymo apsaugą.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Europos žmogaus pagrindinių teisių ir laisvių konvencijoje taip pat įtvirtina teisė, kad būtų gerbiamas kiekvieno žmogaus „asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas“ (8 str.), „kiekvienas turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę; tai teisė laisvai keisti savo religiją ar tikėjimą, taip pat tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai, laisvai skelbti savo religiją ar tikėjimą, laikant pamaldas, atliekant apeigas, praktikuojant tikėjimą ir mokant jo“ (9 str.).
14 straipsnyje pažymėta, kad „naudojimasis šios Konvencijos pripažintomis teisėmis ir laisvėmis turi būti garantuojamas be jokios diskriminacijos dėl lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ir kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitokio statuso“. Analogiškus įsipareigojimus Lietuva prisiėmė pasirašydama Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurio 14 str. 1 dalis nustato, jog „visi asmenys teismams ir tribunolams yra lygūs“. Pakto II dalies 2 straipsnyje Lietuva įsipareigojo „gerbti ir visiems esantiems jos teritorijoje bei priklausantiems jos jurisdikcijai asmenims užtikrinti teises, pripažįstamas Pakte, be jokių skirtumų, tokių kaip lytis, įsitikinimai ir kt.“
Taigi minėtu dokumentu valstybė įsipareigojo „užtikrinti vyrams ir moterims lygias teises naudotis visomis Pakte išvardytomis pilietinėmis ir politinėmis teisėmis“ (3 str.). Pakto 5 straipsnio 2 dalyje netgi nurodyta, kad „negali būti leidžiama kaip nors apriboti ar sumažinti pagrindines žmogaus teises, pripažintasar galiojančias pagal kokios nors šalies įstatymus, konvencijas, taisykles ar papročius, ta dingstimi, kad šis Paktas tokių teisių nepripažįsta ar jas pripažįsta mažesniu mastu.“
„Visi žmonės yra lygūs įstatymui ir turi teisę į vienodą, be jokios diskriminacijos įstatymo apsaugą“ ( 26 str.). Piliečių lygybė ir bet koks diskriminacijos draudimas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str., kuriame nurodoma, kad „įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
2014 m. Nediskriminavimo, laisvės ir lygybės principas įtvirtintas ir kituose Konstitucijos straipsniuose: „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Šiame kodekse nurodyta, kad santuoka sudaroma laisva vyro ir moters valia. „Bet koks grasinimas, prievarta, apgaulė ar kitokie valios trūkumai yra pagrindas santuoką pripažinti negaliojančia.“ (CK. CK yra įvirtinta ir santuokų sudarymo laisvė. Jame ( 3.299 str.) nurodyta, kad „prašymas įregistruoti santuoką netenka galios, jei bent vienas asmenų, padavusių prašymą, nustatytu laiku neatvyksta jos įregistruoti arba prašymą atsiima“.
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
Šiuo metu LR BK reglamentuoja bausmes už bet kokį smurtą prieš asmenis, neišskiriant kokios nors jo formos nei vyro, nei moters atžvilgiu. BK 170 str. 2 dalis - nustato atsakomybę tam, kas viešai tyčiojasi, niekina, skatina neapykantą ar kursto diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties ir seksualinės orientacijos. BK 60 str.1 d.12 p. nusikalstama veika, padaryta dėl neapykantos asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos yra priskiriama prie sunkinančių aplinkybių. CK 3.156 straipsnyje nurodyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, jie turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams.
Stambulo Konvencija ir Jos Aspektai
Nebūtomis baimėmis apipintos Stambulo konvencijos preambulėje nurodyta, kad moterų ir vyrų lygybė yra esminis smurto prieš moteris prevencijos elementas. Todėl mums būtina ratifikuoti Stambulo konvenciją, kad pagaliau būtų labai aiškiai apibrėžtos smurto prieš moteris ir smurto lyties pagrindu sąvokos ir formuojama tikslinė prevencijos politika (4P).
