Lietuvos socialinių mokslų centras (LSMC) yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip valstybės biudžetinė įstaiga. Jis vykdo valstybei, visuomenei, tarptautiniam bendradarbiavimui ar ūkio subjektams svarbius ilgalaikius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą.
LSMC Istorija ir Raida
LSMC Sociologijos instituto veiklos ištakos siekia 1964 m., kada Lietuvos SSR mokslų akademijos Ekonomikos institute buvo įkurtas Sociologijos ir teisės sektorius. Šis 1969 m. buvo padalintas į du atskirus sektorius, kurie buvo įjungti į Filosofijos, teisės ir sociologijos skyrių prie Istorijos instituto. 1974 m. greta Sociologijos sektoriaus buvo įkurta Sociologinių tyrimų laboratorija. 1977 m. minėto skyriaus pagrindu buvo įkurtas Lietuvos TSR mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas.
1977 m. institute, greta Sociologijos skyriaus ir Sociologinių tyrimų laboratorijos, pradėjo veikti Jaunimo sociologijos skyrius, o 1989 m. buvo įkurtas Visuomenės nuomonės tyrimo centras. Lietuvai atkūrus valstybingumą 1991 m., Lietuvos mokslų akademija buvo paskelbta savarankiška akademija, o jos sudėtyje buvusios mokslo įstaigos, įskaitant Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutą (LSFI) ir atsiskyrusį Teisės institutą, tapo savarankiškomis mokslo institucijomis.
1992 m. Jaunimo sociologijos skyrius buvo reorganizuotas į Stratifikacijos ir Etnosociologijos skyrius, o iš Ekonomikos instituto į LFSI perėjo Demografinių tyrimų centras. 2002 m. LSFI buvo reorganizuotas į Socialinių tyrimų institutą, o šis 2010 m. performuotas į Lietuvos socialinių tyrimų centrą. LSMC buvo įsteigtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu, reorganizavus sujungimo būdu Lietuvos socialinių tyrimų centrą, Lietuvos teisės institutą ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutą. 2021 m. sausio 1 d. LSMC perėmė visas šių institutų teises ir pareigas.
LSMC Struktūra ir Valdymas
Pagal įstatus LSMC valdymo funkcijas nuo 2020 m. sausio mėn. atlieka direktorius dr. Boguslavas Gruževskis ir kolegialus valdymo organas - Mokslo taryba, susidedanti iš 19 narių (pirmininkas dr. Skirmantas Bikelis).
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
LSMC Sociologijos instituto organizacinė struktūra susideda iš administracijos personalo ir mokslo tyrimų skyrių. Nuo 2022 m. gegužės institutui vadovauja dr. Andrius Marcinkevičius, o vadovo pavaduotojos pareigas užima dr. Monika Frėjutė-Rakauskienė. Prie sklandžios instituto veiklos užtikrinimo prisideda finansų kontrolės, raštinės, viešųjų pirkimų, mokslo reikalų koordinavimo, komunikacijos, IT sistemų administravimo ir ūkio specialistai.
LSMC Sudėtinės Dalys:
- Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas (vadovė - dr.)
- Sociologijos institutas (vadovas - dr. Andrius Marcinkevičius)
- Teisės institutas (vadovė - dr. Ingrida Mačernytė-Panomariovienė)
Centre veikia akademinės etikos principus užtikrinanti Akademinės etikos komisija (pirmininkė - dr. Kristina Ambrazevičiūtė) ir Atitikties mokslinių tyrimų etikai komitetas (pirmininkė - dr. Giedrė Plepytė-Davidavičienė), kurio tikslas yra užtikrinti, kad visų mokslinių tyrimų praktikose būtų laikomasi aukščiausio teisinio ir etinio atitikties lygio. Darbuotojų teises atstovauja LSMC profesinė sąjunga (pirmininkė - dr.).
Pagrindinės LSMC Veiklos Kryptys ir Tyrimai
Institutas įgyvendina fundamentinius mokslinius tyrimus, finansuojamus iš biudžeto per ilgalaikes institucines MTEP programas ir per mokslinių tyrimų konkursinio finansavimo programas laimėtus tarptautinius ir nacionalinius projektus. Sėkmingai įsiliejusios į tarptautinių konsorciumų veiklą Instituto mokslininkų komandos vykdo tyrimus pagal ES finansuojamas „Europos Horizonto“, „Erasmus+“ mokslo ir taikomųjų tyrimų programas, taip pat Europos socialinio fondo agentūros (ESFA), Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo („Eurofound“), kitus Europos Komisijos finansuojamus projektus.
