Nepriklausomybės laikotarpiu prasidėjusią neįgaliųjų integraciją Lietuvoje keičia įtraukiojo (inkliuzinio) ugdymo poreikis. Atliekami moksliniai tyrimai, analizuojantys, kaip keičiasi visuomenės požiūris į negalią turinčius žmones, tiriama meno įtaka neįgaliųjų socializacijai, stiprinama juridinė šių asmenų ugdymo bazė.
Changes in society, democratisation of education enable to shift towards persons with disabilities, in order to integrate them into society without causing discomfort neither the person, nor those around him.
Categorization of disabilities and disorders according to medical criteria does not meet the educational objectives of pupils with special educational needs, as both developmental disorders and learning difficulties create the variety of abilities, needs and interests of pupils in the class. Such variety refers to school for all pupils, to involving (inclusive) education.
Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių bendrosiose mokyklose tik daugėja. Daugėja ir iššūkių mokykloms, mokytojams, švietimo pagalbos specialistams, mokyklos administracijai. Todėl itin svarbu visiems, dirbantiems ir bendraujantiems su šiais mokiniais, turėti žinių apie specialiuosius ugdymosi poreikius, gebėjimą tinkamai suprasti mokinį, bendrauti ir bendradarbiauti su juo, kokybiškai reaguoti ir spręsti kylančias problemines situacijas, kurti bendradarbiaujančią, atsakingą ir vienas kitą palaikančią komandą.
According to the results of surveys, although the pupils with special educational needs are involved in general education, the teacher still remains alone with his philosophy and methods, without being offered an opportunity for cooperation, consultancy support, which is one of conditions for success in the involving (inclusive) education.
Taip pat skaitykite: Specialieji poreikiai Lietuvoje
Lack of systematic research is still observed, which brings out the didactics issues of art education of pupils with special educational needs, therefore, the analysed scientific problem is relevant.
Straipsnio tikslas - pasitelkiant mokslinės literatūros analizės metodą išryškinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių meninio ugdymo tikslus ir principus.
The objectives of special art education are focused not only on the pupils having special educational needs, but also to the surrounding people - teachers, classmates, family, society, and even more, to their mutual interactions. Such change of didactic goals reveals the new art education principles.
The subjects of the article are the didactic goals and principles, educating the pupils with special needs by art.
Meninio ugdymo svarba
Meninio ugdymo dalykai (muzika, dailė, šokis, teatras) taip pat padeda ugdyti mokinių kompetencijas, reikalingas mokymuisi ir bendravimui, kūrybingai saviraiškai, komunikacijai ir individo vidinei darnai.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos dėl burnos higienos
Bendravimo principai
Bendravimo principai su ugdomuoju. Mokytojo vartojami žodžiai.
Šiuolaikinės didaktikos pagrindai: vadovėlis. Kaunas : Technologija, 2006.
Specialiojo ugdymo pagrindai. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2003. 462 p.
Specialiojo ugdymo terminijos kaitos analizė. Pedagogika 2002, 61, 66-72.
Dailinio ugdymo programos realizavimo ypatumai specialiųjų poreikių turintiems ugdytiniams: pedagogų požiūris. Specialusis ugdymas 2016, 2 (35), 39-54, 55-71.
Taip pat skaitykite: Naujas požiūris į negalią
Ypatingųjų vaikų integruotas muzikinis ugdymas: specialioji meno pedagogika. Vilnius : Kronta, 2003.
Music therapy for people in a disability situation: methodology and process. Izglītības reforma vispārizgl ītojošajā skola 2019, 2, 83-93.
Jaunųjų mokslininkų darbai 2021, 2 (51), 15-57.