2019 m. sausio 31 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimu nuobaudų atsisakyta, tačiau visuomenei nepaaiškinta, kas ir kaip keisis, kaip toliau bus prižiūrima valstybinė kalba. Lietuvių kalbos institutas siūlė surengti tarptautinę konferenciją apie valstybinių kalbų padėtį Europos šalyse, tačiau likome kaip ir neišgirsti. Šioje apžvalgoje gvildenamos problemos, kurios išliko aktualios dėl socialinės kultūros aplinkos kalbos klaidų, jų įvairovės ir įtakos viešajam diskursui.
Ką apima Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas ir jo pokyčiai
Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas (patvirtintas 1997 m.) buvo laikinas pagalbinis instrumentas, kuriuo naudojosi savivaldybių kalbos tvarkytojai bei Valstybinė kalbos inspekcija. Lietuvių kalbai tapus valstybine, buvo svarbu kuo greičiau ir kuo taisyklingesnę ją įdiegti į visas valstybės gyvenimo sritis. Taigi Lietuvoje buvo sukurta visa valstybinės kalbos priežiūros sistema (Lietuvių kalbos komisija, Kalbos inspekcija ir kalbos tvarkytojai). Daugiau nei du dešimtmečius remtasi Valstybinės kalbos įstatymu ir kitais teisės aktais.
Taisytini ir tokie sakiniai, kaip „Daugumoje gripu sergama pavasarį ir rudenį“ ar „Darbą turime baigti metų bėgyje“, rodo senąją klaidų kultūrą. Nors nutarimas jų baudžiamosios sankcijos neatnaujino, sąrašas ir toliau pateikia pavyzdžius, kurių būtina vengti viešosios erdvės kontekstuose. Tačiau svarbu pažymėti, kad šiuo metu nuobaudos už kalbos klaidas gali būti reti praktikavimo įrankiai, o kalbos kultūrą vis tiek reikia ugdyti per švietimą ir viešąją kalbų kultūrą.
Naujosios gairės: kaip rūpintis bendrine kalba viešojoje erdvėje
Kalbos inspekcija bei kitos institucijos laikosi nuomonės, kad reikia kurti ir įgyvendinti sistemas, kurios užtikrintų taisyklingą kalbėjimą ir rašymą viešojoje erdvėje - parlamento raštvedybą, viešąją kalbą įstaigose, žiniasklaidoje, reklamos tekstuose ir pan. Turi būti aiškinama, kas laikoma kalbos klaida, o kas - išimtinėmis sąlygomis priimtina stilistinė priemonė. Taip pat svarbu ugdyti kalbos kultūrą visose amžiaus ir socialinėse grupėse, o ne vertinti kaip vienkartinį reikalavimą baudų forma.
Prieš keisdamas požiūrį į klaidas, būtina atsižvelgti į kalbos dinamiką: leksinės ireikšmės niuansus, skirtingų stilistinių tonų poreikį viešajame diskurse ir tarptautinį kontekstą. Kalbos mokymosi procesas vyksta visą gyvenimą, todėl kalbos kultūra yra mūsų vidinės kultūros atspindys. Dėl to kalbos išraiškos priemonės turi būti ne tik gramatikai atitinkamos, bet ir motyvuotos, įtraukiamos į kontekstą, siekiant aiškumo ir efektyvumo komunikacijoje.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Tipinės klaidų kategorijos ir jų pavyzdžiai
Kai kuriose iš jų kyla sakinio tikslo, išraiškos ir konstrukcijų problemos. Žodis netinka dėl semantinio ar emocinio atspalvio, o kai kurios priklauso siauriau - ar tikslumu, ar stilistiniu įtvirtinimu. Pateikiami keli dažni pavyzdžiai, kuriuos būtina įtraukti į kalbos kultūros mokymą:
- Leiskėjų tikslo neatitinkančios reikšmės - pvz., „Stepukas vėl ėmė drožinėti eglę“ (tai gali būti tikslumo klaida arterijos žodžių pasirinkimo), arba „Miegantį Petruką pamatė šeimininkas“ - siūlomos gramatinės formos.
