Įgimta negalia - tai negalia, pasireiškianti gimimo metu. Ji gali būti paveldėta, atsirasti dėl problemų nėštumo metu ar dėl vaisiaus pažeidimo gimdymo metu; įgyta negalia - išsivysto po gimimo. Fizinė negalia pasitaiko gana dažnai. Fizinė negalia nėra vien tik judėjimas naudojantis vežimėliu ar kitomis pagalbinėmis priemonėmis. Tai visiškas negalėjimas arba ribota galimybė priimti garsinę informaciją.
Kai kurios negalios rūšys ir jų ypatumai: klausa reikalinga norint išmokti kalbėti ir kontroliuoti kalbą, todėl klausos sutrikimas labai dažnai pasireiškia kartu su kita sensorine negalia - kalbos sutrikimu. Kurčiasis - tai žmogus, visiškai praradęs klausą, negalintis suprasti kalbos. Tai visiškas ar dalinis negalėjimas priimti regimąją informaciją. Aklumas - tai visiškas negalėjimas matyti. Kalbos sutrikimai - kalbos neišsivystymas, visos kalbos sistemos neišlavėjimas, apimantis fonetiką, leksiką ir gramatinę kalbos sandarą, sutrikusi kalbos raida, rašymo sutrikimai, įvairūs kiti komunikacijos sutrikimai - neurozinis ir organinis mikčiojimas.
Protinė negalia - tai žymus protinių sugebėjimų nukrypimas nuo normos, pasireiškiantis elgesio, emocijų ir socialinio prisitaikymo sutrikimais. Autizmas - tai neurologinis raidos sutrikimas, kuriam būdingi socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio sutrikimai. Pagrindiniai šį sindromą turinčių asmenų bruožai - sutrikęs asmens socialinis bendravimas, sutrikusi kalbos raida, keistas, neįprastas elgesys, pasikartojantys judesiai. Psichinė negalia - sudėtingas sutrikimas, paveikiantis smegenų funkcijas, sutrikdantis mąstymą, jausmus, suvokimą, bendravimą, bei kasdieninę asmens veiklą. Ši negalios rūšis nėra akivaizdžiai matoma, todėl bendraujant su žmogumi kai nėra ryškių ligos požymių, sutrikimo galima ir nepastebėti. Bipolinis sutrikimas - vienas kitą keičiantys ciklai, turintys priešingą emocinį krūvį.
Kada ir kur kreiptis dėl negalios nustatymo ir pašalpų
Tėvai, auginantys vaiką invalidą iki 18 metų, turėtų kreiptis į gydantį gydytoją, gauti siuntimą Medicininės ekspertizės komisijai, kad būtų nustatyta vaiko negalios kategorija. Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė paaiškino, kad tėvai, auginantys vaiką invalidą iki 18 metų, turėtų kreiptis į gydantį gydytoją, gauti siuntimą Medicininės ekspertizės komisijai, kad būtų nustatyta vaiko negalios kategorija.
Jei vaikui nustatyta sunki negalia, tai priklausys dviejų bazinių pensijų dydžio išmoka. Jei vidutinė negalia, išmoka bus pusantros bazinės pensijos dydžio. Jei lengva - kaip ir anksčiau, bus mokama vienos bazinės pensijos dydžio pašalpa. Jei vaiko negalia vidutinė - bus mokama pusės bazinės pensijos dydžio kompensacija.
Taip pat skaitykite: Hidrocefalijos diagnostika ir neįgalumo nustatymas
Tad į įstatymo naujoves turėtų atkreipti dėmesį ir šeimos, kuriose yra jau suaugę asmenys - 18 metų ir vyresni, tačiau neįgalūs iš vaikystės. Jie nėra sukaupę socialinio draudimo stažo, todėl išmokos jiems skiriamos ne “Sodroje“, o Socialinės paramos centre.
Kreiptis dėl socialinės paramos galima į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt. KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.
Kas yra šalpos negalios pensija ir kam ji priklauso
Šalpos negalios pensija - valstybės skiriama finansinė parama asmenims, kurie dėl ligos, traumos ar įgimto sutrikimo prarado darbingumą ir dėl to negali pilnavertiškai dirbti. Šalpos negalios pensija gali būti skiriama ir mokama tiems asmenims, kurių darbingumo lygis sumažėjęs nuo 45 % iki 100 % ir kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į nedeklaravusių gyvenamosios vietos asmenų apskaitą.
Ši pensija gali būti mokama Lietuvos Respublikos piliečiams; Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės / EFTA valstybių narių piliečiams ir jų šeimų nariams, jei jie turi teisę gyventi Lietuvoje patvirtinančius dokumentus; trečiųjų šalių piliečiams, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje; asmenims, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvoje; Australijos, Japonijos, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos piliečiams bei jų šeimos nariams, jei jie turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje; Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariams, turintiems dokumentus, suteikiančius teisę gyventi Lietuvos teritorijoje.
Kas yra šalpos negalios pensija? Šalpos neįgalumo pensija - tai valstybės biudžeto lėšomis mokama išmoka tiems, kurie neturi reikiamo stažo socialinio draudimo pensijai gauti arba įgyjo negalią vaikystėje ar dar iki įgydami stažą. Jos dydis fiksuotas, nepriklauso nuo anksčiau turėto darbo stažo ar pajamų.
