Socialinis aktyvumas yra svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo aspektas, turintis įtakos tiek fizinei, tiek psichologinei gerovei. Šiame straipsnyje apžvelgiama, kas skatina socialinį aktyvumą įvairiose amžiaus grupėse, remiantis įvairiais tyrimais ir apklausomis.
Jaunimo Socialinis Aktyvumas ir Bendravimo Tendencijos
Vertinant tyrimo duomenis, gyvai su draugais dažniau susitinka jauniausio amžiaus (18-25 metų) respondentai. Pasak sociologo, šią tendenciją galima sieti su jų turimu laiku ir įsipareigojimų stygiumi. Tyrimo duomenimis, vyrai dažniau nei moterys bendrauja su draugais susitikę gyvai - 68,7 proc. vyrų teigia teikiantys pirmenybę gyviems susitikimams su draugais, o kas antra moteris (53,3 proc.) su draugais dažniausiai kalbasi soc. tinkluose.
„Nors vyrai bendrauja vidutiniškai rečiau nei moterys ir jų bendravimas dažniau vyksta gyvai, jis būna konstruktyvesnis ir labiau orientuotas į praktinius klausimus. Na, o moterų bendravimas įprastai yra emocionalesnis ir dažnesnis, joms reikia daugiau emocinio palaikymo ir galimybės greitai pasidalinti įspūdžiais, aptarti rūpimus klausimus. Pasak specialisto, emocinė gerovė yra neatsiejama nuo artimų tarpusavio santykių, nesvarbu, ar socialinės sąveikos mums reikia dažnai, ar rečiau, bet abipusis palaikymas, apsikeitimas gražiais žodžiais, vienas kito padrąsinimas pagerina žmonių emocinę būklę.
„Todėl kokybiški, pasitikėjimu ir geranoriškumu grįsti tarpusavio santykiai yra būtinybė. „Svarbu ugdyti jaunimą, ypač vyrus, kad jie išmoktų atpažinti ir išreikšti savo jausmus, nes tai padeda spręsti problemas ir prireikus lengviau kreiptis pagalbos. Emocinis kapitalas ir gebėjimas suprasti save bei kitus yra esminiai įgūdžiai, padedantys sumažinti stresą. Nors bendravimo tendencijos keičiasi, svarbu, kad tiek vyrai, tiek moterys mokytųsi efektyviai bendrauti ir dalintis emociniu palaikymu.
Pasak sociologo, nors bendravimas su draugais padeda jauniems žmonėms jaustis laimingesniems, yra tam tikrų kontrastų. „Nors Lietuvoje jaunimas laikomas laimingiausiu pasaulyje pagal šių metų kovą paskelbtą Pasaulio laimės indeksą (World Happiness Report), šalyje fiksuojami ir aukšti jaunimo iki 25 metų savižudybių rodikliai, kurie net 2,5 karto viršija Europos vidurkį, taip pat žemas socialinis aktyvumas ir bendravimo lygis, o tai kelia nerimą.
Taip pat skaitykite: Moksliniai tyrimai apie smurtinius žaidimus
Svarbu skatinti jaunimą kalbėti asmeniniais klausimais ir jaustis patogiai jais diskutuojant. 2024 m. vasarį atlikto tyrimo duomenys taip pat atskleidė, kad 18-25 metų jaunuoliams (37,4 proc.) lengviau dalintis išgyvenimais ir atvirai kalbėtis su draugais negu vyresnio amžiaus asmenims.
„Pirma, vyresnio amžiaus žmonės, užaugę tarybinėje sistemoje, kur asmeninė laimė buvo tabu, nebuvo skatinami viešai diskutuoti apie asmeninius gyvenimus ir emocinius išgyvenimus. Nors jauni žmonės lengviau kalba apie jausmus, šiuolaikinės technologijos ir socialiniai tinklai gali kelti spaudimą ir norą lygintis su kitais, o tai didina nerimo ir depresijos riziką.
