Burnos sveikatos diena - puiki proga priminti burnos sveikatos svarbą pacientams ir visai visuomenei. Sveiki dantys padeda išsaugoti bendrąją žmogaus sveikatą bei gerą savijautą, o tai neatskiriama kokybiško gyvenimo dalis. Specialistai pasakodami apie dantų ertmės priežiūrą priminė, kad visų svarbiausia - burnos sveikatos patikra jau ankstyvoje vaikystėje, taip užkertant kelią dantų ir burnos ertmės ligoms. Taip pat, svarbu žinoti tai, kad pagrindinės ir pačios paprasčiausios priemonės, kurias būtina naudoti kiekvienam yra dantų šepetėlis, fluoro turinti dantų pasta ir tarpdančių siūlas.
Laikantis burnos higienos, mažės žalingas apnašų poveikis kietiesiems dantų audiniams, didės emalio atsparumas ir gerės mineralizacija. Naudokite šepetėlį su minkštais šereliais. Naudokite pastą su fluoru. Pastą būtinai išspjaukite, kai baigsite valyti dantis. Švelniai ir kruopščiai valykite kiekvieno danties ir dantenų pusę. Laikykite savo dantų šepetėlį švarioje, sausoje vietoje.
Kaip rodo Lietuvoje atliktos epidemiologinės studijos, kas antras trimetis turi sugedusių dantų. 98 proc. šių dantų pažeidimų yra negydyti. Šie skaičiai reiškia, kad kas antras vaikas iki trejų metų Lietuvoje gali pajusti dantų skausmą; vyresniame amžiuje gali suprasti, kad jo dantys skiriasi nuo kitų vaikų dantų (galbūt patirti gėdą dėl savo išvaizdos). Siekiant sumažinti šiuos skaičius reikia motyvuoti vaikus valytis dantis.
Pasauliniai tyrimai atskleidžia, kad vaikai, turintys sugedusių dantų, be to, kad ne visada gali valgyti šiltą ar šaltą maistą, nesugeba sukramtyti kietesnio maisto, sunkiai ištaria tam tikrus garsus, dėl su dantų būkle susijusių problemų praleidžia pamokas vaikų darželyje, mokykloje, nemiega naktimis, būna sudirgę ir susierzinę, vengia šypsotis ir juoktis, o kartais net kalbėti, išgyvena kaltės jausmą. Tai laikoma vaiko gyvenimo kokybės pablogėjimu. Vyresnių kaip šešerių metų vaikų sergamumas dantų ėduonimi yra pasiekęs epidemijos lygį: šiame amžiuje apie 90 proc.
Dantų ėduonis - infekcinės kilmės liga, skatinanti dantų kietųjų audinių irimą. Jos išsivystymui didžiausią reikšmę turi patogeninių mikroorganizmų užsilaikymas burnoje. Moksliškai įrodyta, kad viena svarbiausių tokios mikrofloros rūšių yra mutantiniai streptokokai. Juos vaikui perduoda tėvai. Su maistu gaunami angliavandeniai - didžiausiais rūgščių, kurias gamina mutantiniai streptokokai ir kurios ardo dantų emalį, šaltinis. Visi žino, kad dantis reikia valyti, siekiant pašalinti susikaupusius maisto likučius ir bakterijas, sukeliančias dantų ligas. Tačiau kokybiškai tai atlikti moka tikrai ne kiekvienas.
Taip pat skaitykite: Specialieji poreikiai Lietuvoje
Nustatyta, kad apie 90% žmonių turi netaisyklingą sąkandį arba kreivus dantis. Beveik trečdaliu atvejų būtinas ortodontinis gydymas. Pirmasis vaiko vizitas pas gydytoją ortodontą turėtų būti apie 6-7 metus, kai prasideda vaiko dantukų kaita, t.y. krenta pieniniai dantys, pradeda augti nuolatiniai. Netaisyklingai auga dantys. Amžius, kada būtų geriausia pradėti ortodontinį gydymą priklauso nuo situacijos sudėtingumo, pasirinkto gydymo metodo, kaulo regeneracinių savybių. Apie 7-9 metus pradėtas ortodontinis gydymas būna fiziologiškesnis, naudojamos mažos, švelnios jėgos, galima modeliuoti žandikaulių augimą.
