Ilgą laiką prioritetinė medicinos kryptis buvo ūminių ligų diagnostika, gydymas ir profilaktika. Tačiau ilgėjant vidutiniam Lietuvos gyventojų amžiui, pradėjo vyrauti ligos, kurių profilaktikos ir gydymo efektyvumas yra daug mažesnis negu ūminių ligų. Be to, tobulėjant medicinai, vis daugiau žmonių išlieka gyvi po sunkių traumų ir ligų, tad gydytojams dažniau tenka susidurti su ligų ir traumų pasekmėmis, kurios sutrikdo pagrindines žmogaus biosocialines funkcijas.
Lietuvoje sunkių ligonių reabilitacijai iki šiol skiriama per mažai dėmesio. Pagal pasaulinius standartus apie 20 proc. stacionare gydomų save neapsitarnaujančių ligonių turi gauti reabilitacijos pagalbą, o pas mus vyrauja nuomonė, kad daug svarbiau turėti diagnostinę ir gydomąją bazę, negu reabilitacijos skyrius. Reabilitacijos požiūriu jau stacionare reikėtų išskirti ligonius, kuriems liga ar trauma biosocialines funkcijas sutrikdo nežymiai arba tik trumpam laikui, ir ligonius, kuriems jos sutrikdomos žymiai ilgesniam laikui. Pirmajam ligonių kontingentui užtenka atskirų ar komplekso medicininės reabilitacijos priemonių - gydymo vaistais, psichoterapijos, kineziterapijos, logopedinės pagalbos ir kt., o antrajam kontingentui nuo pirmųjų ligos dienų pagalbą turi taikomas moksliškai pagrįstas reabilitacijos priemonių kompeksas.
Raudonojo Kryžiaus organizacija Lietuvoje aktyviai dalyvauja įgyvendinant įvairias reabilitacijos programas, skirtas įvairioms visuomenės grupėms. Šios programos apima tiek medicininę, tiek psichosocialinę pagalbą, siekiant pagerinti žmonių gyvenimo kokybę ir integruoti juos į visuomenę.
Kauno Medicinos Universiteto Reabilitacijos Klinika
Kauno medicinos universiteto Reabilitacijos klinika įkurta 1991 metais Kauno akademinių klinikų Fizioterapijos ir Gydomosios mankštos skyrių bazėje. Klinikos struktūrą sudaro Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius, Elektrostimuliacijos sektorius ir Ambulatorinės reabilitacijos poskyris), Kineziterapijos skyrius ir Invalidų reabilitacijos mokslinė praktinė laboratorija.
Klinika specialistų komandos principu teikia reabilitacijos pagalbą ligoniams, kuriems yra žymių biosocialinių funkcijų sutrikimų ūminiu ligos ar traumos periodu. Ligoniams gydyti naudojami moderniausi fizioterapinių procedūrų kompleksai, treniruokliai, vandens, šiluminės ir šalčio procedūros bei kitos priemonės. Naujausi skyriuje naudojami metodai - lazerio terapija, impulsinė magneto terapija, atliekama raumenų ir nervų elektrodiagnostika, miotonusometrija, elektrostimuliacija, įvairios vandens procedūros (pvz., vandens takas, dažniausiai naudojamas judamojo aparato ligoms gydyti, taip pat po artroskopinių operacijų).
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Elektrostimuliacijos sektorius įsteigtas 1992 metais. Naudojant elektrostimuliacijos procedūras, Neurochirurginės reanimacijos skyriuje 2,8 karto sumažėjo mirčių dėl plaučių arterijos trombų embolijos. Raumenų elektros stimuliacija taikoma įvairių operacijų metu, pooperaciniame periode tromboembolinių komplikacijų, pragulų profilaktikai, taip pat esant žarnyno funkcijų sutrikimams, šlapimo nelaikymui, diafragmos stimuliacijai, esant periferinių nervų neuropatijoms, diabetinėms polineuropatijoms, vaikams - kreivakaklystės, plokščiapėdystės korekcijai. Elektrostimuliacija indikuotina esant įvairios kilmės artritams, atrozėms. Skausmo atveju taikoma nuskausminanti elektrostimuliacija. Naujovė yra ta, kad elektrostimuliacija pradėta taikyti Traumatologijos ir ortopedijos klinikoje ligoniams po kelio ir klubo operacijų, kurių mobilumas sumažėjęs.