Sociologas pabrėžia, kad, jei ateityje nesustiprinsime emocinio kapitalo ugdymo ir neskatinsime gyvo bendravimo, yra rizika, jog bendravimo kultūra degraduos. „Nuotolinis bendravimas neapima visų žmogaus psichikos aspektų, o tai gali lemti socialinių įgūdžių ir smegenų funkcijų susilpnėjimą. Svarbu, kad gyvas bendravimas netaptų retu reiškiniu, nes tuomet žmonės pradės bendrauti kaip robotai, nesuprasdami emocinių niuansų.
Šiandien jau nebeiname pas kaimyną pasiskolinti degtukų, o paslaugas užsisakome internetu, bet taip apribojame tiesioginį bendravimą ir problemas sprendžiame autonomiškai, pasitelkdami technologijas. Technologijos nėra blogis, tai yra vertingas įrankis, kuris gali palengvinti mūsų kasdienybę, tačiau svarbu išlaikyti pusiausvyrą nepamirštant žmogiškumo ir tiesioginių ryšių svarbos“, - dalijasi įžvalgomis sociologas.
Fizinis aktyvumas yra neatsiejama sveikos gyvensenos dalis, turinti didelę įtaką tiek fizinei, tiek psichologinei gerovei. Šiame straipsnyje apžvelgiama fizinio aktyvumo motyvacija, remiantis įvairiais tyrimais ir apklausomis, siekiant atskleisti, kas skatina žmones būti fiziškai aktyviais ir kokie veiksniai tam trukdo.
Taip pat skaitykite: Priemonės socialiniam aktyvumui didinti
"Fizinio aktyvumo įtaka proto sveikatai" (2 dalis). Lektorius prof. Albertas Skurvydas
Fizinio Aktyvumo Svarba Jaunimui
Fizinis aktyvumas yra vienas iš svarbiausių jaunuolių sveikatos ir geros savijautos ramsčių. Tačiau net ir inovacijų bei technologijų sparčiai varomame pasaulyje, daugelis jų vis dar susiduria su nemažai išorinių ir vidinių kliūčių.
Technologijų bendrovės „Samsung“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kaip moksleiviai vertina fizinį aktyvumą, su kokiais iššūkiais susiduria dažniausiai ir kokį vaidmenį aktyvų gyvenimo būdą palaikančių moksleivių kasdienybėje užima išmanieji įrenginiai ir aplikacijos. Nors didžiausia dalis (40,6 proc.) respondentų Lietuvoje teigė, jog fizine veikla užsiima 3 arba daugiau kartų per savaitę, net 27 proc. apklaustųjų sportuoja rečiau.
Lietuvoje gyvenančių 14-19 m. amžiaus vaikinų gretose populiariausiomis veiklomis išlieka važinėjimas dviračiu (32 proc.), užsiėmimai sporto salėje ir fitneso treniruotėse (30 proc.) bei krepšinis (24 proc.). Merginos dažniau renkasi treniruotes sporto klube (31 proc.), dviračio minimą (29 proc.) ir šokio pamokas (21 proc.).
Visgi net trečdalis respondentų nurodė, kad sportuoti jiems trukdo motyvacijos ir laiko stoka (34 proc.), o dar 30 proc. mano, kad yra per daug pavargę po pamokų. Tiesa, beveik dešimtadalis (9 proc.) mokinių mano, kad jų mokykla jaunuolių judėjimą skatina nepakankamai.
Moksleiviai vis geriau supranta fizinės veiklos svarbą - atlikta apklausa rodo, jog jie pastebi, kad judėjimas ir aktyvumas ne tik stiprina kūną, bet ir daro teigiamą įtaką jų psichologinei sveikatai. Sportuodami jie išmoksta pažinti savo emocijas, rasti būdų įveikti stresą bei išlaikyti vidinę pusiausvyrą.