Vaikų ortodontinių ligų gydymui dažnai naudojamos ortodontinės plokštelės (dar vadinamos dantų plokštelėmis). Dantų plokštelė turi plastmasės pagrindą ir yra gaminama individualiai. Šie aparatai Lietuvoje labai populiarūs, nes yra pigūs, gali būti įvairių spalvų, vaikas juos gali išsiimti, gerai išvalyti. Net ir paprasčiausias ortodontinis aparatas yra puikus maisto likučių ir dantų apnašų kaupimosi centras. Jei kruopščiai nesilaikoma burnos higienos, dantenos išburksta, parausta,vystosi uždegimas. Tinkamai burnos higienai užtikrinti reikia vieningų ortodonto, odontologo, burnos higienisto, tėvų ir pačių vaikų pastangų. Pacientai, nešiojantys nuimamuosius ortodontinius aparatus (plokšteles), turi juos atskirai išplauti su dantų pasta ir šepetėliu.
Į regionus pas specialiųjų poreikių turinčius vaikus važinėjanti Odontologų rūmų atstovė, burnos higienistė Daiva Mačiulienė sako, kad negalią turintys vaikai iki šiol buvo visiškai apleisti, nes profilaktiką skatinančių programų niekas tiesiog nerengė. „Negalią turintiems vaikams burnos priežiūros ir profilaktikos paslaugos yra labai sunkiai prieinamos. Ne todėl, kad šios paslaugos būtų labai brangios, o todėl, jog trūksta specialistų, kurie užsiimtų su tokiais vaikais. Yra keli tokie specialistai didmiesčiuose, tačiau tiems, kas gyvena regionuose, atvažiuoti pas juos sunku“, - sako burnos priežiūros specialistė.
Profesionali burnos higiena
Negalią Turintiems Vaikams - Profilaktikos Programa
Pastaruosius metus Odontologų rūmai savo lėšomis vykdo specialią burnos sveikatos gerinimo programą, skirtą negalią turintiems vaikams ir jų tėvams: jie edukuojami, gyvai konsultuojami, skatinami mokytis taisyklingai prižiūrėti burną. Viena iš šios programos iniciatorių D.Mačiulienė pabrėžia, kad tokios programos labai reikėjo, nes iki šiol tiesiog nieko panašaus nebuvo.
„Šiuo klausimu negalią turintys vaikai buvo visiškai apleisti. Jiems skirta tikrai daug fizinės ar laisvalaikio veiklos programų, tačiau nieko apie burnos sveikatos gerinimą. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Dauno ar autizmo sindromą turinčių vaikų burnos sveikata yra labai prasta. Apie 89 proc. vaikų, turinčių negalią, burnoje randamas dantų ėduonis, jie skundžiasi ir tokiomis ligomis, kaip gingivitas ir periodontitas. Jiems sunku išsižioti, taip pat išsivalyti burną. Tėvams sunku prižiūrėti vaikus, o ir ne visi negalią turintys vaikai turi tėvus. Prieš pradėdami projektą, susitikome su įvairių miestų savivaldybių atstovais ir tiesiai šviesiai paklausėme, koks yra tokios programos poreikis. Mums pasakė, kad iki šiol niekada nebuvo vykdomi tokie projektai, tik vienos dienos renginiai, todėl to labai trūksta“, - apie profilaktikos stygių pasakoja D.Mačiulienė.
