Tiek matydami, tiek girdėdami, kaip smurtaujama prieš moterį, dažniausiai pagalvojame, kad tai ne mūsų reikalas, kad tai… „jų“ reikalas: moterų reikalas, policijos reikalas. Toks abejingumas turi kainą - smurtas artimoje aplinkoje yra pagrindinė 16-44 metų amžiaus moterų mirties ir negalios priežastis.
Kas yra smurtas artimoje aplinkoje
Smurtas artimoje aplinkoje - tai įvairios formos fizinė, seksualinė, psichologinė ar ekonominė žala, kurią asmuo patiria dėl dabartinio arba buvusio partnerio veiksmų. Tai gali būti bet kokios rūšies agresija ar prievarta, sukelianti fizinę ar emocinę žalą, kurią vykdo partneris arba šeimos narys. Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų.
Smurto rūšys ir atpažinimas
- Fizinis smurtas: Tai pavojingas poveikis aukos organizmui prieš jos valią. Tai dažniausiai atpažįstama smurto forma, turinti labai plačią veiksmų amplitudę - nuo pastūmimo, smūgio, spyrio iki sunkaus kūno sužalojimo bei nužudymo. Fizinio smurto veiksmai gali būti įvairūs: mušimas, stumdymas, daiktų mėtymas, griebimas už plaukų, smaugimas, kandžiojimas, ginklo demonstravimas, deginimas ir kt.
- Psichologinis smurtas: Tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Jis pasireiškia pastoviu žeminimu, menkinimu, draudimu bendrauti su artimaisiais ir pažįstamais, jausmų ignoravimu, persekiojimu darbe ar draudimu eiti dirbti, grasinimu atimti vaikus ir pan. Psichologinis smurtas dažnai sunkiai įrodomas, bet yra viena labiausiai paplitusių smurto formų.
- Ekonominis smurtas: Pasireiškia galimybių disponuoti pajamomis atėmimu, šeimos biudžeto kontrole, draudimu dirbti, pinigų atėmimu ir pan. Tai sukuria finansinę priklausomybę ir riboja aukos galimybes išeiti iš smurtinių santykių.
- Seksualinis smurtas: Kėsinimasis į asmens kūno neliečiamumą ir orumą: verčiant lytiniams aktams prieš valią, prievartavimas, priverčiant žiūrėti ar dalyvauti pornografiniuose veiksmuose ir pan.
- Nepriežiūra: Pasyvus smurtas, kai nėra patenkinti būtini asmens fiziniai, emociniai ar socialiniai poreikiai. Dažniausiai nukentėja vaikai, seneliai ir neįgalieji.
Smurto mechanizmas: smurto ratas ir galios bei kontrolės taktika
Dažniausiai smurtas šeimoje linkęs pasikartoti ir dažnėti. Pasikartojančių smurtinių veiksmų ciklas vadinamas smurto ratu, kurį apibūdina trys etapai:
- Įtampos augimo - partneris tampa vis labiau kontroliuojantis, žeminantis, izoliuoja auką nuo artimųjų; auka stengiasi prisitaikyti ir išvengti konflikto.
- Smurto proveržio - trumpas, bet intensyvus smurto epizodas, kai smurtautojas nepajėgia kontroliuoti savo veiksmų.
- Medaus mėnesio - smurtautojas atsiprašo, žada keistis, rodo dėmesį; vėliau ciklas dažnai prasideda iš naujo.
Galios ir kontrolės ratas paaiškina sisteminį smurtą: smurtautojas naudoja įvairias taktikos - manipuliaciją, prievartą, grasinimus, izoliaciją, ekonominę kontrolę - kad įbaugintų ir valdytų partnerį.
Priežastys
Smurto artimoje aplinkoje priežastys yra daugiaplanės. Pagrindinės - smurtautojo siekis kontroliuoti auką, asmeninės problemos (pvz., žalingi įpročiai), ankstesnės traumatinės patirtys, socialinės ir ekonominės problemos (mažos pajamos, bedarbystė), žemas išsilavinimas, nepalankios vaikystės patirtys. Smurtu dažniau serga santykio modeliai, kai konfliktai sprendžiami prievarta ar dominavimu.
Taip pat skaitykite: Smurto apibrėžimas ir formos
Pasekmės aukai ir visuomenei
Smurtas artimoje aplinkoje neigiamai veikia aukų fizinę ir psichinę sveikatą. Fiziniai padariniai apima įvairius sužeidimus, galvos skausmus, nemigą, lėtinį skausmą, virškinimo problemas. Tyrimai rodo, kad apie 75 % išgyvenusių smurto šeimoje patiria fizinius sužalojimus, tarp jų ir rimtas traumas. Psichologinės pasekmės: potrauminio streso sutrikimas (PTSD), depresija, minčių apie savižudybę, sumažėjęs pasitikėjimas savimi, sunkumai užmegzti ir palaikyti santykius, izoliacija nuo šeimos ir draugų.