Taip pat skaitykite: Miškų priežiūra Lietuvoje
Ekspertams prognozuojant vis spartesnį technologijų proveržį, pastarosios tampa vis dažnesniu jaunuolių palydovu ir treniruočių metu. „Tyrimas parodė, kad pusė (50 proc.) moksleivių Lietuvoje mano, jog technologijos jiems padeda lengviau įsitraukti į fizinę veiklą.
Tinkamai išnaudojant technologijas, jos ne tik palengvina kasdienių treniruočių planavimą ir sekimą, bet ir padeda stebėti širdies ritmą, planuoti poilsio pertraukėles, skatina bendraamžių įsitraukimą bei motyvaciją - jaunuoliai gali ne tik siekti sportinių tikslų, bet ir užtikrinti gerą savijautą ir sklandžiau įsilieti į sporto bendruomenę“, - sako E.
Nepaisant plačių sporto šakų pasirinkimo galimybių ir technologijų pažangos, net 38 proc. „Kasmet įsitikiname, kad jaunuolių kūrybiškumui ir inovatyvumui nėra ribų. Neabejojame, kad šįkart mokiniai pasiūlys unikalių ir socialiai atsakingų sprendimų, kurie gali paskatinti bendraamžius aktyviau įsitraukti į fizinio aktyvumo veiklas ir daryti teigiamą įtaką fizinio aktyvumo ugdymo procesui“, - teigia E.
Nemažo 9-12 kl. moksleivių susidomėjimo ir aktyvumo sulaukiantis projektas Baltijos šalyse šiemet startavo rugsėjo 15 d. - burtis į komandas ir teikti paraiškas dalyvauti konkurse moksleiviai gali iki spalio 17 d. „Solve for Tomorrow“ projekto svetainėje. Geriausių idėjų autoriams atiteks net 16 tūkst. eurų vertės prizai.
Bendrovės „Samsung Electronics Baltics“ užsakymu apklausą rugpjūčio mėnesį internetu atliko „Norstat“. Tyrimas reprezentuoja 14-19 m. amžiaus Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų nuomonę.
Fizinio Aktyvumo Įtaka Smegenų Veiklai
Mankštintis kasryt ar bent jau kelis kartus per savaitę naudinga ne tik kūnui, bet ir smegenims. Kaip atskleidžia neuropsichologė dr. Ramunė Dirvanskienė, tyrimai rodo, jog mažiau judantys vaikai pasižymi pažintinių funkcijų sutrikimais.
„Labai ilgą laiką mokslas ir visuomenė klaidingai suvokė, kad kūnas ir smegenys yra du skirtingi dalykai. Ne, tai yra viena“, - LRT TELEVIZIJAI sako Vilniaus universiteto (VU) docentė dr. R. Dirvanskienė.
„Mes matome, kad tie vaikai, kurie mažiau juda, pasižymi ir tam tikrais pažintinių funkcijų sutrikimais. (…) Tie vaikai, kurie lanko įvairius būrelius, pavyzdžiui, gimnastikos, jiems vėliau žymiai lengviau sekasi matematika. Kodėl? Todėl, kad jie yra įvaldę procesus, kaip save valdyti, kaip inicijuoti.
„Tai, pirma, turėtų būti į tikslą orientuoti judesiai: arba to tikslo galiu siekti pats, arba galiu tiesiog taikyti kamuoliuką į tikslą. Ir taip pat judesiai, atliekami pagal ritmą.
„Žiūrime į daugybę kintamųjų, kas labiausiai prisideda prie protinių funkcijų išsaugojimo vyresniame amžiuje. Tai fizinis aktyvumas kol kas yra praktiškai nepralenkiamas. Joks vaistas nesuteikia tokios pagalbos protinių funkcijų išlaikymui, kaip sudėtiniai fiziniai pratimai“, - tvirtina dr. R.
