Kompiuteriniai žaidimai tapo neatsiejama šiuolaikinės kultūros dalimi, įtraukiančia įvairaus amžiaus žmones. Nors visuomenėje vis dar vyrauja stereotipinis požiūris, kad žaidimai tėra vaikiškas užsiėmimas, o jų poveikis - vien neigiamas, vis daugiau tyrimų atskleidžia ir teigiamų aspektų. Tačiau klausimas dėl smurtinių žaidimų įtakos agresyviam elgesiui išlieka aktualus ir diskutuojamas.
Šiame straipsnyje panagrinėsime kompiuterinių žaidimų, ypač smurtinių, poveikį agresijai, remdamiesi moksliniais tyrimais, specialistų įžvalgomis ir vartotojų patirtimi.
Kompiuteriniai Žaidimai: Laisvalaikis, Saviraiška ir Psichologiniai Poreikiai
Šiuolaikiniai kompiuteriniai žaidimai atspindi mūsų laikmečio dvasią. Žaidimas yra laisvai pasirenkama ir kontroliuojama veikla, turinti taisykles. Mūsų visuomenėje susidaręs toks kultūrinis tabu, kad suaugusiajam žaisti žaidimus - vaikiška. Tai nėra tiesa. Suaugusiajam žaidimas gali būti net menas, muzika, rašymas. Žaidžiant galima tobulėti, o žmonėms svarbu įsivertinti, tai kelia savivertę. Tobulėjama pereinant į kitus žaidimo lygius, tuo galima pasigirti.
Kompiuteriniai žaidimai, bent jau didžioji jų dalis, kuriami taip, kad juos žaisdamas žmogus patenkintų savo pagrindinius psichologinius poreikius - autonomiškumą ir kompetenciją. Kai kuriuose žaidimuose patenkinamas ir trečias poreikis - susietumas su kitais žmonėmis.
Teigiamas Kompiuterinių Žaidimų Poveikis
Nors tradiciškai kompiuteriniai žaidimai asocijuojasi su neigiamomis pasekmėmis, moksliniai tyrimai atskleidžia ir teigiamų aspektų, susijusių su jų poveikiu žmogaus pažintinėms funkcijoms, socialiniams įgūdžiams ir emocinei būklei.
Taip pat skaitykite: Žaidimai autistiškiems vaikams
Pažintinių Funkcijų Lavinimas
Žaidžiant kompiuterinius žaidimus, lavėja įvairūs pažintiniai įgūdžiai. Veiksmo žaidimai gerina reakcijos laiką, dėmesio koncentraciją, vizualinį dėmesį ir gebėjimą vienu metu apdoroti kelis informacijos srautus. Strateginiai žaidimai skatina analitinį mąstymą, problemų sprendimą, planavimą ir išteklių valdymą. Daugelyje žaidimų reikia kruopščiai sekti instrukcijas, išskirti ir apdoroti informaciją iš žaidimo teksto. Matematiniai įgūdžiai svarbūs norint laimėti žaidimus, kurių eiga priklauso ir nuo išteklių valdymo.
Socialinių Įgūdžių Ugdymas
Šiuo metu rinkoje apstu žaidimų, sujungiančių žaidėjus iš viso pasaulio. Jie priversti bendrauti ir bendradarbiauti, kooperuotis tarpusavyje, ieškoti sprendimų. Skirtingos šalys, žemynai, rasės ir lytys susitelkia į vieną tikslą ir veikia kartu. Galime teigti, jog tokiu būdu keliamas ir tolerancijos vienas kitam lygis.
Emocinis Atsipalaidavimas ir Streso Mažinimas
Priešingai nei manyta iki šiol, vaizdo žaidimai neretai padeda šalinti stresą, nuovargį, numalšina pyktį, įtampos sukeltą spaudimą galvoje. Viskas tik todėl, kad susitelkus į tikslą, vykdant užduotis, trumpam pamirštamas aplinkinis pasaulis, rūpesčiai mokykloje, darbe, atsipalaiduoja nervų sistema.
Savivertės Kėlimas
Vaizdo žaidimai padeda kompleksuotiems, savimi nepasitikintiems žmonėms pelnyti daugiau pasitikėjimo. Įveikiant užduotis, įgyjant daugiau įgūdžių, kopiant į aukštesnius žaidimo lygmenis, kyla savivertė.
Tėkmės Būsena
Žmogus, žaisdamas gerai sukurtus žaidimus, yra įmetamas į vadinamąją tėkmės būseną. Būdamas joje, jis pamiršta savo egzistenciją, pasineria į žaidimo procesą ir visas pasaulis nustoja aplink jį egzistavęs.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti azartinių lošimų problemą
Agresija ir Smurtiniai Žaidimai
LTStraipsnyje remiantis teorinėmis įžvalgomis bei empirinių tyrimų duomenimis analizuojamas ryšys tarp smurtinių kompiuterinių žaidimų ir vaikų bei paauglių agresyvaus elgesio. Aptariamas kompiuterinių žaidimų paplitimas, amžiaus ir lyties skirtumai, atskleidžiami smurtinės žiniasklaidos sukeliami efektai: agresyvių minčių tinklo aktyvinimas ir plėtojimas, susilpnėjęs agresyvių reakcijų slopinimas ir agresijos pateisinimas, modeliavimo efektai, sumažėjęs jautrumas, pakitusi pasaulio samprata. Siekiant atsakyti į klausimą, ar iš tiesų smurtiniai žaidimai skatina agresiją ir smurtą, nagrinėjami tyrimai, empiriškai įvertinantys vaikų ir paauglių žaidimo ir agresyvaus elgesio ryšį, aprašomi veiksniai, galintys lemti agresijos padidėjimą. Straipsnyje išsamiai aptariama, kodėl smurtiniai kompiuteriniai žaidimai gali daryti žaidėjams didesnį poveikį negu kitos smurtinės žiniasklaidos formos.
Nors trūksta empirinių tyrimų, didesnė išnagrinėtų duomenų dalis leidžia teigti, kad smurtiniai kompiuteriniai žaidimai yra susiję (bent jau trumpalaikiais ryšiais) su vaikų ir paauglių agresyviomis mintimis, negatyviais emociniais išgyvenimais bei agresyviomis reakcijomis, taip pat su rečiau demonstruojamu prosocialiu elgesiu. Kai kurie vaikai gali būti jautresni negatyviam smurtinių kompiuterinių žaidimų poveikiui negu kiti. Galima sakyti, kad žiūrovų arba žaidėjų agresijos pasireiškimo efektus lemia įvairių poveikių kombinacijos, o tos pačios smurtinės laidos arba kompiuteriniai žaidimai gali sukelti skirtingas žmogaus reakcijas.
Jei pažaidi ir žaidimas turi neigiamą poveikį elgesiui, etinis svarstymas yra svarbus. Bet pats klausimas, kaip žaidimai veikia, labiau psichologinis. Tam skirtų tyrimų yra atlikta ir kol kas sutariama, kad žaidimai sukelia bent jau trumpalaikį agresyvumą. Teigiama, kad nuo 2010 m. smurto tarp paauglių sumažėjo, nors kompiuterinių žaidimų pardavimai išaugo. Anekdotinis pavyzdys - JAV paaugliai vasarą padaro mažiausiai nusikaltimų, nes būtent tada jie dažnai žaidžia kompiuterinius žaidimus.
Gydytojas Alvydas Unikauskas tikina, kad smurtinio pobūdžio kompiuteriniai ir videožaidimai sukelia empatiją smurtui, jis tampa normaliu reiškiniu. „Tokie žaidimai sukelia desensibilizavimo procesus, sumažėja jautrumas. Jie veikia emocijas, dėmesio sutelkimo centrus“, - aiškina specialistas. Gydytojo žodžiais, tyrimai nagrinėjo, kokiai auditorijai tokie žaidimai turi daugiausiai įtakos. Nustatyta, kad šaudymas pirmuoju asmeniu daugiausiai neigiamos įtakos turėjo mergaitėms. Šis neigiamas poveikis pasireiškia mitybos, miego ir regėjimo sutrikimais, konfliktais su tėvais, laiko nuovokos praradimu, mažesniu dėmesiu mokslams.
Tačiau naujas tyrimas, trukęs net 10 metų, turėtų šioje istorijoje bent jau trumpam padėti tašką. „Grand Theft Auto“ (GTA) yra žaidimų serija, susilaukianti labai daug tokios kritikos. Valandų valandas šiame žaidime galima praleisti įvairiais būdais žudant visiškai niekuo dėtus žmones. Taigi, mokslininkai stebėjo paauglius nuo 13 metų, žaidžiančius GTA ir kitus žaidimus. Tyrimas įtraukė net 500 dalyvių. Mokslininkai pastebėjo, kad tyrimo dalyviai iš pradžių turėjo daugiau depresijos simptomų, bet ne tokį stiprų nerimą.
Taip pat skaitykite: Kaip linksmai praleisti laiką namuose su dviem vaikais: žaidimų idėjos
Mokslininkai mano, kad kompiuteriniai žaidimai šiems paaugliams buvo tarsi būdas tvarkytis su depresijos simptomais ar nuo jų pabėgti. Tyrimo dalyviai nuolat pildė klausimynus, kuriuose turėjo pažymėti, kokius žaidimus žaidžia, kiek laiko jiems skiria. Mokslininkai skirtingiems žaidimams skyrė žiaurumo balus: 0 buvo vertinami žaidimai, kuriuose jokio žiaurumo nebuvo, 5 - patys žiauriausi. Tyrimo dalyviai taip pat turėjo spręsti asmenybės ir psichologinius testus, skirtus jų agresyvumui matuoti.
Mokslininkai pastebėjo, kad kompiuterinių žaidimų įpročiai su laiku keitėsi, ir pagal tai dalyvius suskirstė į tris grupes. Pirmoje grupėje buvo žaidėjai, kurie anksčiau žaidė daug valandų, bet su amžiumi žaidimus pamiršo. Antroje - žaidėjai, kurie žaidimams skyrė maždaug tiek pat laiko visą tyrimo laiką. Trečioje grupėje, kuri, beje, buvo didžiausia - žmonės, kurie su laiku žaidė vis daugiau. Jei kompiuterinių žaidimų priešininkų logika būtų teisinga, pirmosios grupės dalyviai suaugę turėtų būti žiauresni, nes vaikystėje tam skyrė daugiausiai laiko. Tačiau jokio skirtumo tarp pirmos ir trečios grupės dalyvių mokslininkai neaptiko. Žiauriausi buvo antros grupės dalyviai, tačiau skirtumas nebuvo pakankamai didelis, kad būtų galima kurti kažkokias išvadas.
Mokslininkai nemato jokio pagrindo manyti, kad žaidimai didina agresiją. Ir iš tikrųjų, šie rezultatai nestebina. GTA 5 pardavimai seniai viršijo 135 milijonus. Tai - tik vienas žaidimas, kuris patinka ne visiems ir nėra pats žiauriausias. Kompiuterinius žaidimus daugiausia žaidžia jauni žmonės. Kai žmogus yra žiaurus ir įvykdo kokį nors siaubingą nusikaltimą, žiniasklaida ir net nukentėjusiųjų tėvai ieško kaltųjų - žaidimai yra lengvas paaiškinimas.
Vis didesnę dalį mūsų gyvenimo užimantys išmanieji įrenginiai neišvengiamai paveikia ir mūsų laisvalaikį. Ne išimtis, kad vaikai naudotis jais pradeda nuo vis ankstesnio amžiaus, o dabartiniai paaugliai jau yra įgudę socialinių tinklų vartotojai. Nors socialiniuose tinkluose praleidžiama nemažai laiko, psichologė Š. Vienė pastebi, kad kompiuteriniai žaidimai tikrai nelieka užmiršti, o šeimų, susiduriančių su šia problema, tendencingai daugėja. „Praktikoje vis dažniau tenka susidurti su vaikais ir paaugliais, kurie didžiąją savo laiko dalį praleidžia įnikę į kompiuterinius žaidimus.
Lyginant šių atvejų kiekį šiandien ir prieš kokius penkerius metus, pastebiu, kad šiai dienai dėl kompiuterinių žaidimų besikreipiančių šeimų praktikoje tikrai daugiau“, - sako ji. Vis dėlto priklausomybe psichologė to vadint nedrįsta - pasak jos, vieningo sutarimo, kaip pavadinti šią problemą, kol kas nėra. „Šiai dienai šiuos sunkumus galima pavadinti probleminiu interneto/išmaniųjų technologijų naudojimu, kuris kenkia įprastiniam gyvenimui“, - priduria Š. Vienė.
Psichologė sako, kad kompiuteriniai žaidimai ne visada žalingi, o kai kurie iš jų gali turėti ir naudos - „Yra nemažai tyrimų, kurie teigia, kad saikingas žaidimas kompiuteriu yra naudingas - gerėja rankų judesių koordinacija, erdvinis suvokimas, orientacija, greitėja reakcija, skatinamas kūrybinis mąstymas.“
Vis dėlto, pasak specialistės, vaikas didžiąją dalį laiko praleidžiantis prie kompiuterinių žaidimų gali prarasti komunikacinius gebėjimus, būti mažiau socialus. Š. Vienė pastebi, šie vaikai taip pat pasižymi prasta emocinė būsena ir pablogėjusiu elgesys. Labai svarbu ir tai, kad ilgos valandos prie ekranų gali turėti neigiamų pasekmių ir sveikatai.
Dažnai manoma, kad smurtiniai žaidimai turi didesnę žalą vaikų elgesiui ir vystymuisi, tačiau tai - ne visada tiesa. „Yra teorijų, kurios teigia, kad agresyvaus kompiuterinių žaidimų tipo pasirinkimas nebūtinai reiškia, kad tas žmogus linkęs į agresiją prieš kitus. Tai gali būti tam tikras atsipalaidavimo būdas, kai tokiu saugiu būdu išliejama vidinė įtampa, stresas ar nerimas. Vieni žmonės atsipalaiduoja skaitydami, kiti sportuodami, o yra ir tokių, kurie po 2 val. virtualaus įsitraukimo, jaučiasi pailsėję ir paleidę įtampą“, - paaiškino Š. Vienė, pridurdama, kad į kai kuriuos ženklus reikėtų reaguoti nedelsiant.
Psichologė sako, kad norint įvertinti, ar žaidimas žalingas, reikia patyrinėti smulkesnes detales, žaidimo personažų tikslus. Jei tai tiesiog beprasmės kautynės, išryškinančios bereikšmį smurtą ir agresiją prieš niekuo dėta personažą, žaidimas gali turėti žalingą poveikį, tačiau ir tai nereiškia, kad vaikas pradės smurtauti. „Ne visada vaikas pats taps agresyvus ir smurtaus prieš kitus. Žala gali pasireikšti tiesiog išaugusia tolerancija smurtiniam elgesiui“, - sako Š. Vienė.
Priklausomybė
Priklausomybė nuo žaidimų tikrai yra viena baisesnių priklausomybių, ją įveikti gana sudėtinga ir tam reikia daug valios. Reikia ir garsiai apie tai kalbėti, kurti socialinius ryšius, nes priklausomybė nuo žaidimų yra susijusi su sumažėjusiais socialiniais ryšiais. Reikėtų stengtis iš visų jėgų atkurti socialinius ryšius, draugystes, o pagalbos priemonių yra ir internete. Priklausomybes labai gerai įveikti padeda meditacija.
Suaugusiajam pirmiausia reikia pripažinti, kad yra problema, o tuomet prasideda išėjimas iš priklausomybės. Kaip nurodo vaikų, paauglių ir suaugusiųjų psichiatrė habil. dr. Devika Gudienė, daugiausiai kompiuterinius žaidimus žaidžia asmenys nuo 18 iki 32 metų. „Kompiuteriniai žaidimai labai įtraukia, jie interaktyvūs, žmonės įsijaučia ir nepastebi, kaip greitai gali įprasti. Tai - labai opi problema. Ši priklausomybė susiformuoja lengvai ir dėl jos nukenčia visi aplinkiniai“, - tikina pašnekovė.