Kodėl aukos dažnai nesikreipia pagalbos
- Baimė dėl galimų pasekmių ir keršto;
- Nepasitikėjimas valdžios institucijomis;
- Stigma, gėda ir kaltės jausmas;
- Finansinė priklausomybė ir bendri vaikai;
- Nežinojimas apie galimas pagalbos formas ar jų pasiekiamumą.
Kur kreiptis pagalbos ir ką daryti pastebėjus smurtą
Jeigu gresia realus pavojus smurto artimoje aplinkoje aukos gyvybei ar sveikatai dėl smurtautojo elgesio, auka turėtų kreiptis pagalbos skambinant numeriu 112. Pagalbos telefonas yra nemokamas ir veikia 24 valandas per parą, yra pasiekiamas iš mobiliųjų ir stacionarių telefonų. Bendrasis pagalbos centras turi galimybę kontaktuoti su bet kuriuo policijos komisariatu. Policija turi pareigą įvertinti informaciją dėl smurto artimoje aplinkoje.
Jei įtariate smurtą, neignoruokite situacijos. Jei girdite riksmus, šaukimą, smūgio garsus, mėtomus daiktus ir kitokį triukšmą, panašų į smurtą, neignoruokite. Skambutis į duris arba šūktelėjimas gali būti puiki priemonė smurtautojo dėmesiui atkreipti ir padėti sustabdyti konkretų incidentą. Fizinio smurto atveju, jeigu manote, kad situacija yra kritinė moters sveikatai, iš pradžių leiskite smurtautojui suprasti, kad atkreipėte dėmesį į jo veiksmus (skambutis į duris, šūktelėjimas) - dažnai to užtenka, kad jis liautųsi. Vėliau praneškite apie tai policijai skubios pagalbos numeriu 112.
Nepatartina eiti patiems / pačioms ir bandyti kištis asmeniškai. Taip rizikuojate patirti smurtą bei sukelti pavojų smurtą išgyvenančiam žmogui. Smurtautojas gali vėliau atkeršyti savo aukai. Radę tinkamą progą galite pabandyti pasikalbėti su smurtą patiriančiu asmeniu. Visuomet tai darykite diskretiškai ir asmeniškai, kad nematytų kiti asmenys. Niekada nespauskite asmens, jei ji/jis nenori su jumis kalbėti.
Teisinis reglamentavimas Lietuvoje
Nuo 2011 m. gruodžio 15 d. Lietuvoje galioja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Šio įstatymo paskirtis - užtikrinti kiekvieno asmens, įskaitant vaikus, apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, sudaryti teisines prielaidas nedelsiant reaguoti į grėsmę, taikyti prevencines ir apsaugos priemones bei teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurto aukoms.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Naujos redakcijos įstatymo naujovė - apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis: prevencinė apsaugos priemonė, kuria pilnametis smurto pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti, nesiartinti, nebendrauti su smurto aukomis. Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui gali skirti policijos pareigūnas, gavęs pranešimą ir atlikęs pavojaus rizikos vertinimą. Policijos pareigūnas sprendimą priima nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo gavimo.
Policija turi pareigą atvykti ir pašalinti smurtautoją iš būsto (nežiūrint kam priklauso būstas). Policijos pareigūnai, įvertinę situaciją, taip pat gali priimti sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį , kuris galioja 15 dienų. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų. Jei asmenys, dalyvaujantys vykdant prevenciją ar teikiant pagalbą, turi duomenų, kad tas, kuriam skirtas orderis, nesilaiko įpareigojimų, jie privalo apie tai pranešti policijai.
Nukentėjusiųjų teisės ikiteisminio tyrimo metu
- Turite teisę reikalauti, kad smurtautojui būtų nurodyta išsikraustyti iš būsto ir nesiartinti prie jūsų bei kartu gyvenančių asmenų;
- Neprivalote rašyti pareiškimo - bet koks pareigūnų prašymas ar reikalavimas rašyti pareiškimą yra neteisėtas;
- Neprivalote dalyvauti akistatoje su įtariamuoju;
- Turite teisę gauti informaciją apie ikiteisminį tyrimą ir nemokamą pagalbą jūsų regiono Specializuotos pagalbos centre;
- Turite teisę teikti įrodymus (pvz., garso, vaizdo įrašus, nuotraukas, medicininius įrašus) ir prašyti jų prijungimo prie bylos;
- Turite teisę turėti atstovą ir prašyti, kad apklausa vyktų patogioje aplinkoje;
- Policijos pareigūnai turi teisę pradėti ikiteisminį tyrimą ir sulaikyti smurtautoją iki 48 valandų.
Specializuota kompleksinė pagalba (SKPC)
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC) teikia nemokamą ir konfidencialią pagalbą: psichologinę paramą, teisinius patarimus, informacinę pagalbą, tarpininkavimą su kitomis institucijomis ir informaciją apie prieglobstį bei kitas socialines paslaugas.
Simboliška, kad pasaulinės kampanijos „16 dienų prieš smurtą prieš moteris“ proga SKPC įdiegė bendrą telefoną visiems centrams: specialistai, atsiliepę telefonu 8-700-55516, išklausys ir suteiks teisinę, psichologinę bei informacinę pagalbą. Šiuo metu visoje Lietuvoje veikia 16 nevyriausybinių organizacijų, atliekančių SKPC funkcijas.
SKPC kontaktai (pavyzdžiai)
- Šiaulių miesto, Akmenės, Pakruojo ir Joniškio rajonų gyventojams: +370 62244999
- Šiaulių, Kelmės ir Radviliškio rajonų gyventojams: +370 67688421
- Vilniaus rajono gyventojams specializuotą pagalbą teikia Moterų informacijos centras
Kaip elgtis aplinkiniams ir liudininkams
Jei girdite riksmus ar triukšmą panašų į smurtą - neignoruokite. Skambutis į duris arba šūktelėjimas gali padėti sustabdyti incidentą. Visada skambinkite policijai. Nepatartina kištis vieniems fiziškai, nes tai gali kelti pavojų jums ir nukentėjusiajam. Pranešti apie smurtą galite ne tik jūs patys - tai gali padaryti bet koks liudytojas, pvz., kaimynas.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Prevencija ir bendruomenės vaidmuo
Visuomenės švietimas, emocinio intelekto stiprinimas ir tinkami konfliktų sprendimo įgūdžiai yra ilgalaikės, bet būtinos priemonės mažinti smurtą artimoje aplinkoje. Išsprendus teisinio reguliavimo problemas, siekiant sumažinti smurto mastą, teks grįžti prie ilgalaikių sprendimų - visuomenės švietimo, koks elgesys yra normalus, o koks - žalingas, emocinio intelekto stiprinimo ir pan.
Psichologinė ir medicininė pagalba
Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, į kurią kreipiasi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, privalo atlikti sveikatos patikrinimą, suteikti reikalingas paslaugas ir medicininiuose dokumentuose aprašyti nustatytus fizinius sužalojimus bei psichologinius išgyvenimus. Tai svarbu ne tik gydymui, bet ir įrodymų rinkimui teisiniam procesui.
Statistika ir poveikis visuomenei
Smurtas artimoje aplinkoje yra plačiai paplitusi problema, kasdien paveikianti milijonus žmonių. Statistika rodo, kad daugiau nei trečdalis moterų ir ketvirtadalis vyrų per savo gyvenimą patiria tam tikrą smurto formą. Smurto poveikis siekia ne tik fizinius sužalojimus, bet ir ilgalaikes psichologines bei socialines pasekmes, kurios dažnai tęsiasi ilgai po patirto smurto.
Kaip atpažinti, ar esate įstrigę smurtiniuose santykiuose
Įvertinkite savo santykius atsakydama (-as) į keletą klausimų: ar bijote partnerio? Ar partneris jus izoliuoja nuo draugų ir šeimos? Ar riboja galimybes dirbti ar mokytis? Ar jus žemina viešai ar privačiai? Ar partneris kontroliuoja pinigus? Jei į daugelį klausimų atsakėte teigiamai, tai gali reikšti, kad esate smurtiniuose santykiuose - kreipkitės pagalbos.
Viešasis diskursas ir teisiniai pasikeitimai
Lietuvos įstatymų leidėjas ilgai vengė kištis į šeimos reikalus, palikdamas „buitinius konfliktus“ spręsti šeimai. Situacija pasikeitė 2011 m., kai buvo priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Per dvidešimt metų keitėsi ne tik teisės aktai, bet ir visuomenės požiūris: šiandien daugeliui nebe vis vien, kai girdi, mato akivaizdų smurtą savo aplinkoje. Tačiau smurto mastas reikšmingai nemažėja, todėl reikia tęsti prevencines priemones ir pagalbos prieinamumo stiprinimą.
Pagrindinės rekomendacijos nukentėjusiems ir bendruomenei
- Jei gresia pavojus - skambinkite 112;
- Jei negalite skambinti, išsiųskite SMS 112 be lietuviškų raidžių nurodydami vardą, adresą ir įvykį;
- Ieškokite pagalbos SKPC - telefonu 8-700-55516 arba regioninių numerių;
- Dokumentuokite sužalojimus ir incidentus - medicininiai įrašai, nuotraukos, garso/vaizdo įrašai gali būti įrodymais;
- Pasitikrinkite, ar esate įstrigę smurtiniuose santykiuose ir, jei reikia, kreipkitės į artimą žmogų ar specialistą;
- Bendruomenė: reagavimas į galimus smurto atvejus gali išgelbėti gyvybę - neignoruokite ričių ar triukšmo.
Smurtas artimoje aplinkoje palieka gilias ir ilgalaikes žaizdas, tačiau laiku suteikta pagalba, teisinės priemonės ir specialistų parama leidžia atsigauti, atkurti saugumą ir pradėti naują gyvenimo etapą. Svarbiausia - nelikti vieniems ir kreiptis pagalbos.