Konvencijos 6 straipsnis nustato pareigą valstybei imtis reikiamų teisinių ir kitokių priemonių, kad valstybės mastu būtų įgyvendinama veiksminga, išsami ir koordinuota politika. Jį paaiškina Konvencijos 11 straipsnis, kuriame valstybė įpareigojama remti mokslinius tyrimus, susijusius su smurto formomis, t.t. socialiai sukonstruoto vaidmens tyrimus, susijusius su socialinės lyties sampratos įtvirtinimu. Konvencijos 12 straipsnyje valstybė įsipareigojama skatinti vyrų ir moterų socialinio ir kultūrinio elgesio modelio pokyčius siekiant išnaikinti prietarus, papročius, tradicijas ir visą kitą praktiką, grindžiamą moters nepilnavertiškumo idėja ar stereotipiniais moterims ir vyrams priskiriamais vaidmenimis.
Tačiau, Konvencija skatina piliečių įskundimus, nes kiekvienas asmuo, kuris mano, kad bus vykdomas bet koks fizinis, emocinis ar psichologinis smurtas, privalo apie tai pranešti kompetentingoms organizacijoms arba institucijoms (27 str.). Tokiu būdu yra skatinami įskundimai dėl emocinio arba psichologinio smurto (juos sunkiausia nustatyti). Ypač atkreiptinas dėmesys į Konvencijos 55 straipsnį pavadinimu Ex parte ir ex officio (procesas). Jame nurodyta, kad valstybė, tirdama Konvencijos 35, 36, 37, 38 ir 39 straipsniuose nustatytą nusikalstamą veiką ir taikydama baudžiamąjį persekiojimą, privalo nesiremti vien aukos paduotu skundu ar pareiškimu. Ji turi tęsti procesą, tarp jų ir baudžiamąjį persekiojimą, net ir tuo atveju, jei auka atsiima savo pareiškimą arba skundą.
Konvencijos priežiūrai šalys įsteigė GREIVIO ekspertų grupę(The Group of experts on action against violence against women and domestic violence), kuri prižiūrės, kaip šalys įgyvendina Konvenciją (66 str.). Minėtai grupei suteiktos ypatingos teisės ir įgaliojimai. Pvz., GREIVIO ir kitų vizituojančios delegacijos narių neleidžiama sulaikyti, suimti, konfiskuoti jų asmeninį bagažą, imtis prieš juos bet kokių juridinių priemonių dėl jų pasakytų ir parašytų kalbų. Tai asmenys turintys imunitetą, prilyginami užsienio šalių vyriausybių atstovams. Jokia konvencija, įskaitant ir Genocido (Konvencija dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimui už jį), taip griežtai nereglamentuoja jos įgyvendinimo. Tai reiškia, kad valstybė savo Konstituciją ir tarptautinius įsipareigojimus vidaus teisėje gali taikyti tiek, kiek tai neprieštarauja Konvencijai.
Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos
Lyčių Stereotipai ir Aukų Kaltinimas
Pasidalinsiu kokybinio tyrimo, atlikto 2014 m. ir papildyto 2017 m., įžvalgomis. Savo pasakojimuose moterys iliustravo visuomenėje nusistovėjusius lyčių stereotipus, kurie išreiškiami aukų kaltinimo nuostatomis, kuomet teisėsaugos pareigūnai apklausia nukentėjusias. Kol nebus iš esmės keičiami su lyčių vaidmenimis susiję stereotipai, tol pati problema bus sunkiai išsprendžiama, t.y. Kaip žinia, baudžiamieji Lietuvos įstatymai ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas yra neutralūs lyčiai. Tačiau, apklausus nukentėjusias, pastebėta, kad nepaisant to, jog įstatymas yra neutralus, tačiau jo taikymas yra lyčiai šališkas.