Specialistės žiniomis, tokia priklausomybė dažniausiai formuojasi vaikams, kurių šeimose esama nesutarimų, barnių. Rizikos grupėje yra ir hiperaktyvūs vaikai bei tie, kurie nepasitiki savimi.„Žaidimai labai stipriai stimuliuoja ir kartu vargina psichologiškai.
Kaip Užtikrinti Sveiką Požiūrį į Kompiuterinius Žaidimus?
Norint, kad kompiuteriniai žaidimai teiktų naudą, o ne žalą, svarbu laikytis tam tikrų rekomendacijų.
Laiko Ribojimas
Svarbu riboti laiką, praleidžiamą prie kompiuterio, ir užtikrinti pusiausvyrą tarp virtualios ir realios veiklos. Specialistai rekomenduoja vaikams iki 2 metų amžiaus iš viso nežaisti elektroninėmis priemonėmis. Priešmokykliniame amžiuje kompiuteriniai žaidimai gali padėti geriau pasiruošti mokyklai, nes internete apstu įvairių lavinančių užduočių, tačiau laikas prie kompiuterio per dieną neturėtų viršyti valandos. Mokykliniame amžiuje rekomenduojama prie kompiuterio praleisti ne daugiau kaip pusantros - dvi valandas, o paaugliams realybėje derėtų praleisti ne mažiau laiko, nei praleidžiama virtualioje erdvėje, neįskaitant nakties miego.
Alternatyvios Veiklos
Siekiant pusiausvyros tarp skaitmeninio ir realaus pasaulių, tėvams svarbu užtikrinti komunikaciją su vaiku jam išėjus iš virtualios aplinkos - išeiti kartu pasivaikščioti, pasikalbėti, žaisti stalo žaidimus, pasirūpinti kasdieniniais poreikiais, aplankyti artimus žmones, kai tai bus galima. Šeimoje svarbu būti drauge, ieškoti bendrų pomėgių ir pagarbiai domėtis vienas kito pasauliu.
Atviras Bendravimas
Svarbu sukurti su vaiku ar paaugliu tokį ryšį, kad jis pasitikėtų suaugusiais ir pasipasakotų jiems apie tai, ką jis veikia virtualioje erdvėje bei nebijotų pasakyti, jei vyksta kažkas keisto. Klausimas turėtų būti ne kaip kontroliuoti, o kaip sukurti su vaiku ar paaugliu tokį ryšį, kad jis pasitikėtų suaugusiais ir pasipasakotų jiems apie tai, ką jis veikia virtualioje erdvėje bei nebijotų pasakyti, jei vyksta kažkas keisto.
Tėvų Įsitraukimas
Psichologė rekomenduoja pažaisti drauge su vaiku jo mėgstamą kompiuterinį žaidimą ar bent smalsiai pabūti šalia, kol vaikas jį žaidžia. Anot E. Gudelienės, smurtiniai žaidimai neturėtų būti nei vieno vaiko kompiuteryje, tačiau nereikėtų skubėti ištrinti bet kokio žaidimo, kuriame yra kovos scenų. „Žaidimuose dažnai vyksta konfliktas ar kova, kurie patys savaime nėra blogi, juk ir pasakose dažnai turime „geriečių“ kovų prieš „blogiečius“. Pavyzdžiui, jei žaidime blogiukas dingsta vos jį palietus burtų lazdele ar kardu - tai nėra smurtinis žaidimas, tai - kova ir galimybė vidinę agresiją išlieti saugia forma.
Žaidimų Turinio Įvertinimas
Tėvai turėtų atidžiai filtruoti žaidimų turinį, atsižvelgdami į vaiko amžių, brandą ir individualias savybes. Smurtiniai žaidimai, kuriuose yra šaudyklės, kraujas, atitinkami garsai ar vaizdo efektai, vaikui tikrai yra žalingi.