Suaugusiųjų Fizinis Aktyvumas Lietuvoje
Beveik pusė (47 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų sportuoja, mankštinasi ar užsiima kita fizine veikla bent kartą per savaitę, o 4 iš 10 žmonių to nedaro niekada. Bent kartą per savaitę fizine veikla užsiima kur kas daugiau vaikų ir paauglių (77 proc.).
Nacionalinės sporto agentūros užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ atliko šalies gyventojų apklausas apie fizinį aktyvumą. Asmeninio interviu būdu buvo apklausta 1019 suaugusių Lietuvos gyventojų (18 m. ir vyresnių). Pirmą kartą į klausimus apie fizinį aktyvumą atsakė ir vaikai bei paaugliai (apklausoje dalyvavo 7-17 m. amžiaus respondentai).
„Šios visuomenės apklausos apie fizinį aktyvumą buvo išsamesnės nei įprastai ir leidžia susidaryti aiškesnį fiziškai (ne)aktyvaus lietuvio portretą, geriau suprasti vaikų, paauglių ir suaugusiųjų motyvaciją būti fiziškai aktyviais, taip pat atskleidžia populiariausias fizinio aktyvumo formas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad daugiau nei pusė apklaustų nesportuojančių vaikų ir paauglių to nedaro, nes nejaučia poreikio ar nemato prasmės. Tai rodo, kad reikia stiprinti jaunų žmonių fizinį raštingumą, aktyviau siekti sudominti fizinio aktyvumo veiklomis pasyvius vaikus ir paauglius.
Apklausos rezultatai parodė, kad dažnai - 5 ir daugiau kartų per savaitę - sportuoja, mankštinasi ar kitomis fizinio aktyvumo formomis užsiima (kai veikla trunka ne trumpiau nei 30 min.) 1 iš 10 (11 proc.) suaugusių šalies gyventojų. Dar 17 proc. respondentų nurodė, kad sportuoja ar mankštinasi 3-4 kartus per savaitę, 19 proc. - 1-2 kartus per savaitę.
Vis dėlto atsakymą „Niekada“ į klausimą „Kaip dažnai Jūs sportuojate, mankštinatės ar užsiimate kitomis paminėtomis fizinio aktyvumo formomis, jei jos trunka ne mažiau nei 30 minučių?“ pasirinko 43 proc. respondentų. Pasyvių (4 iš 10) šalies gyventojų rodikliai reikšmingai nesikeičia nuo 2022 m. Pasaulinė sveikatos organizacija suaugusiems 18 m. ir vyresniems žmonėms rekomenduojama bent 150-300 minučių vidutinio intensyvumo (mažiausiai 5 d. po 30 min.) arba bent 75-150 minučių didelio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę.
Fizinis Aktyvumas Vaikų ir Paauglių Tarpe
Remiantis atliktu tyrimu, populiariausios tarp Lietuvos gyventojų yra tos fizinio aktyvumo formos, kuriomis galima užsiimti lauke - bėgiojimas ar vaikščiojimas gamtoje (per paskutinius 12 mėn. tuo užsiėmė 27 proc. apklaustųjų). Paprašyti įvardinti 3 svarbiausias priežastis, kodėl sportuoja, mankštinasi ar užsiima kitomis fizinio aktyvumo formomis suaugę asmenys dažniausia nurodė geresnę fizinę savijautą ir didėjantį fizinį pajėgumą (tai nurodė 88 proc. fiziškai aktyvių apklausos dalyvių).
Tarp svarbiausių priežasčių, kodėl nesportuoja, ketvirtadalis respondentų (26 proc.) nurodė tai, kad jie nemato fizinio aktyvumo prasmės ar nejaučia poreikio sportuoti.
Kaip parodė „Baltijos tyrimų“ Nacionalinės sporto agentūros užsakymu atliktas dar vienas tyrimas, kad dažnai (5 ir daugiau kartų per savaitę) sportuoja, mankštinasi ar kitomis fizinio aktyvumo formomis užsiima (kai veikla trunka ne trumpiau nei 30 min.) kas penktas (18 proc.) apklaustas vaikas ar paauglys (7-17 m.).
Dar trečdalis (34 proc.) šios amžiaus grupės respondentų nurodė, kad sportuoja ar mankštinasi 3-4 kartus per savaitę, ketvirtadalis (25 proc.) - 1-2 kartus per savaitę. „Niekada“ į klausimą „Kaip dažnai sportuojate, mankštinatės ar užsiimate kitomis paminėtomis fizinio aktyvumo formomis, jei jos trunka ne mažiau nei 30 minučių?“ atsakė 14 proc.
Vaikai ir paaugliai taip pat dažniausiai renkasi fizinį aktyvumą lauke - bėgioja ar vaikščioja gamtoje (29 proc.), mina dviratį (26 proc.), važinėja riedlente ar riedučiais (21 proc.). Paprašyti nurodyti 3 svarbiausias priežastis, kodėl užsiima šiomis veiklomis, 42 proc. vaikų ir paauglių atsakė, nes yra naudinga sveikatai, 35 proc. - savo malonumui arba patinka sportas, o dar trečdalis (34 proc.) nurodė, kad tai padeda atsipalaiduoti ir pailsėti. Vaikams ir paaugliams (iki 5-17 m.) rekomenduojama vidutiniškai bent 60 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo aerobinės veiklos kiekvieną dieną.
Fizinio Aktyvumo ir Onkologinių Susirgimų Prevencija
Fizinis aktyvumas labai svarbus ne tik apsaugant organizmą nuo vėžinių susirgimų, kitų lėtinių ligų, bet ir sergant turi būti taikomas kaip papildoma terapijos priemonė, kuri padėtų greičiau pasveikti. Fizinis aktyvumas pagerina, pagreitina sveikimo procesus.
Pagerina chemoterapijos, biologinės terapijos ir imunoterapijos įsisavinimą, stabdo lėtinių ląstelių plitimą. Fizinis aktyvumas prieš vėžį turi ir tiesioginę naudą, ir netiesioginę.
Netiesioginė nauda pasireiškia tuomet, kai mes sportuojame, patiriame džiaugsmą, išsiskiria endorfinai, endokanabinoidai, pagerėja nuotaika, sustipriname širdies-kraujagyslių sistemą, padidėja darbingumas, organizmas išeina iš komforto zonos. Taip mes tarsi patreniruojame ne tik visą kūną, bet ir imuninę sistemą, ją šitaip sustiprindami.
Jei sportuojame lauke, gaminasi vitaminas D, kuris irgi labai svarbus mūsų sveikatai. Kai stipriname raumenis ir jų sausgysles, raiščius, stipriname net ir kaulus. Svarbu pradėti užsiimti fiziškai aktyvia veikla, kai kuriems žmonėms gali būti nelengva, todėl reikėtų įsiklausyti į savo kūno poreikius. Pradėkite nuo kelių minučių per dieną ir palengva ilginkite laiką.
Fizinis aktyvumas sumažina insulino koncentraciją, maistas greičiau juda žarnynu. Aktyvumas užtikrina greitesnį maisto judėjimą žarnynu, todėl jį trumpiau veikia galimai kenksmingos cheminės medžiagos. Sumažėja žarnų patinimas. Žarnoms, ilgai esant patinusioms, gali padidėti žarnyno vėžio rizika. Normalizuojamas svoris.
Dažniausiai gydytojai pataria užsiimti įvairia, vidutinio intensyvumo fizine veikla, pavyzdžiui, vaikščiojimu, bent 30 minučių per dieną, 5 dienas per savaitę.
Sportas turi reikšmingo poveikio genų raiškai vėžinėse ir sveikose ląstelėse, nuo jų priklauso vėžio rizika. Reguliariai besimankštinantys žmonės rečiau suserga vėžiu, o jau susirgę, tačiau fiziškai aktyviai gyvenantieji geriau toleruoja gydymą ir įveikia šalutinius jo sukeltus poveikius, pasiekia geresnių gydymo rezultatų.
