Šiandien smurto prieš vaikus tema yra vis labiau gvildenama. Smurtas, nukreiptas prieš jaunuolius, tautos varomąją jėgą ir ateities vizijos kuriamąjį variklį, yra opi problema, kurią būtina spręsti.
Smurto visuomenėje ir šeimoje samprata
Norint suprasti smurto prieš vaikus problemą, būtina apibrėžti smurto sąvoką. Smurtas - tai veiksmai, kuriais siekiama pakenkti kitam asmeniui. Ne visada vienas yra smurtautojas, o kitas vienareikšmiškai auka. Abi šalys priklausomai nuo situacijos gali atlikti viena kitos vaidmenį.
Apibrėžimai
Galtung Johan teigia, kad smurtas - tai priežastis atskirti realius dalykus nuo galimų ar įmanomų. Anot Galtung, smurtas egzistuoja tada, kai žmonės yra įtakojami išorinių veiksnių, naudojami fiziniai veiksmai ar užgauliojimai.
J. Gilligan, pristatydamas savo smurto sampratą, teigia, kad smurtas kyla dėl gėdos ir pažeminimo jausmo. Pagal J. Gilligan, gėda apima visą spektrą: jausmą, kad esi pažemintas, ignoruojamas, negerbiamas, paniekinamas, užgautas, išjuoktas, atstumtas, pralaimėjęs, sužlugdytas, silpnas.
Anot Anderson, Bushman smurtas - tai didžiausias agresijos pasireiškimo laipsnis.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Smurto prigimtis/kategorijos
Daugumoje šaltinių pateikta smurto klasifikacija. Dažniausiai sutinkama klasifikacija aptariama knygoje ,,Drauge su vaiku... Psichologo patarimai tėvams". Smurtas skirstomas į fizinį, psichologinį (emocinį), seksualinį (lytinį) ir apleidimą (nepriežiūrą).
Visuotinai priimtas smurto apibrėžimas neegzistuoja. Tai gali būti grasinimai, savo valios primetimas kitam, draudimas mokytis, dirbti, ir pan.) ar seksualinio (seksualinis priekabiavimas, kraujomaiša, prievartinis lytinis kontaktas, išžaginimas) elgesio išraiška, nepriežiūra, taip pat vandalizmas ir mėgavimasis tuo, kas atliekama.
Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 52 punkte yra pateiktas smurtinio pobūdžio informacijos apibrėžimas. Smurtinio pobūdžio informacija - informacija, kai detaliai rodomas žmogaus, gyvūno žudymas, žalojimas, kankinimas ar kitoks prieš žmogų, bet kokią kitą gyvą būtybę nukreiptas elgesys, sukeliantis skausmą, diskomfortą arba darantis kitokią žalą (fizinę, psichologinę, materialinę), taip pat vandalizmas ir (ar) teigiamai vertinama, skatinama prievarta, žiaurumas ar mėgavimasis tuo.
Smurto rūšys
- Fizinis smurtas: fizinės jėgos naudojimas, siekiant sukelti skausmą ar sužalojimą.
- Psichologinis smurtas: žodinis užgauliojimas, grasinimai, bauginimas, ignoravimas, kritika, nuolatinis kaltinimas.
- Seksualinis smurtas: bet kokie seksualinio pobūdžio veiksmai be asmens sutikimo.
- Apleidimas: nesirūpinimas vaiko poreikiais, tokiais kaip maistas, drabužiai, būstas, sveikatos priežiūra, švietimas.
Smurto atpažinimas, situacijos įvertinimas
Svarbu atpažinti smurto požymius ir įvertinti situaciją, kad būtų galima laiku suteikti pagalbą. Vaikai, patyrę smurtą, gali būti uždari, bijoti, turėti elgesio problemų, prastus mokymosi rezultatus, fizinių sužalojimų. Pastebėjus tokius požymius, būtina kreiptis į specialistus.
Smurto priežastys
Smurto priežastys yra kompleksinės ir įvairios. Jas galima analizuoti naudojant ekologinį modelį, kuris apima individualų, tarpasmeninį, bendruomenės ir visuomenės lygius.
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
Ekologinis modelis
Ekologinis modelis padeda suprasti, kaip skirtingi veiksniai veikia smurto riziką ir prevenciją. Šis modelis apima keturis lygius:
- Individualus lygis: asmens biologinės, psichologinės ir elgesio charakteristikos.
- Tarpasmeninis lygis: šeimos, draugų ir kitų artimų žmonių įtaka.
- Bendruomenės lygis: bendruomenės socialinė ir ekonominė aplinka.
- Visuomenės lygis: kultūrinės normos, įstatymai ir politika.
Jaunimo smurtavimo priežastys
Jaunimo smurtavimo priežastys gali būti įvairios ir priklauso nuo skirtingų lygių veiksnių.
Individualus lygis
Individualiame lygmenyje svarbūs biologiniai, psichologiniai ir elgesio veiksniai.
Biologinės priežastys
Kai kurie tyrimai rodo, kad genetiniai veiksniai ir smegenų funkcijos sutrikimai gali padidinti agresijos riziką.
Psichologinės ir elgesio priežastys
Psichologinės problemos, tokios kaip depresija, nerimas, impulsyvumas, taip pat gali prisidėti prie smurtinio elgesio. Elgesio problemos, tokios kaip agresyvumas, antisocialinis elgesys, taip pat yra svarbūs veiksniai.
Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos
Tarpasmeninis lygis
Tarpasmeniniame lygmenyje svarbi šeimos ir bendraamžių įtaka.