- Priešdėlių ir priesagų vartojimo netikslumai - netikslus dalybinis ar dalyvinis forma vartojimas.
- Sintaksinės klaidos - netikslus linksnių ir prielinksnių vartojimas, netiksliai nustatytos sakinio ribos, netiksli žodžių tvarka, netinkamai parinktas sintaksinės konstrukcijos tipas.
- Stilistinė žodžių tvarkos klaida - netikslus prasminių akcentų išdėstymas sakinyje ar tekste; įprastiniai veiksmažodžių inversijos traktuotės.
- Kalbos aiškumo klaidos - iš nendrių išlėkė gulbinas, Kaštanius paėjęs toliau atsigėrė ir t. t.; metaforų tikslumas ir jų kontekstas.
- Kalbos gyvumo trūkumai - pernelyg nuoseklus žodžių kartojimas, monotonija ir neteisingas veiksmažodžių keitimas neveikiuoju dalyviu.
- Kalbos turtingumo trūkumai - kartojami tie patys žodžiai ir frazės, trūksta vaizdingumo bei įvairovės sakiniuose.
Grafiniai elementai ir pavyzdžiai
Žemiau pateikti pavyzdžiai iliustruoja skirtingų klaidų grupes, kurias galima atpažinti redaguojant rašinius ar vertinant viešąjį kalbos panaudojimą. Pavyzdžiai rodo, kaip perdančios ar netiksliai pasirinktos konstrukcijos gali paveikti teksto aiškumą ir stilistiką.
Tikslinimai ir rekomendacijos turėtų būti integruoti į kasdienę kalbos praktikoje: raštvedybos mokymą, viešąją kalbą parlamente, valstybinėse įstaigose, žiniasklaidoje ir kt. Be to, būtina skatinti nuolatinį kalbos kultūros ugdymą, įtraukiant įvairias auditorijas ir amžiaus grupes.
Kaip įgyvendinti kokybės standartus bendrinėje kalboje
Svarbu sukurti sistemą, kurioje egzaminai, testai bei vertinimo kriterijai būtų orientuoti į kalbos kokybę, o ne vien į gramatikos taisyklių mechaninį žinojimą. Kalbos mokomės visą gyvenimą, todėl į kalbos mokymo programas reikia įtraukti ne tik gramatiką, bet ir kalbinės nuojautos ugdymą bei kultūrinį kontekstą. Taip pat svarbu skatinti įvairesnį sakinių struktūrų naudojimą, vengti šabloniškumo ir skatinti kūrybišką, tikslingą kalbos panaudojimą.
Politika, etika ir kalbos užduotys
Kalbos policijos baudavimas tiksliau kalbant nebėra pagrindinis sprendimas. Vietoj bausmių siūloma kryptis - švietimas, viešųjų politikų, komunikacijos specialistų sąmoningumo didinimas taip, kad kalba įgytų daugiau funkcionalumo ir reprezentuotų bendrą šalies kultūrą. Vertinant kalbos kokybę viešajame sektoriuje, svarbu atsižvelgti į bendras kultūros saugojimo ir įvairovės principus.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Apibendrinančios mintys
Kalbos kokybė viešajame discurse priklauso nuo dviejų kertinių aspektų: (1) kalbos taisyklių žinojimo ir (2) kalbinės nuojautos, konteksto suvokimo. Žodynų ir gramatikos taisyklių derinimas su kultūrinio konteksto supratimu leidžia kurti aiškią, nuoseklią ir vaizdingą viešąją kalbą. Todėl būtina skatinti platesnį požiūrį į kalbą kaip gyvą ir dinamišką reiškinį, kuris praturtina visuomenės kultūrinę aplinką, o ne tik laikosi griežtų normų.
Kalbos kultūros įtaka viešajam diskursui itin svarbi - ji formuoja visuomenės supratimą apie švietimą, teisę ir politinę komunikaciją.Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje