Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų. Jeigu gresia realus pavojus smurto artimoje aplinkoje aukos gyvybei ar sveikatai dėl smurtautojo elgesio, auka turėtų kreiptis pagalbos skambinant numeriu 112.
Pagalbos telefonas yra nemokamas ir veikia 24 valandas per parą, yra pasiekiamas iš mobiliųjų ir stacionarių telefonų. Bendrasis pagalbos centras turi galimybę kontaktuoti su bet kuriuo policijos komisariatu. Policija turi pareigą įvertinti informaciją dėl smurto artimoje aplinkoje.
Kai pagalbos reikia čia ir dabar - kreiptis į policiją numeriu 112. Jei smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo yra šalia ir nėra galimybės kalbėti telefonu, galima numeriu 112 išsiųsti SMS žinutę.
Žinutė turėtų būti rašoma be lietuviškų raidžių, joje reikia nurodyti savo vardą ir pavardę, tikslų vietos adresą (savivaldybė, seniūnija, miestas ar kaimas, gatvės pavadinimas, namo ir buto numeris) ir kas atsitiko. Jei informacija bus neišsami, Bendrojo pagalbos centro pareigūnai turės ją tikslinti, tęsti susirašinėjimą ir reagavimas į pagalbos prašymą gali užtrukti.
Policija smurtą artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens kontaktus perduoda Specializuotos kompleksinės pagalbos centrui.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Kas yra smurtas artimoje aplinkoje? Tipai, simptomai, gydymas ir kita
Specializuota kompleksinė pagalba (SKPC)
Simboliška, kad pasaulinės kampanijos „16 dienų prieš smurtą prieš moteris“ proga specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC) įdiegia dar vieną pagalbos priemonę - visiems centrams bendrą telefono numerį. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų specialistai, atsiliepę telefonu 8-700-55516, išklausys, suteiks teisinę, psichologinę ir informacinę pagalbą, kuri yra nemokama ir konfidenciali.
Šiuo metu visoje Lietuvoje veikia 16 nevyriausybinių organizacijų, atliekančių SKPC funkcijas.
SPC teikiamą specializuotą kompleksinę pagalbą apima:
- Nemokamos teisinės konsultacijos
- Psichologinės konsultacijos
- Emocinė parama
- Tarpininkavimas dėl reikiamos pagalbos kitose institucijose
Iki šiol SPC iš policijos gaudavo tik tuos pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ši tvarka keičiasi! Nuo 2017.06.20 įsigaliojus naujiems Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr.
Policija smurtą artimoje aplinkoje patyrusio žmogaus kontaktus perduoda Specializuotos pagalbos centrui.
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
Informaciniame portale www.lygus.lt publikuojamos tikros nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų istorijos, kurias užrašė Specializuotos kompleksinės pagalbos centro darbuotojai. Jose pasakojama apie patirtus išgyvenimus ir gautą pagalbą iš specialistų.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai:
- Šiaulių miesto, Akmenės, Pakruojo ir Joniškio rajonų gyventojams: +370 62244999 (VšĮ Šiaurės Lietuvos kolegija - Tilžės g.)
- Šiaulių, Kelmės ir Radviliškio rajonų gyventojams: +370 67688421 (VšĮ Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir plėtros biuras - P.Višinskio g.)
Specializuotą kompleksinę pagalbą Vilniaus rajono gyventojams teikia Moterų informacijos centras, el. p.
Smurto rūšys ir jų atpažinimas
Daugeliu atvejų smurtas artimoje aplinkoje yra fizinio, seksualinio, psichologinio ir ekonominio smurto derinys. Esant fizinio smurto žymių, smurtą įrodyti dažniausiai pavyksta ir smurtautojas sulaukia atitinkamos bausmės. Tačiau psichologinis, ekonominis smurtas yra sunkiai įrodomas ir tokiu atveju smurtautoją sutramdyti yra sunku ir sudėtinga.
Fizinis smurtas: Tai pavojingas poveikis aukos organizmui prieš jos valią. Tai dažniausiai atpažįstama smurto forma, turinti labai plačią veiksmų amplitudę - nuo pastūmimo, smūgio, spyrio iki sunkaus kūno sužalojimo bei nužudymo. Šiai smurto rūšiai priskiriamas neleidimas aukai išeiti iš namų, naudotis medicinos paslaugomis.
Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos
Psichologinis smurtas: Tai dažniausiai artimoje aplinkoje pasitaikanti ir aukų sunkiausiai atpažįstama smurto rūšis. Jis pasireiškia pastoviu žeminimu, menkinimu, draudimu bendrauti su artimaisiais ir pažįstamais, jausmų ignoravimu, persekiojimu darbe ar draudimu eiti dirbti, grasinimu atimti vaikus ir pan.
Ekonominis smurtas: Pasireiškia ir dideles, ir mažas pajamas gaunančiose šeimose. Asmeniui atimama galimybė tvarkyti šeimos biudžetą, turėti lėšų ir jas tvarkyti savo nuožiūra. Nereti atvejai, kai asmuo yra vienintelis, gaunantis šeimoje darbines pajamas, bet negali jomis disponuoti. Šiai smurto rūšiai galima priskirti ir minėtą draudimą dirbti.
Seksualinis smurtas: Suvokiamas kaip kėsinimasis į asmens sveikatą, gyvybę, jos garbę. Seksualinio smurto atveju aukos atžvilgiu naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas.
Smurto ratas
Atskleisti priežastis, kodėl smurtą patiriantys asmenys nesikreipia pagalbos, padeda smurto artimoje aplinkoje veikimo mechanizmo aiškinimas (dažnai įvardijamas smurto ratu), kuris apima šias stadijas:
- Įtampos augimo
- Smurto proveržio
- "Medaus mėnesio"
Pirmajam - įtampos augimo - etapui būdinga tai, kad smurtautojas vis labiau agresyvus, jo elgesys su auka grubus ir egoistiškas. Jis izoliuoja auką, drausdamas jai bendrauti su artimaisiais, draugais. Auka stengiasi būti paklusni, vengti galimų konfliktų, bijo parodyti savo jausmus ir atskleisti mintis. Ji mano galinti susitvarkyti su esama situacija nuolaidžiaudama smurtautojui, nuramindama ir prisitaikydama prie jo. Auka stengiasi tenkinti smurtautojo reikalavimus, kad išvengtų smurto protrūkio, lyg „saugo“ jį nuo poreikio naudoti smurtą prieš ją. Bet aukos pastangos laukiamų rezultatų nebeduoda, situacija šeimoje negerėja, įtampa auga. Tai gali trukti neapibrėžtą laiką - savaites, mėnesius, metus.
Antrajam - smurto proveržio - trumpiausiam (nuo keleto minučių iki keleto valandų) etapui būdinga tai, kad smurtautojas nepajėgia kontroliuoti poelgių, jis nori tik „truputį asmenį pamokyti“. Smurtas šeimoje dažniausiai vyksta be liudininkų. Smurtautojas po smurto proveržio pradžioje bando teisinti savo elgesį, tačiau kai smurtas tarp partnerių kartojasi, liaujasi teisintis. Auka netiki tuo, kas įvyko, patiria šoką, jeigu kreipiasi pagalbos, tai kitą dieną. Smurtą patyręs asmuo vengia kreiptis pagalbos į policiją, baiminasi galimos tolesnės prievartos, linkęs kaltinti save dėl susidariusios situacijos.
Trečiasis - „medaus mėnesio“ - etapas yra iš karto po antrojo. Smurtautojas suvokia, kad nuėjo per toli, atsiprašo ir pažada, kad jis daugiau taip nesielgs, jeigu ji „gerai“ elgsis ir jo neprovokuos. Smurtautojas pats tiki daugiau neskriausiąs aukos, nes mano, kad gali save kontroliuoti, ji nepamirš pamokos ir ateityje elgsis tinkamai, nesuteikdama priežasties ją mušti, jis įtikinėja visus, kad taip ir bus, ir pasižada mesti gerti, įsidarbinti ir pan. Jis bando įtraukti visus, galinčius padėti pasiekti tikslą. Patyręs smurtą asmuo, įpratęs prie smurtinių santykių, juos atpažįsta ir moka prisitaikyti, bijo netekti smurtautojo, kuris vienintelis ją nubaudžia ir paguodžia, meilės, aplinkiniai yra nuo jos atsiriboję. Ji yra ekonomiškai priklausoma nuo smurtautojo, turi bendrų vaikų ir bijo, kad jie gali būti iš jos atimti. Auka negali apsiginti nuo smurtautojo ir negali apginti savo vaikų.