Ilgametė specialistų darbo patirtis, kompetencija bei empatija yra sėkmingo bendradarbiavimo pagrindas teikiant pagalbą žmonėms, kurie susiduria su nusikalstama veika, tai yra smurtu artimoje aplinkoje. Smurtas artimoje aplinkoje, apimantis visas smurto formas, laikomas pavojingesne smurto forma ir to priežastys yra įvairios, tačiau pagrindinė jų yra ta, kad smurtauja žmogus, su kuriuo sieja artimas emocinis ryšys, kuriuo auka turėtų pasitikėti, todėl daroma žala yra gerokai didesnė.
Artimos aplinkos ir smurto samprata
Per šiuos dvidešimt metų kokybiškai keitėsi ir valstybės požiūris į šeimą apskritai, o tai yra svarbu suprantant, ką valstybė laiko artima aplinka - ar vien tik šeimą santuokos instituto prasme, ar ir kitus artimuosius. Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime pažymėjo, kad „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto, įtvirtinto Konstitucijos 38 str. 3 d. nuostatose. Tai, kad santuokos ir šeimos institutai yra įtvirtinti tame pačiame Konstitucijos 38 str., rodo neatsiejamą ir neginčijamą santuokos ir šeimos ryšį. Tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją, jos 38 str. 1 d. nuostatas, nėra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, santuokos nesudariusių vyro ir moters bendras gyvenimas, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurie yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas.
Taigi konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. 2020 m. priimtus Baudžiamojo proceso kodekso 38 str. pakeitimus, kuriais buvo išplėstas šeimos nariams priskirtinų asmenų ratas, neabejotinai lėmė čia paminėta Konstitucinio Teismo praktika, prioritetą teikianti asmenų tarpusavio santykių turiniui, o ne santykių išraiškos formai.
Smurto formos ir jų kriminalizavimas
Smurtas artimoje aplinkoje, nepriklausomai nuo jo formos, pagrindinės priežastys paprastai yra susijusios su smurtautojo siekiu kontroliuoti auką, o tai lemia ne vienkartinį tokio smurto pobūdį. Kitaip tariant, smurtas tampa įprastu problemų sprendimo ar net bendravimo būdu, prie kurio, deja, pripranta ne tik smurtautojas, bet ir auka. Šiandien tiek baudžiamajame kodekse, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad fizinis smurtas - nuo lengviausio iki sunkiausio - laikomas pavojingesniu, jei jis padaromas artimoje aplinkoje.
Visgi vertinant apsaugą nuo psichologinio smurto artimoje aplinkoje atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamajame kodekse yra kriminalizuotos tik pavojingiausios jo apraiškos (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti asmens sveikatą, terorizavimas ir kt.). Visiškai neseniai, prieš kelerius metus, įstatymų leidėjas prie psichologinio smurto priskyrė ir persekiojimą. Persekiojimas yra pavojinga, rimtas pasekmes žmogui sukelianti veika, sutrikdanti aukos privatų gyvenimą, sukurianti nuolatinę įtampą ir nerimą. Be to, persekiojimas gali būti pavojingas ir tuo, kad tam tikrais atvejais jis gali būti vykdomas kaip pasiruošimas sunkesniam nusikaltimui, pavyzdžiui, fiziniam ar seksualiniam žmogaus užpuolimui.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Teisinis reguliavimas iki 2011 m. ir po 2011 m.
Lietuvos įstatymų leidėjas ilgai vengė kištis į asmens šeimos gyvenimą, vadinamuosius buitinius konfliktus palikdamas spręsti pačiai šeimai. Ši situacija iš esmės pasikeitė tik 2011 metais, kai, palaipsniui keičiantis visuomenės požiūriui į smurtą artimoje aplinkoje, reaguojant į sukeliamas skaudžias (dažniausiai, negrįžtamas) pasekmes smurto artimoje aplinkoje aukoms, 2011 m. gegužės 26 d. buvo priimtas LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Šiuo įstatymu smurtas artimoje aplinkoje dėl jo sukeliamos žalos visuomenei buvo priskirtas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, reikalaujančių greito valstybės institucijų įsikišimo ir laiku suteikiamos pagalbos smurto aukoms. Toks požiūris lėmė ir pagrindinių baudžiamųjų įstatymų pakeitimus.
Aukos teisės ir specialieji apsaugos poreikiai proceso metu
Iš esmės keitėsi ir pats baudžiamasis procesas, kuriame imta pripažinti, kad nukentėjusieji nėra tik įrankiai teisėsaugos institucijų rankose siekiant ištirti bylą, tačiau jie taip pat yra ir proceso dalyviai, kurie turi individualių poreikių, o konkrečiai - poreikį atgauti saugumo, pasitikėjimo jausmą. Tuo tikslu buvo įtvirtinti papildomi apsaugos garantai aukoms, taip pat vadinamieji specialieji apsaugos poreikiai. Specialiųjų apsaugos poreikių nustatymas įtvirtintas Lietuvos įstatymų leidėjui įgyvendinant ES Nusikaltimų aukų direktyvą, kurioje reglamentuotos pagrindinės asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamos veikos, pažeidžiamų liudytojų teisės, paramos ir apsaugos standartai. Siekiant užtikrinti nukentėjusiųjų (tarp jų ir nuo smurto artimoje aplinkoje) teises, labiau apsaugoti nuo pakartotinės viktimizacijos, buvo priimtas BPK 36-2 str., apibrėžiantis specialiuosius apsaugos poreikius.
Ikiteisminio tyrimo pareigūnų kompetencija ir jos reglamentavimas
Taip pat aptariama ikiteisminio tyrimo pareigūnų kompetencija, jos reglamentavimas iki 2023 m. liepos 1 d. ir po šios datos. Praktikoje labai dažni atvejai, kai pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 str. 2 d. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai kaltininkas pripažįsta kaltę tik tam, kad būtų galima taikyti LR BK 38 str. nuostatas, tai yra, kad galėtų susitaikyti su nukentėjusiuoju. Policijos pareigūnai proceso dalyviams išaiškina atleidimo nuo atsakomybės galimybę - susitaikymą. Teikiant nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims pagalbą, teisines konsultacijas pavojų patyrusiam asmeniui labai svarbi išsami informacija apie tai, ką reiškia baudžiamojoje byloje susitaikymas.
Smurto orderio atsiradimas ir esminiai mechanizmai nuo 2023-07-01
Siekdamas efektyvesnės smurtą patyrusių asmenų apsaugos Seimas 2023 metais priėmė naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Naujoje įstatymo redakcijoje numatomas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis - prevencinė apsaugos priemonė, skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti, kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, atlikęs pavojaus rizikos vertinimą ir nustatęs smurto artimoje aplinkoje pavojaus riziką. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti privalo priimti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo. Skiriant orderį vertinama potencialaus smurto rizika.
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 15-os dienų laikotarpiui įpareigojamas išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu. Šiuo atveju nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas. Toks asmuo gali būti įpareigotas nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, taip pat nesiartinti orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir vaikų.
Įstatymas numato, kad policijos pareigūn(i)ų sprendimus skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti, galima skųsti apylinkės teismui per 15-ka dienų nuo sprendimo priėmimo. Administracinių nusižengimų kodeksas numato administracinę atsakomybę už apsaugos nuo smurto orderio nustatytų įpareigojimų nesilaikymą.
Empiriniai duomenys ir poveikis praktikai
Lietuvos policijos duomenimis, vien per pirmąjį pusmetį nuo įstatymo dėl orderio skyrimo įsigaliojimo pradžios, gauta apie 27 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Atlikus smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimą, daugiau nei 7 tūkstančiams asmenų išduota daugiau nei tūkstančių orderių.
Tarptautinis kontekstas ir prevencinės priemonės Europoje
Be paminėtų pagrindinių reguliavimo pakeitimų, šiandien Lietuva jau yra kelių svarbių tarptautinių žmogaus teisių dokumentų, susijusių su moterų teisių apsauga ir moterų diskriminacijos panaikinimu, dalyvė. Lietuva yra ratifikavusi 1966 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą. Lietuva taip pat yra Konvencijos dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo dalyvė. Konvencija buvo papildyta fakultatyviu protokolu, kuriuo pripažįstama Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto, stebinčio, kaip laikomasi minėtos Konvencijos nuostatų, kompetencija gauti asmenų ar grupių skundus.
Lietuva Stambulo konvenciją pasirašė 2013 m. birželio 7 d., tačiau iki šiol jos neratifikavo, ir tai vis dar kelia daug diskusijų ir emocijų. Kalbant apie regioninį lygmenį, Lietuva yra Europos Tarybos narė ir šios tarptautinės organizacijos priimtų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos, Europos socialinės chartijos (pataisytos) dalyvė. Taigi teisiniu ir tarptautiniu lygmeniu Lietuva per dvidešimt metų nuėjo ilgą, turiningą kelią ir iš esmės savo teisiniu reguliavimu, teisėsaugos institucijų praktika daugeliu aspektų neatsilieka, o tam tikrais atvejais ir lenkia kitas Europos valstybes.
Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos
𝗦𝗺𝘂𝗿𝘁𝗮𝘀 𝗮𝗿𝘁𝗶𝗺𝗼𝗷𝗲 𝗮𝗽𝗹𝗶𝗻𝗸𝗼𝗷𝗲: 𝗸𝗮𝗶𝗽 𝗽𝗮𝗱𝗲̇𝘁𝗶 𝘀𝗮𝘂 𝗮𝗿 𝗮𝘁𝘀𝗶𝗱𝘂̄𝗿𝘂𝘀𝗶𝗮𝗺 𝗯𝗲̇𝗱𝗼𝗷𝗲
Trūkumai, perspektyvos ir siūlymai tobulinimui
Vis dėlto smurto artimoje aplinkoje mastas reikšmingai nemažėja. Išsprendus teisinio reguliavimo problemas, siekiant sumažinti smurto artimoje aplinkoje, matyt, teks grįžti prie ilgai trunkančių, bet efektyviausių sprendimų - visuomenės švietimo, koks elgesys yra normalus, o koks - žalingas, net jei sunku tai identifikuoti, taip pat emocinio intelekto stiprinimo, tinkamų konfliktų sprendimo būdų paieškos ir kt. Smurto artimoje aplinkoje laikomas diskriminacijos prieš moteris forma, nes dažniausiai aukomis tampa moterys. Taigi prevenciniai sprendimai turi apimti ne tik teisinį reguliavimą, bet ir platesnį socialinį bei švietėjišką poveikį.
Pagrindiniai trūkumai, siejantys praktinį orderio taikymą, yra susiję su procedūrinių garantijų suderinamumu su skuba ir policijos pareigūnų kompetencija greitai ir tinkamai įvertinti riziką. Teisės doktrina ir teismų praktika rodo, kad būtina užtikrinti, kad policijos sprendimai būtų nuoseklūs, pagrįsti ir prieinami skundams per apylinkės teismus. Be to, reikalingas aiškus mechanizmas, užtikrinantis, kad nukentėjusiojo teisės būtų visapusiškai išaiškintos, o jam suteikta parama - ne tik teisinių žinių forma, bet ir praktinė apsauga bei socialinės pagalbos priemonės.
Siūlymai
- Patobulinti policijos pareigūnų mokymus rizikos vertinime ir psichosocialinėje pagalboje, kad sprendimai dėl orderių būtų priimami kokybiškiau ir greičiau.
- Užtikrinti skaidrų ir veiksmingą skundų procesą apylinkės teismuose, kad būtų galima greitai peržiūrėti policijos sprendimus.
- Plėsti prevencines programas ir visuomenės švietimą apie smurtą, emocinį intelektą ir konfliktų sprendimą, siekiant keisti vertybinius požiūrius.
- Integruoti socialines ir psichologines pagalbos priemones į orderio taikymo praktiką, kad auka gautų tiek teisines, tiek praktines apsaugos priemones.
- Sistemiškai rinkti ir viešinti duomenis apie orderių taikymą ir jų efektyvumą, kad būtų galima vertinti politikos poveikį ir koreguoti priemones.
Baudžiamosios atsakomybės ir visuomenės vaidmuo
Smurtautojų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn parodo valstybės gebėjimą užtikrinti žmogaus teises. Efektyvus baudžiamasis procesas ir smurtautojų traukimas atsakomybėn užtikrina valstybės įsipareigojimų saugoti aukų teises ir sustabdyti žmogaus teisių pažeidimus įgyvendinimą. Jeigu auka buvo pripažinta nukentėjusia baudžiamajame procese, auka turi daug teisių, susijusių su teisingu bylos nagrinėjimu. Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais, aukos turi teisę gauti nemokamą teisinę pagalbą. Smurtautojų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn ir per procesą suteikta apsauga prisideda prie aukų pasitikėjimo sistema bei skatina pranešimus ir prevenciją.
Taigi teisiniu ir tarptautiniu lygmeniu Lietuva per dvidešimt metų nuėjo ilgą, turiningą kelią ir iš esmės savo teisiniu reguliavimu, teisėsaugos institucijų praktika daugeliu aspektų neatsilieka, o tam tikrais atvejais ir lenkia kitas Europos valstybes. Tačiau svarbiausia yra tai, kad greta teisinio reguliavimo iš esmės keitėsi visuomenės požiūris į smurtą artimoje aplinkoje ir šiandien daugeliui jau ne vis vien, kai girdi, mato akivaizdų smurtą savo aplinkoje.
tags: #smurto #priesvaikus #kriminalistiniai #aspektai