Ambulatorinės reabilitacijos poskyris įsteigtas 1999 metais, vienu metu čia gali gydytis 30 neurologinio, artrologinio, traumatologinio, kardiologinio profilio ligonių pagal nustatytas indikacijas. Reabilitacijos klinikos ambulatorinis poskyris yra Kardiologijos korpuse. Kauno mieste pacientai gali pasirinkti vykti į procedūras į Šilainių, Dainavos ar Kalniečių poliklinikas, Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninę, į Ambulatorinės reabilitacijos ir nugaros skausmų kliniką Taikos pr. (Šiluminius tinklus), "Ortopedijos techniką". Ambulatoriniame poskyryje darbas organizuojamas taip pat komandos principu. Su ligoniu dirba gydytojas, kineziterapeutas, socialinis darbuotojas, psichologas, ergoterapeutas, slaugytoja.
Stacionare į ambulatorinės reabilitacijos poskyrį pacientus siunčia gydytojai specialistai (reumatologai, neurologai, kardiologai) arba šeimos gydytojai, užpildę visus dokumentus kaip į sanatoriją. Visos procedūros yra nemokamos. Ambulatoriškai gydomiems ligoniams, turintiems gydytojų siuntimą reabilitologo konsultacijai ir Medicinos universiteto Šeimos klinikos pacientams skiriamos mokamos masažo ir vandens procedūros.
Stacionarinis ligonis turi savo "ligonio krepšelį", į kurį įeina ir reabilitologo paslaugos. Tokiam ligoniui procedūrų skaičius nėra nustatytas, nes atliekama tiek, kiek reikia. O ambulatoriniams apsilankymams teritorinės ligonių kasos skiria 825,6 Lt., t.y. 16 lovadienių. Ambulatoriškai kineziterapija gali būti atliekama kasdien, masažas 6-7 kartus, elektrostimuliacijos procedūros - kasdien, o pagal poreikį - ergoterapeuto, socialinio darbuotojo konsultacijos.
Jei procedūros skiriamos ambulatoriškai, nėra blogai, jei pacientas po procedūrų eina į darbą, nes nenori imti nedarbingumo pažymėjimo. Tačiau po bendrų procedūrų (vandens procedūrų, elektroforezės) reikėtų trumpalaikio poilsio, pvz., 1 valandos. Pacientai jaučiasi geriau ir fiziškai, ir psichologiškai, pabaigus gydymosi kursą.
Taip pat skaitykite: Jūsų sveikata
Skyriuje dirba licencijuoti, nuolat besitobulinantys ir diegiantys inovatyvius sprendimus specialistai, siekiantys atkurti ir kompensuoti sutrikusias paciento biopsichosocialines funkcijas. Darbas vyksta komandoje, kurią sudaro pacientas, FMR gydytojas, kineziterapeutas, BPS, ergoterapeutas, masažuotojas, logoterapeutas, psichoterapeutas, psichologas, socialinis darbuotojas, paciento artimieji. Skyriaus specialistai pirmieji Lietuvoje darbui pasitelkė interaktyviąsias reabilitacijos technologijas. Naujųjų kompiuterinių sistemų pagalba galima parinkti pacientams individualias reabilitacijos programas ir gauti grįžtamąjį ryšį apie pasiektus rezultatus. Tai didina ligonių motyvaciją, gerina jų psichoemocinę būklę.
Psichosocialinės Pagalbos Programos
Psichosocialinės pagalbos paslaugos teikiamos pagal Priėmimo ir integracijos agentūros parengtą programą. Šios paslaugos apima:
- Psichologės vedamus grupinius susitikimus, individualias bei šeimos konsultacijas.
- Kvapų ir garso terapijos užsiėmimus moterims.
- Vaikų ir paauglių korekcijos ir lavinimo užsiėmimus.
Šios priemonės turėtų stiprinti tikslinės grupės narių psichikos sveikatą ir sudaryti sąlygas sėkmingai jų socialinei integracijai, mažinant psichologinę įtampą bei stresą, susijusį su migracija, trauma, kultūrine adaptacija ar socialiniu nesaugumu.
Taip pat vykdomas vietinės Kauno rajono savivaldybės bendruomenės teigiamų nuostatų užsieniečių, gyvenančių savivaldybės teritorijoje, atžvilgiu ugdymas, kibernetinio saugumo, teisinio ir finansinio raštingumo ugdymas, informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo, atstovavimo ir palydėjimo paslaugos.
Kėdainių Rajono Programos
Kėdainių rajone vykdomos programos, kurių tikslas - stiprinti Kėdainių rajono Caritas savanorių kompetencijas, organizuojant seminarus Kėdainių regioninių miestelių Carituose savanoriaujantiems asmenims.
Taip pat skaitykite: Reabilitacija Kauno Dainavos poliklinikoje
Taip pat vykdoma akcija ,,Dosnumo krepšelis“, kurios tikslas - padėti maistu patiriantiems sunkumų, didinti socialinį jautrumą pakviečiant vietos bendruomenes solidarumui su stokojančiais savo aplinkoje. Planuojama įsitraukti ir praplėsti akciją į kitas Kėdainių rajono karitatyvines grupes.
Įsigyjama atributika (liemenės ir marškinėliai su Caritas logotipu), siekiant stiprinti Kėdainių rajono Carito bendruomenės identitetą.
Vykdoma programa, kurios tikslas - sumažinti smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičių Kėdainių rajono savivaldybėje, remiantis „Smurtinio elgesio artimoje aplinkoje keitimo programa“.
Projekto tikslas - teikti socialinės integracijos paslaugas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų paleidžiamiems (paleistiems) asmenims, siekiant jų sėkmingos reintegracijos į visuomenę, skatinant asmens socialinį savarankiškumą ir darbingumą, profesinės kompetencijos ir pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimą ir didinimą. Teikiamos nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas, profesinio orientavimo ir konsultavimo bei profesinių įgūdžių ugdymo paslaugas.
Kėdainių r. projekto tikslas - teikti kompleksines socialinės integracijos paslaugas asmenims iš Kėdainių rajono savivaldybės, kurie šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir kuriems iki bausmės pabaigos, arba lygtinio paleidimo, liko nedaugiau negu 12 mėnesių, kurie po bausmės atlikimo arba lygtinio paleidimo atveju grįžta į Kėdainių rajono savivaldybę, siekiant jų sėkmingos reintegracijos į visuomenę.
Kauno r. projekto tikslas - teikti socialinės integracijos paslaugas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų paleidžiamiems (paleistiems) asmenims, vadovaujantis Iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų paleidžiamų (paleistų) asmenų socialinės integracijos tvarkos aprašu, siekiant jų sėkmingos reintegracijos į visuomenę.
Numatomas naujų savanorių pritraukimas Kėdainių regione esančiose vietos Carito bendruomenėse (Labūnavos, Krakių, Šventybrasčio, Kėdainių Šv. Juozapo parapijose) per susitikimus su įvairiomis bendruomenėmis. Taip pat veikloje numatomi viešinimo straipsniai, žinutės apie Kėdainių regione esančių vietos Caritų veiklos kryptis, bus išleisti naujienlaiškiai apie organizaciją ir Kėdainių Carito bei kaimiškose vietovėse esančių Carito grupių veiklas.
Pagalba Nuteistųjų Artimiesiems
Eilę metų Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal didžiausią nuteistųjų skaičių tenkantį 100 000 gyventojų. Nuteistųjų integraciją tyrinėjantys mokslininkai bei Caritas darbo praktika su nuteistaisiais atskleidė, kad nuteistųjų asmenų ryšiai su artimaisiais - vienas svarbiausių veiksnių, padedančių pasiruošti išėjimui į laisvę ir sulaikančių nuo nusikalstamo elgesio.
Projekto tikslinės grupės - įkalintų asmenų artimieji iš Kauno miesto, Kauno rajono ir regionų - Kėdainių, Jonavos, Raseinių, Jurbarko, Ukmergės - iš Vilniaus ir Druskininkų miestų, Trakų, Varėnos ir Ignalinos rajonų. Siekiant padėti nuteistųjų artimiesiems labai svarbu, kad jie galėtų gauti reikiamą pagalbą savo aplinkoje, dėl šios priežasties matomas poreikis jautrinti ir informuoti bendruomenes kuriant pagalbos tinklą.