Dėmesys tam, ką nukentėjusioji nuo intymaus partnerio padarė ar nepadarė, kodėl ji pateko į smurto situaciją iš esmės sukonstruoja nukentėjusio asmens kaltinimo strategijas ir akcentuoja aukos elgesį, o ne tai, kodėl smurtautojas smurtauja, kokia jo atsakomybė už padarytą nusikaltimą, kodėl jo elgesys nekvestionuojamas ir nesmerkiamas. Apibendrinus, tyrimo duomenys rodo, kad kaltinimas vyksta dėl to, jog būtent ji turi geriau prisitaikyti prie situacijos arba imtis priemonių apsaugoti save. Tie kaltinimai atskleidžia visuomenėje įsitvirtinusius stereotipus, susijusius su lyčių vaidmenimis - moters kaip atsakingos motinos, taip vadinamos, namų židinio puoselėtojos ir ištikimos žmonos.
Jeigu šeimoje vyksta smurtas, tai dažnai ir girdime, kad pati kalta, jog gyvena tokioje aplinkoje, nesugeba susitvarkyti gyvenimo ir tokiu būdu pasirūpinti savo ir savo vaikų saugumu. Tačiau pasigendama nuostatų, jog smurtautojas atsakingas dėl nusikaltimo, kad jo elgesys ir manipuliacijos sistema yra nepriimtina. Labai dažnai girdime teisėsaugos pareigūnų nuogąstavimus, kad jie reaguoja ir dirba su smurto artimoje aplinkoje pasekmėmis, jog reikia prevencijos, bet kas ta prevencija - nelabai ir apibūdinama. Taip yra todėl, kad smurto lyties pagrindu (smurto prieš moteris) esminė priežastis yra struktūrinė ir simbolinė lyčių nelygybė, stereotipai ir subordinacinės visuomenės nuostatos - ne alkoholis, ne psichikos sutrikimai ar negebėjimas kurti darnių santykių. Todėl ir tikslinė prevencija, turint omeny smurto lyties pagrindu priežastis, turėtų būti orientuota į lyčių stereotipų eliminavimą bei keitimą, nukentėjusios įgalinimą.
Pavyzdžiai iš Tyrimo
- tėvai ar artimi giminaičiai kartais pasako, kad „ką tu čia išsigalvoji?
- nepasitikėjimas ir netikėjimas nukentėjusiąja taip pat sustiprina aukų kaltinimą ir atsakomybės prisiėmimą pačioms moterims.
- teisėsaugos pareigūnai dažnai atsakomybę dėl problemos sprendimo nukreipia pačiai nukentėjusiai ir pataria prisitaikyti, pagalvoti prieš imantis veiksmų prieš sutuoktinį, nes „visą gyvenimą bus vyrui tokia juoda dėmė“, „vaikams ateityje gali blogai atsiliepti, jeigu tėvas turės kriminalinių įrašų“ arba „moteriai blogai vienai auginti vaikus. Dar trumpai gyvenot, gal reikėtų susitaikyti?
- kai kurių respondenčių pasakojimuose atsispindi, kad teisėsaugos pareigūnai skatina imtis aktyvesnio problemos sprendimo „išsiskirkit ir nekankinkit vaikų“, „kodėl tu jam skambini?“, „ar nematai, kad nebus jokios ateities su juo?“, „palik tu jį“, „kodėl jo nepalieki? Kodėl nesiskiri? Pasiimk vaikus ir gyvenk atskirai“.
Dar kartą priminsiu, jog Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme apie lyčių stereotipų eliminavimą net neužsimenama, atvirkščiai, įtvirtinama nuostata, kad reikia mokyti, kaip spręsti konfliktus (bet įstatymas skirtas apsaugai nuo smurto, ne konfliktams). Todėl mums būtina ratifikuoti Stambulo konvenciją, kad pagaliau būtų labai aiškiai apibrėžtos smurto prieš moteris ir smurto lyties pagrindu sąvokos ir formuojama tikslinė prevencijos politika (4P). Smurto prieš moteris apibrėžimas turi atsirasti tam, kad būtų išaiškinta, ką reiškia tokio pobūdžio prievarta - mes kalbame apie smurtautojo galios bei kontrolės manipuliacijas, aiškiai suvokiamą galios disbalansą tarp smurtautojo ir nukentėjusio asmens.
Smurtas prieš vyrus: lyčių stereotipai
tags: #smurto #seimoje #prevencija #uzsienio #saliu #patirtis