Įtaka sveikatai sergant vėžinėmis ligomis - reguliariai sportuojantiems pacientams yra mažesnė atkryčio rizika, jų išgyvenamumas - ilgesnis. Fizinė veikla gali sumažinti daugelį su vėžio gydymu susijusių šalutinių poveikių ir rizikų: kraujo krešulius, svorio augimą, atminties sutrikimus, su vėžiu susijusį nuovargį, širdies ligas, sąnarių skausmus ir artritą, karščio bangas bei kitus menopauzės simptomus, osteoporozę, staigų norą šlapintis, erekcijos sutrikimą, rėmenį ir virškinimo sutrikimus, periferinę neuropatiją, raumenų jėgą, nuotaikų kaitą, nerimą ir depresiją.
Jeigu mes sistemingai taikome tam tikrus pratimus, mes tarsi taikome vaistų dozę visam mūsų organizmui, taip pat ir imuninei sistemai. Pvz., sistemingai atliekant aerobinius pratimus, vidutinio intensyvumo, imuninė sistema atsikrato nereikalingų imuninės sistemos komponentų ir išsivalo nuo tų, kurie buvo sukaupti per ilgus metus, ir tada gali atsirasti vietos naujiems komponentams susidaryti.
Imuninės sistemos talpa nėra beribė ir jeigu tam tikti imuninės sistemos komponentai užima vietą, negali susidaryti kiti. Su fiziniu krūviu mes tarsi apvalome tą imuninę sistemą, jos komponentus, kurie kažkada jau yra atlikę tam tikrą darbą, bet tebetūno ir neatlaisvina vietos.
Per chemines medžiagas, kurias gamina raumenys. Mokslininkų nustatyta, kad raumuo yra dar viena endokrininė liauka, kuri išskiria medžiagas ir šitaip mes gauname tarsi natūralius vaistus iš savo raumenų, iš savo kūno, daug naujų cheminių medžiagų, hormonų. Šie hormonai stimuliuoja labai daug mūsų organizmo sistemų ir organų, sureguliuoja įvairias organizmo funkcijas.
Fizinis aktyvumas turi antistresinį poveikį, nes tam tikrais pratimais mes šarminame kūną. Kai organizmas šiek tiek serga, jis reaguodamas po truputį siunčia į kūną uždegimines medžiagas ir naikindamas ląsteles.
Fizinis aktyvumas lėtinį uždegimą sumažina ir netgi gali panaikinti, bet reikalingas sisteminis ir pakankamai ilgos trukmės, stabilus fizinis aktyvumas. Lėtinis uždegimas neretai atsiranda dėl blogųjų riebalų kaupimosi mūsų kūne.
Blogieji riebalai nėra tie, kurie yra matomi kūno paviršiuje, o pasislėpę giliai viduje ir ant organizmo organų: širdies, kepenų, žarnyne. Jie vadinami visceraliniais riebalais ir jeigu jų yra pakankamai daug, jie taip pat gamina blogąsias chemines medžiagas, uždegimines medžiagas ir per visą kūną, limfą, kraują paskirsto po visą organizmą ir organus, šitaip naikindami mūsų kūno ląsteles.
Fizinis krūvis lėtinį uždegimą sumažina, sumažindamas visceralinių riebalų kiekį. Mūsų riebalinis audinys tampa sveikas.
Socialinis Pasitikėjimas ir Jo Įtaka
Socialinis pasitikėjimas - rodiklis, nurodantis žmonių pasitikėjimo pažįstamais ir nepažįstamais asmenimis bei institucijomis laipsnį. „Kiti mokslininkai, kaip antai Ulfas Andreassonas, socialinį pasitikėjimą vertina kaip individo suvokimą apie žmogaus prigimtį.