Projektinė idėja, bus vykdoma etapais, pirmiausia orientuojamasi į kontaktą ir socialinių problemų atpažinimą, tada reikalingų socialinių įgūdžių lavinimą ir siekimą, kad asmuo „išjudėtų“ iš savo esamos situacijos ir įsitrauktų į bendras veiklas. Paskutiniu etapu, siekiama įtvirtinti galimą pokytį ir palaikyti tame pokyčio etape.
Trumpa kalėjimų istorija. | Ashley Rubin | TEDxMisisauga
Pagalba Sergantiems Epilepsija
Projekte numatoma teikti dienos užimtumo paslaugą asmenims sergantiems epilepsija, stiprinti jų savarankiškumo įgūdžius kasdieninėje veikloje; mokytis pažinti ir valdyti savo ligą/negalią; ugdyti socialinius įgūdžius: rasti ir užmegzti naujus kontaktus, kalbėti apie savo ligą ir valdyti konfliktus; formuoti pažintines funkcijas; įsitraukti į visuomenės gyvenimą lankantis įvairiuose muziejuose ir parodose; padėti neįgaliesiems, sergantiems epilepsija ir turintiems psichikos ar proto negalią atskleisti savo gebėjimus per meninius užsiėmimus. Taikant kūrybinius metodus bus siekiama ugdyti gebėjimą valdyti problemas, kurias sukelia epilepsijos priepuolių baimė, priepuoliai ir jų pasekmės. Dienos užimtumas bus organizuojamas 4 kartus per savaitę po 5 val.
Projekto tikslas - sukurti ir realizuoti specializuotos socialinės reabilitacijos paslaugų teikimo modelį, adaptuojant ligos/negalios valdymo tarptautine mokymų programą, tikslinės projekto grupės - negalią turintys vaikai, sergantys epilepsija ir turintys raidos sutrikimų, kuriems įstatymų nustatyta tvarka nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis; suaugusieji darbingo amžiaus asmenys, sergantys epilepsija, turinčių proto ar psichikos negalią, kuriems nustatymas 0-40 proc.
Projektu siekiama įdiegti atvejo vadybos modelį asmenims su proto ar psichikos negalia, sergantiems epilepsija. Vokietijos mokslininkų duomenimis, esant proto negaliai ir centrinės motorikos sutrikimui, epilepsija sutinkama 50% atvejų. Gretutiniai psichikos sveikatos sutrikimai epilepsija sergančius žmones lydi žymiai dažniau, negu sergant kitomis somatinėmis ligomis. Todėl šiems žmonėms sunkiau susikurti savarankišką gyvenimą: įsidarbinti ir išlaikyti darbą, susikurti saugią namų aplinką, sukurti ir palaikyti socialinius kontaktus.
Caritas organizacija vienintelė Kauno mieste orientuojasi į pagalbą epilepsija sergantiems žmonėms. Projekto įgyvendinimui skirtos lėšos sudarytų sąlygas sukurti atvejo vadybos modelį, teikiant atvejo vadybininko, socialinio darbuotojo ir kt. specialistų, pagal poreikį, integruotas paslaugas, bendradarbiaujant su Kauno mieste veikiančiomis organizacijomis ir ugdant Kauno miesto bendruomenę.
Projekto kontekste bus kuriamas trumpas video filmas apie epilepsija sergančiųjų, turinčių proto ir psichikos negalią, gyvenimą. Bus organizuojamas filmo pristatymas Kauno miesto bendruomenei.
Integrali Pagalba Integruojantis į Darbo Rinką
2018 - 2022 m. Lietuvos Caritas kartu su Kauno arkivyskupijos Caritu įgyvendino Europos sąjungos projektą, pavadinimu „PRIIMK: integrali pagalba asmenims integruojantis į darbo rinką“. Šis projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis. Projekto metu buvo dirbama su socialinę atskirtį išgyvenančiomis grupėmis, per nuoseklią veiklų programą, padedant joms integruotis į darbo rinką.
Soc. Pagalba buvo teikiama ne tik Kauno ar Kauno rajono gyventojams, bet taip pat ir Kėdainių, Jonavos, Raseinių miestų gyventojams, veiklos vyko nurodytų miestų Caritas padaliniuose.