Saugumo Temų Svarba
E. Gudelienė akcentuoja ir saugumo temų svarbą visuose amžiaus tarpsniuose. Gerinti šią situaciją siekiama ir organizuojant Saugesnio interneto dieną - 150 pasaulio šalių apimančią iniciatyvą, kuri šiemet minima vasario 9 d. Iniciatyvos tikslas - atkreipti dėmesį į aktualius skaitmeninius iššūkius, skatinti saugesnį visų žmonių, ypač vaikų ir jaunuolių, naudojimąsi internetu ir skaitmeninėmis technologijomis.
Kada Susirūpinti?
Tikrai reikėtų susirūpinti, jei pastebite, kad jūsų vaiko ar paauglio laikas prie kompiuterinių žaidimų kenkia įprastai kasdienei veiklai - sutrinka miego ritmas, atsiranda nuovargis, irzlumas, atsisakoma anksčiau mėgiamų laisvalaikio leidimo būdų, hobių, prastėja mokymosi rezultatai, mažėja gyvų socialinių kontaktų. Svarbiausi, pasak jos, du aspektai - kiek laiko vaikas praleidžia prie kompiuterio, ir ką veikia. Verta sunerimti, kai žaidimai užima daugiau nei puse viso laiko praleidžiamo prie technologijų. Ypač, jei šalia to pastebite, kad mažėja kitų interesų ir laisvalaikio leidimo būdų. Pagal rekomendacijas per dieną ne darbo ir ne mokymosi tikslais prie ekranų reikėtų praleisti iki 2 valandų. Jei virtualiame pasaulyje vaikui darosi įdomiau nei realiame, reikia ieškoti priežasčių.
Kaip Susidraugauti su Kompiuteriniais Žaidimais?
Svarbu pastebėti, kaip problema atsirado ir kas skatina ją didėti, o vėliau galima ir pasikalbėti su vaiku bei pasidalinti mintimis. Negalima vaiko moralizuoti ar visiškai uždrausti laiką prie kompiuterio - pradėkite nuo paprasto pokalbio, paklauskite, kokia jo nuomonė, kas jį domina, kokius žaidimus žaidžia. Moralizavimas tikrai nepadės, greičiau pablogins situaciją. Kompiuterinių žaidimų tema namuose ims kelti įtampą tiek tėvams, tiek vaikui. Atsiras daugiau konfliktų, o problema liks. Sprendžiant problemą svarbu išlaikyti gerą tarpusavio santykį. Nerekomenduojama ir drausti laiką prie kompiuterio. Tai sukelia vaiko pyktį ir pasipriešinimą.
Atsižvelgiant į vaiko amžių, padėkite jam susidaryti dienotvarkę, kuriame kartu suplanuotumėte, kiek laiko vaikas žaidžia, o kiek mokosi. Svarbiausias tėvų darbas įtraukti vaiką ar paauglį į kitokią, kuo įvairesnę veiklą, bandyti jį sudominti bendrais užsiėmimais. Skatinti malonumą ir poilsį atrasti ne tik virtualiame, bet ir realiame pasaulyje. Vis dėlto, jei problema nemažėja ar tik didėja, psichologė siūlo pasitarti su kitais tėvais, o, jei jaučiate poreikį, ir su specialistais.
Apibendrinimas
Smurtiniai kompiuteriniai žaidimai ir jų poveikis agresijai yra kompleksinė tema, reikalaujanti nuolatinio mokslinio tyrimo ir atidžios visuomenės diskusijos. Nors vienareikšmio atsakymo, ar žaidimai skatina smurtą, nėra, svarbu suvokti galimas rizikas ir imtis prevencinių priemonių. Tėvų įsitraukimas, atviras bendravimas su vaikais ir subalansuotas laikas prie ekranų yra esminiai aspektai, užtikrinantys sveiką požiūrį į kompiuterinius žaidimus ir mažinantys galimą neigiamą poveikį.
tags: #ar #smurtiniai #zaidimai #skatina #smurtauti #gyvenime