Atliepiant aktualias su Lietuvos socialine raida susijusias problemas ir efektyvių jų sprendimo būdų paiešką, Institutas šiuo metu vykdo tyrimus pagal tokias Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamas konkursinio mokslinių tyrimų programas kaip „Mokslininkų grupių projektai“, DUT (Driving Urban Transitions) ir Reikminių tyrimų projektai.
Nuo 2023 m. Kartų ir lyčių programa įgyvendinama institute kaip Gimstamumo ir šeimos tyrimo mokslinių tyrimų infrastruktūra (GGP-LT) pagal konsorciumo sutartį tarp Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos socialinių mokslų centro. GGP LT renka, tvarko, teikia duomenis apie gimstamumo ir šeimos demografinius procesus, juos lemiančius veiksnius ir pasekmes. Be to, vykdo mokslinius tyrimus, susijusius su šeimų, jų gerovės ir gimstamumo problemomis bei prisideda prie įrodymais grįstos viešosios politikos plėtros Lietuvoje, o taip pat Lietuvos socialinių mokslų tarptautiškumo ir konkurencingumo didinimo. GGP-LT mokslinių tyrimų infrastruktūros vadovė - dr.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Nuo 2024 m. instituto mokslininkai dalyvauja SHARE Lietuva konsorciumo, atstovaujančio Lietuvą tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje „Europos sveikatos senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimo - Europos tyrimų infrastruktūros konsorciumas (SHARE-ERIC)“, veiklose. SHARE yra longitudinis tyrimas, vykdomas 27 Europos šalyse ir Izraelyje, siekiant suprasti vyresnio amžiaus žmonių (50+) sveikatos, ekonominę situaciją, gerovę ir kitas gyvenimo sritis. Šio konsorciumo Lietuvoje partneriai - Vilniaus universitetas, Kauno Technologijos universitetas, Lietuvos socialinių mokslų centras ir Vytauto Didžiojo universitetas. LSMC konsorciume atstovauja dr.
Pagrindinės tyrimų kryptys ir tematikos:
- Visuomenės raida ir socialinė nelygybė
- Socialinė politika, gerovės valstybė ir darbo rinka
- Demografinės struktūros ir procesai
- Regionų socialinė ir ekonominė raida
Šių tyrimų kontekste nagrinėjamos tokios su politika susijusios temos kaip gimstamumas, mirtingumas, šeimos gerovė, senėjimas, socialinės apsaugos sistema, gerovės valstybės transformacijos, būsto ir šeimos politika, globos sektorius, lygios galimybės, etniškumas, etninių, migrantų ir kitų pažeidžiamų grupių padėtis, regioninio vystymosi netolygumai, kaimo erdvės transformacijos, miestų erdvės transformacijos ir segregacijos, jaunimo gyvenimiškosios galimybės, gyventojų užimtumas ir nedarbas, darbo sąlygos, darbo santykiai ir apmokėjimas, žmogiškųjų išteklių plėtra, socialinis draudimas, socialinė parama ir kt.
Dalyvavimas Tarptautiniuose Tinkluose
Instituto mokslininkai yra Tarptautinės sociologų asociacijos (ISA), Europos sociologų asociacijos (ESA), Regioninių studijų asociacijos (RSA), Europos profesinių sąjungų instituto (TURI), Europos būsto tyrimų tinklo (ENHR), Mažėjančių miestų tyrimų tinklo (SCIRN) ir kitų tarptautinių tinklų komitetų ar valdybų nariai, nacionaliniai ekspertai. Be to, yra sėkmingai įsilieję į tarpdisciplininio mokslinių tyrimų tinklo COST veiklas, kviečiami būti ekspertais į kitų šalių mokslo institucijas.
Institutas turi savo gretose Lietuvos mokslų akademijos (LMA) tikrųjų ir LMA Jaunoji akademijos atstovų, LMT ekspertų, Lietuvos sociologų draugijos ir Lietuvos geografų draugijos narių.
Doktorantūros Studijos
Reikšminga LSMC Sociologijos instituto veiklos kryptis - sociologijos mokslo krypties jaunųjų mokslininkų rengimas įgyvendinant valstybės lėšomis finansuojamą jungtinės doktorantūros studijų programą (kartu su Vytauto Didžiojo universitetu ir Kauno Technologijos universitetu). 2025 m. vasario 1 d. sociologijos mokslo krypties doktorantūros studijose studijavo iš viso 24 doktorantai. Pagal skiriamų sociologijos mokslo krypčiai doktorantūros vietų skaičių LSMC pirmauja tarp doktorantūros teisę turinčių institucijų Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
LSMC siekia sudaryti sąlygas kiekvienam mokslo darbuotojui išnaudoti visą savo potencialą ir kartu suteikti geriausius įmanomus akademinius įgūdžius pradedantiesiems mokslininkams.
tags: #socialiniu #ir #ekonomikos #mokslu #instituto