Šeimos įtaka
Smurtas šeimoje, nepriežiūra, griežtas auklėjimas, tėvų alkoholizmas ar narkomanija gali padidinti smurto riziką.
Bendraamžių įtaka
Bendraamžiai, kurie skatina smurtą, gali turėti didelę įtaką jaunimo elgesiui. Prisijungimas prie gaujų taip pat gali padidinti smurto riziką.
Bendruomenės lygis
Bendruomenės lygmenyje svarbi socialinė integracija, gaujos, ginklai ir narkotikai.
Gaujos, ginklai ir narkotikai
Gaujos, ginklai ir narkotikai gali padidinti smurto riziką bendruomenėje. Jaunimas, kuris prisijungia prie gaujų, dažnai įsitraukia į smurtinius nusikaltimus.
Socialinė integracija
Socialinė integracija gali sumažinti smurto riziką. Jaunimas, kuris jaučiasi integruotas į bendruomenę, rečiau įsitraukia į smurtinius nusikaltimus.
Visuomenės lygis
Visuomenės lygmenyje svarbi demografinė ir socialinė situacija, pajamų nelygybė, politika ir kultūra.
Demografinė ir socialinė situacija
Demografinė ir socialinė situacija gali turėti įtakos smurto lygiui. Aukštas nedarbo lygis, prasta švietimo sistema ir kiti socialiniai veiksniai gali padidinti smurto riziką.
Pajamų nelygybė
Pajamų nelygybė taip pat gali prisidėti prie smurto. Kai žmonės jaučiasi atskirti nuo visuomenės dėl pajamų nelygybės, jie gali įsitraukti į smurtinius nusikaltimus.
Politika
Politika taip pat gali turėti įtakos smurto lygiui. Įstatymai, kurie skatina smurtą, gali padidinti smurto riziką.
Kultūra
Kultūrinės normos, kurios toleruoja smurtą, taip pat gali prisidėti prie smurto. Kai visuomenė toleruoja smurtą, žmonės rečiau praneša apie smurtinius nusikaltimus.
Vaikų apleidimo ir nepriežiūros priežastys
Vaikų apleidimo ir nepriežiūros priežastys taip pat gali būti analizuojamos naudojant ekologinį modelį.
Individualus lygis
Individualiame lygmenyje svarbūs tėvų amžius, lytis ir kitos charakteristikos.
Amžius
Jauni tėvai dažniau apleidžia savo vaikus nei vyresni tėvai.
Lytis
Motinos dažniau apleidžia savo vaikus nei tėvai.
Kitos charakteristikos
Tėvai, kurie turi psichikos sveikatos problemų, alkoholio ar narkotikų priklausomybę, dažniau apleidžia savo vaikus.
Tarpasmeninis lygis
Tarpasmeniniame lygmenyje svarbi šeimos sudėtis ir pajamos, šeimos dydis ir namų ūkis.
Lytis
Motinos dažniau apleidžia savo vaikus nei tėvai.
Šeimos sudėtis ir pajamos
Šeimos, kurios gyvena skurde, dažniau apleidžia savo vaikus. Vienišos motinos dažniau apleidžia savo vaikus nei susituokę tėvai.
Šeimos dydis ir namų ūkis
Šeimos, kuriose yra daug vaikų, dažniau apleidžia savo vaikus. Šeimos, kurios gyvena perpildytuose namuose, dažniau apleidžia savo vaikus.
Asmenybės ir elgesio charakteristika
Tėvai, kurie turi asmenybės sutrikimų, dažniau apleidžia savo vaikus.
Šeimos istorija
Tėvai, kurie patys patyrė apleidimą vaikystėje, dažniau apleidžia savo vaikus.
Smurtas tarp vyresniųjų/partnerių
Smurtas tarp tėvų gali padidinti apleidimo riziką.
Kitos charakteristikos
Tėvai, kurie neturi socialinės paramos, dažniau apleidžia savo vaikus.
Bendruomenės lygis
Bendruomenės lygmenyje svarbus skurdas ir socialinis kapitalas.
Skurdas
Bendruomenės, kurios gyvena skurde, dažniau apleidžia savo vaikus.
Socialinis kapitalas
Bendruomenės, kurios turi mažai socialinio kapitalo, dažniau apleidžia savo vaikus.
Visuomenės lygis
Visuomenės lygmenyje svarbi politika ir kultūra.
Smurto prieš intymius partnerius priežastys
Smurto prieš intymius partnerius priežastys gali būti analizuojamos naudojant ekologinį modelį.
Individualus lygis
Individualiame lygmenyje svarbi smurto šeimoje istorija, alkoholio vartojimas ir asmeniniai sutrikimai.
Smurto šeimoje istorija
Asmenys, kurie patyrė smurtą vaikystėje, dažniau smurtauja prieš savo partnerius.
Alkoholio vartojimas
Alkoholio vartojimas gali padidinti smurto riziką.
Asmeniniai sutrikimai
Asmenys, kurie turi asmenybės sutrikimų, dažniau smurtauja prieš savo partnerius.
Tarpsmeninis lygis
Tarpasmeniniame lygmenyje svarbūs santykių konfliktai ir galios disbalansas.
Bendruomenės lygis
Bendruomenės lygmenyje svarbūs socialiniai normos, kurios toleruoja smurtą.
Visuomenės lygis
Visuomenės lygmenyje svarbi politika ir įstatymai, kurie nepakankamai apsaugo aukas.