Taip pat skaitykite: Naujas požiūris į negalią
Todėl 2022 metų pavasarį Odontologų rūmai savo iniciatyva ir lėšomis pradėjo rūpintis negalią turinčiais vaikais bei jų tėvais. Per metus aplankyta daugiau kaip 300 šeimų įvairiuose Lietuvos miesteliuose. „Suprantame, kad vaikams dažnai sunku judėti, todėl nusprendėme patys atvažiuoti pas juos. Labai smagu, kad dauguma vaikų visai nebijo odontologų, mielai bendravo su atvykusiais specialistais, kurie su spec. poreikių vaikais dirba jau daugelį metų. Susitikimų metu daug kalbėjome ir apie mitybą, jos įtaką burnos sveikatai. Negalią turinčių vaikų maistas yra šiek tiek kitoks: jie negali valgyti kieto maisto, dažniausiai renkasi minkštą, kuris blogina situaciją burnoje ir skatiną dantų ėduonies vystymąsi“, - sako specialistė.
Burnos Priežiūra - Nelengvas Iššūkis
„Bent 80 proc. tokių vaikų burnos sveikata yra labai problemiška: daug dantų apnašų, dantenų uždegimai ir kraujavimai, blogas kvapas, gingivito požymiai. Sunku ir prižiūrėti burnas patiems, ir prikalbinti vaiką nukeliauti pas specialistą profesionaliai apžiūrai, o net ir prikalbinus - sunku atvykti“, - apie girdimus iššūkius pasakoja D.Mačiulienė. Ji sako, kad vaikams burnos priežiūrą dažniausiai apsunkina turima negalia: sunku išsižioti ir išsivalyti dantis, sunku pakankamai ilgai išlaikyti išžiotą burną, būna ir taip, kad valantis dantis tiesiog skauda. Nereta problema taip pat yra šeimos neturėjimas.
„Kiek teko bendrauti su atitinkamomis asociacijomis, globos centruose palikta išties daug vaikų. Juos prižiūri jiems paskirti globėjai arba centrų darbuotojai. Bet įsivaizduokite, kiek krūvio tenka vienam globos centro darbuotojui. Neretai tai būna ir 11 vaikų vienam darbuotojui. Ar įmanoma esant tokioms sąlygoms pasirūpinti kokybiška burnos priežiūra?“ - retoriškai klausia medikė.
Pirmiausia - Pamokos Tėvams
Specialistė pasakoja pastebėjusi tendenciją, kad vaikai, gyvenantys šeimoje, daug geriau prižiūri savo burnos sveikatą. „Todėl pirmiausia nusprendėme surengti specialias paskaitas ir konsultacijas negalią turinčių vaikų tėvams, globėjams bei juos prižiūrintiems asociacijų darbuotojams, kaip taisyklingai rūpintis vaikų burnos sveikata, o tik tada konsultuoti pačius vaikus. Tėvai supranta, kad vaiko sveikata yra svarbu ir mielai mokosi. Jiems trūksta praktikos konkrečiose situacijose, taip pat žinių, jog pas odontologą reikia apsilankyti ne tik tada, kai jau skauda dantį, kokias priemones ir kaip naudoti, kokį maistą parinkti vaikui. Matėme, kad jiems tai buvo labai naudingos žinios, jie netgi konspektavo viską, ką pasakojome, ir paprašė kontaktų, jog esant reikalui galėtų paskambinti bei pasitarti“, - sako D.Mačiulienė.
Taip pat skaitykite: Lietuvos švietimo sistema ir SUP
Ji pasakoja, kad susitikimų metu tėvai greitai persimaino: iš pradžių nedrąsiai žiūri į atvykusius specialistus, tačiau pakviesti prieiti arčiau greitai apsipranta, atsipalaiduoja, noriai bendrauja. „Vėliau geriame kavą ir dalinamės įspūdžiais. Jie labai aktyvūs, turi daug klausimų. Kiekvienam vaikui parenkamos individualios burnos priežiūros priemonės pagal jų ligą ir burnos būklę. Tėvai domisi ne tik tuo, klausinėja ir apie savo bei kitų auginamų vaikų burnos priežiūrą. Prieš projektą buvome asociacijų įspėti, kad tėvai jau pertekę įvairių paskaitų apie fizinį aktyvumą, jog jie nejaukiai jaučiasi, kad jų vaikas kitoks, kad jie daug dirba ir yra pavargę. Bet nieko panašaus“, - džiaugiasi medikė.
