Smurtas artimoje aplinkoje yra opi problema Lietuvoje ir visame pasaulyje. Nors dažnai kalbama apie fizinį smurtą, psichologinis smurtas yra ne mažiau žalingas ir gali turėti ilgalaikių pasekmių aukoms. Šiame straipsnyje apžvelgsime psichologinio smurto paplitimą Lietuvoje, rizikos grupes, visuomenės požiūrį į smurtą ir galimus sprendimo būdus.
Psichologinio Smurto Paplitimas Lietuvoje
Remiantis įvairiais tyrimais, psichologinis smurtas yra plačiai paplitęs Lietuvoje. ES pagrindinių teisių agentūros (FRA) duomenimis, atlikus išsamią apklausą, kurioje dalyvavo daugiau nei 114 tūkstančių moterų 27 ES šalyse, 30 proc. respondenčių Lietuvoje teigė patyrusios intymaus partnerio psichologinį smurtą.
Lyginant su 2014 m. duomenimis, kai psichologinį smurtą teigė patyrusios 51 proc. Lietuvos respondenčių, 2024 m. šis skaičius sumažėjo iki 30 proc. Tačiau, šį pokytį reikėtų vertinti atsargiai, nes smurto rodikliai priklauso ir nuo kitų tapatybės bruožų.
Kaip įdarbinti stresą ir stiprinti psichologinį atsparumą? I Psichologė Rosita Kanapeckaitė
Rizikos Grupės
Tyrimai rodo, kad tam tikros moterų grupės yra labiau pažeidžiamos psichologinio smurto:
- Moterys su negalia: Tyrimas atskleidė, kad smurto tikimybė gali išaugti, jei moteris turi negalią. Net 93 proc. apklaustų moterų su negalia, patyrusių smurtą, nurodė bent kartą per gyvenimą patyrusios psichologinį smurtą.
Visuomenės Požiūris į Smurtą
Visuomenės požiūris į smurtą turi didelės įtakos smurto pateisinimui ir aukų kaltinimui.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Net 43 proc. apklausos dalyvių Lietuvoje sutinka, kad jei moteris patiria seksualinį smurtą, kai yra apsvaigusi, ji bent iš dalies pati yra už tai atsakinga. 30 proc. respondentų Lietuvoje mano, kad moterys dažnai išsigalvoja arba perdeda pareiškimus apie smurtą ar išprievartavimą.
„Deja, su abiem teiginiais Lietuva yra viena „pirmaujančių“ Europos Sąjungos šalių kontekste. Esame vieni labiausiai linkusių į aukų kaltinimą ir smurto pateisinimą, gyventojų nuostatos taip pat rodo dažną netikėjimą aukomis. Tai viena iš dažniausių priežasčių, kodėl smurtą patyrusios moterys nedrįsta pranešti apie įvykį teisėsaugai ar kreiptis pagalbos“, - teigia M.
Smurto Formos ir Požymiai
Smurtas artimoje aplinkoje gali būti įvairių formų: fizinis, psichologinis, ekonominis ar seksualinis. Pavyzdžiui, galima pastebėti, kai moteris (ypač prie savo partnerio ar globėjo) gūžiasi, nudelbia akis į žemę, nuolankiai elgiasi, turi žemą savivertę, patiria emocinį išsekimą, nerimą, depresiją, miego ar mitybos bei psichosomatinius sutrikimus ar kt. Taip pat verta atkreipti dėmesį, jeigu jos partneris ar globėjas vizitų metu visuomet reikalauja dalyvauti kartu, užtildo moterį, dominuoja ar tiesiog kalba už ją.
Pagalbos Kreipimasis
Didžioji dalis (60 %) smurtą artimoje aplinkoje patyrusių Lietuvos gyventojų niekur nesikreipė pagalbos. Nukentėję žmonės baiminasi kreiptis pagalbos, nes išgyvena gėdos jausmą, kaip bus vertinami artimųjų, pažįstamų. Kartais tokia baimė kyla iš netikėjimo, kad kažkas gali padėti, nepasitikėjimo institucijomis. Kartais būna sunku, ką nors keisti, o ištikus šoko ir streso būsenai sudėtinga priimti informaciją.
Nukentėję asmenys skundėsi informacijos apie pagalbos galimybes stoka, teigė nepasitikintys psichologais, vaiko teisių apsaugos specialistais, kartais jaučiantys skeptišką teisėsaugos pareigūnų požiūrį.
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
Neįgalūs asmenys beveik du kartus dažniau patiria smurtą artimoje aplinkoje ir net tris kartus rečiau kreipiasi pagalbos. Tai visuomenės grupė, kuri yra iš dalies izoliuota nuo informacijos.
Institucinis Smurtas
Instituciniu smurtu laikomas žeminantis, nepagarbus, atsainus valstybės institucijų darbuotojų elgesys, kylantis iš neigiamų nuostatų apie negalią ar apie labiau pažeidžiamą žmonių su negalia padėtį. Tai ypač aktualu tokiose valstybinėse institucijose kaip socialinės globos, savarankiško ar grupinio gyvenimo namai. Gyventojų kasdienės rutinos, saugumo jausmas ir gyvenimo kokybė labai priklauso nuo darbuotojų elgesio ir kompetencijos.
Prevencija ir Pagalba
Siekiant sumažinti psichologinio smurto paplitimą ir padėti aukoms, būtina imtis prevencinių priemonių ir užtikrinti prieinamą pagalbą.
- Švietimas ir informavimas: Svarbu šviesti visuomenę apie smurto formas, požymius ir pasekmes. Taip pat būtina informuoti apie pagalbos galimybes ir skatinti kreiptis pagalbos.
- Specialistų kompetencijos kėlimas: Specialistams, dirbantiems su smurto aukomis, būtina kelti kompetenciją ir didinti žinias, kaip elgtis tokiais atvejais. Kalbu ne tik apie tai, kaip tinkamai atsižvelgti į paslaugų gavėjų poreikius, bet ir užtikrinti smurto prevenciją.
- Tarpinstitucinis bendradarbiavimas: Būtina sudaryti sąlygas skirtingų sektorių bendradarbiavimui, siekiant užtikrinti kompleksinę pagalbą smurto aukoms.
- Teisinė apsauga: Nuo liepos 1 d. įsigalios Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimai. Jais pripažįstama, kad moterys daug dažniau nukenčia nuo smurto artimoje aplinkoje.
| Metai | Procentas respondenčių, patyrusių psichologinį smurtą |
|---|---|
| 2014 | 51% |
| 2024 | 30% |
Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos
tags: #smurto #paplitimas #ir #jo #prevencija #lietuvoje