Projektas siekė atliepti į vieną iš itin opių Kauno miesto iššūkių - suteikti rizikos grupės asmenims, neturintiems užimtumo ir laiką leidžiantiems gatvėje, daugiau alternatyvių pasirinkimo galimybių, kaip grįžti į visuomeninį gyvenimą. Jau 4 metus Kauno m. veikiančiame Kauno arkivyskupijos Caritas „Benamystę išgyvenančiųjų dienos centre“ per metus registruojama daugiau nei 350 skirtingų asmenų apsilankymų.
Parama Ukrainai
Lietuvoje apsilankę Ukrainos psichikos sveikatos specialistai iš arčiausiai karo zonos esančių regionų teigia susiduriantys su tokiais psichikos sutrikimais, kokie dar neseniai jų šalyje buvo retenybė. Per pastaruosius metus Lietuvoje apsilankė keturios ukrainiečių psichikos sveikatos specialistų grupės. Projekto tikslas buvo padėti sukurti psichosocialinės reabilitacijos tarnybas Rytų Ukrainos regionuose, kurie labiausiai nukentėjo nuo karo.
Iš pradžių Lietuvos psichiatrai, apsilankę Poltavos ir Dnepropetrovsko regionuose, susipažino su psichikos sveikatos priežiūros sistema ir sužinojo, kokios pagalbos reikia ukrainiečiams. „Teoriniai mokymai vyko Ukrainoje. Pažymėta, jog ypač gerai tvarkomasi Poltavos regione, kur įsteigti trys psichosocialinės reabilitacijos centrai. Antrasis projekto įgyvendinimo etapas prasidėjo praėjusių metų pavasarį. Jo tikslas - apmokyti į Lietuvą atvykusias keturias specialistų, kurie jau pradėjo įgyvendinti naujoves Ukrainoje, grupes.
Numatytas dar vienas projekto etapas - pagalba Donecko ir Luhansko regionams. Pakalbinta Luhansko sveikatos apsaugos departamento viršininkė Olga Rybalko guodėsi, kad psichikos sveikatos specialistams regione tenka dirbti ekstremaliomis sąlygomis. Pasak jos, pagalbą mobiliosios brigados teikia tik civiliams gyventojams, kariškiai gydomi kituose miestuose, daugiausia - Dnepropetrovske.
Dar sudėtingesnė situacija Slovjanske, kurį Ukrainos kariuomenė išlaisvino 2014-aisiais. Medikai intensyviai ieškojo patalpų, kur būtų galima įkurti naują ligoninę. Pasak jos, po karo pacientų sulaukiama daugiau, paaštrėjo chroniškų ligonių ligos, ateina daugiau afekto būsenas patiriančių ar potrauminius stresus išgyvenančių, adaptacijos sunkumų patiriančių žmonių, taip pat nemažai vaikų.
Lietuvos patirtimi ypač domisi ir Sumų regiono psichikos sveikatos specialistai. Miesto dienos stacionaro gydytoja Darija Malyševa vadovauja praėjusių metų spalį Lietuvos pavyzdžiu įkurtam medicininės, socialinės ir psichologinės reabilitacijos skyriui.
Lietuvos psichiatrų įgyvendinamu projektu ypač rūpinasi Lietuvos garbės konsulato Dnepropetrovsko regione darbuotojai. Jos teigimu, ukrainiečiams labai svarbios psichosocialinės reabilitacijos programos, padedančios grąžinti karius ar civilius į kasdienį gyvenimą.
| Organizacija | Programa/projektas | Tikslinė grupė |
|---|---|---|
| Kauno Medicinos Universiteto Reabilitacijos Klinika | Fizioterapinės procedūros, elektrostimuliacija, vandens terapija | Ligoniai su biosocialinių funkcijų sutrikimais |
| Priėmimo ir integracijos agentūra | Psichosocialinės pagalbos paslaugos | Imigrantai |
| Kėdainių rajono Caritas | Savanorių kompetencijų kėlimas, akcija "Dosnumo krepšelis" | Savanoriai, sunkumus patiriantys asmenys |
| Kauno arkivyskupijos Caritas | Pagalba sergantiems epilepsija, nuteistųjų integracija | Sergantys epilepsija, nuteistieji ir jų artimieji |
| Lietuvos psichiatrai | Psichosocialinės reabilitacijos tarnybų kūrimas | Nuo karo nukentėję Ukrainos gyventojai |
tags: #reabilitacija #raudonojo #kryziaus