Auga Sąmoningumas
„Lankėmės įvairiuose miestuose: Klaipėdoje, Raseiniuose, Šilutės rajone, Kaune, Marijampolėje, Panevėžyje, planuojame apsilankyti Tauragėje ir Plungėje. Manėme, kad programa vyks iki kovo mėnesio, bet pratęsėme dar iki vasaros, nes vis susisiekia su mumis pačios asociacijos iš tų miestų, kuriuose dar nebuvome, prašo, kad atvažiuotume. Tai reiškia, jog sklinda geroji žinia iš tų, kurie jau dalyvavo“, - sako D.Mačiulienė.
Ji teigia, kad įsitraukti nori ir vis daugiau specialistų iš regioninių miestų. O labiausiai džiugina projekte dalyvavusių šeimų atgalinis ryšys. „Pasikalbame su tais tėvais, kurie jau dalyvavo programoje. Jie pasakoja, kad aktyviai laikosi mūsų rekomendacijų, naudoja tokius dantų šepetėlius ir tokias priemones, kurias anksčiau paskyrėme, keisdami pavyzdžiui dantų šepetėlį perka ne bet kurį, o būtent tokį, koks reikalingas jų vaikui. O tai labai džiugina, nes reiškia, kad progresas jau yra. Situacija po truputį keičiasi“, - sako Odontologų rūmų tarybos narė.
Štai keletas pagrindinių burnos higienos rekomendacijų, kurios gali padėti tėvams ir globėjams užtikrinti tinkamą specialiųjų poreikių vaikų burnos priežiūrą:
- Reguliarūs vizitai pas odontologą: Vaikai turėtų lankytis pas odontologą bent du kartus per metus.
- Tinkama mityba: Ribokite saldžių užkandžių ir gėrimų vartojimą.
- Fluorido naudojimas: Naudokite dantų pastą su fluoru ir, jei reikia, fluorido papildus.
- Tėvų pagalba: Padėkite vaikams valytis dantis, ypač jei jie turi motorinių sunkumų.
Ateityje - Daugiau Planų Profilaktikos Gerinimui
Nors negalią turinčių vaikų burnos sveikatos gerinimo programa skaičiuoja paskutinius mėnesius, D.Mačiulienė sako, kad jau galvojama ir apie ateitį - kaip pratęsti pradėtus darbus. „Projektą užbaigsime paruošdami specialų leidinį negalią turinčių vaikų tėvams: patarimai, informacija apie įvairias negalias ir kokios priemonės kokiais atvejais yra rekomenduojamos. Tai bus labai pravartus vadovas. Taip pat planuojame ir stovyklą tėvams, kad galėtume su jais pakalbėti, įtvirtinti duotas žinias. Reikia tęstinumo, reguliaraus bendravimo su vaikais ir jų tėvais. Norėtųsi dar kartą aplankyti tuos pačius vaikus ir pažiūrėti ar kas nors pasikeitė ir kas pasikeitė: ar pagerėjo, ar pablogėjo. Jaučiame, kad reikalingas mobilių paslaugų teikimas. Ne tik vaikams, bet ir senjorams. O negalią turintiems vaikams tokios paslaugos yra tiesiog privalomos. Tai galėtų būti ir paprastas autobusiukas su visa reikalinga technika, odontologine kėde, kurioje negalią turintis vaikas galėtų būti apžiūrėtas. Tai ypač reikalinga Lietuvos regionuose.
Turime ir kitų idėjų - kalbėtis su aukštosiomis mokyklomis, kurios rengia burnos priežiūros specialistus, kad jiems į rengimo programą būtų įtrauktos paskaitos apie negalią turinčių vaikų priežiūrą. Jiems tai turėtų būti privalomos valandos“, - sako viena iš profilaktikos programos iniciatorių.