Taip pat skaitykite: Įgimtas raidos sutrikimas: autizmas
Netekto darbingumo (invalidumo) pensija ir skirtumai
Netekto darbingumo pensija - tai „Sodros“ mokama išmoka asmenims, kurie buvo apdrausti socialiniu draudimu ir prarado darbingumą. Jos dydis priklauso nuo darbo stažo ir buvusių pajamų (t. y. įmokų). Kitaip tariant: jei dirbai ir mokėjai įmokas - tau priklausys netekto darbingumo pensija iš „Sodros“. Jei neturėjai stažo - gali gauti šalpos pensiją, nors jos dydis yra fiksuotas ir nepriklauso nuo ankstesnių pajamų.
Netekto darbingumo pensija skiriama tiems, kurie neteko 45 proc. ir daugiau darbingumo bei turi įgiję minimalų pensijų draudimo stažą. Šalpos neįgalumo pensija skiriama vaikams ir pakankamai socialinio draudimo pensijų stažo neįgijusiems asmenims, kurie neteko 45 proc. ir daugiau darbingumo dėl ligos ar būklės, atsiradusios iki 24 metų, arba 60 proc. ir daugiau darbingumo - po 24 metų.
Kitos išmokos ir kompensacijos negalią turintiems žmonėms
Priklausomai nuo individualios negalią turinčio žmogaus situacijos, papildomai jam gali būti mokama našlių pensija, našlaičių pensija, valstybinė pensija ar vienišo asmens išmoka. Vienišo asmens išmoka yra skiriama pilnamečiams asmenims, kuriems nustatytas 55 procentų ir mažesnis dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo) lygis arba asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių.
Nuo 2024 m. senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims galės būti nustatomas dalyvumo lygis. Jeigu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra žmogui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc.).
Nustačius negalią turinčio žmogaus poreikius ir jam sutikus, bus sudaromas individualios pagalbos planas ir apie tai informuojamos atitinkamos institucijos. Agentūroje dirbantis pagalbos vadybininkas stebės ar žmogui tikrai teikiama jo poreikius atitinkanti pagalba, esant poreikiui teiks rekomendacijas pagalbą teikiančioms institucijoms. Agentūra veiks „vieno langelio“ principu, tad žmogui su negalia nebereikės pačiam ieškoti pagalbos skirtingose įstaigose.
Taip pat skaitykite: Tvarka ir išmokos: kelionės kompensacija
Tikslinei pagalbai ir kompensacijoms priskiriamos priemonės
Įvertinus negalią turinčio žmogaus specialiuosius poreikius, gali būti skiriamos ir mokamos tikslinės kompensacijos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidoms padengti. Specialieji poreikiai dėl nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos) yra nustatomi kompleksiškai vertinant asmens sveikatos būklę ir galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 94 tūkst. asmenų.
Nuo 2024 metų sausio 1 d. negalią turintys žmonės turės teisę gauti lengvojo automobilio išlaidų kompensaciją ir lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją. Svarbu tai, kad žmonėms su negalia nereikės pateikti papildomų dokumentų, susijusių su automobilio vertinimu, o pasibaigus tikslinės kompensacijos skyrimo terminui ir esant pakartotinam kompensacijos poreikiui, atskiro prašymo teikti nereikės.
„Nuo ateinančių metų pradžios taip pat bus didinami baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė išmoka didės nuo 49 iki 55 eurų, šalpos pensijų bazė - nuo 182 iki 197 eurų, tikslinių kompensacijų bazė - nuo 147 iki 165 eurų, o valstybės remiamų pajamų dydis augs nuo 157 iki 176 eurų. Atitinkamai didės ir negalios pensijos, tikslinės kompensacijos bei kitos negalią turintiems žmonėms priklausančios išmokos“, - sako D. Zabarauskienė.
Socialinė pašalpa ir kiti piniginiai pagalbos mechanizmai
SOCIALINĖ PAŠALPA. Pašalpa priklauso, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį nuo 2025 m. sausio 1 d. neviršija 243,1 Eur. SOCIALINĖ PAŠALPA PRADĖJUS DIRBTI. Socialinę pašalpą gavęs asmuo, įsidarbinęs gali gauti papildomą socialinę pašalpą: 3 pirmus mėnesius - 100 proc., 4-6 mėnesį - 80 proc., o likusius 6 mėnesius - 50 proc. buvusios socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio.
Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo pagrindu yra skiriamos ne tik pensijos, bet ir įvairios išmokos: našlaičių pensija mokama kas mėnesį vieno ar abiejų tėvų netekusiems nepilnamečiams ar pilnamečiams, jei šie mokosi ar yra pripažinti asmenimis su negalia. Našlei pensija ir kitos išmokos yra pritaikytos skirtingoms situacijoms; Lietuvos Respublikos valstybinės socialinio draudimo pensijos užsienyje gyvenantiems asmenims skiriamos ir mokamos nepriklausomai nuo jų pilietybės.
Komunalinių išlaidų kompensacijos ir būsto parama
KOMPENSACIJOS UŽ ŠILDYMĄ IR KARŠTĄ BEI GERIAMĄJĮ VANDENĮ. Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos teikiamos gyvenamąją vietą būste deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims. KOMPENSACIJA UŽ BŪSTO ŠILDYMĄ. Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc.
Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus - po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 442 Eur, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai.
KOMPENSACIJA UŽ GERIAMĄJĮ VANDENĮ. Kompensaciją už geriamąjį vandenį galima gauti, kai geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc. KOMPENSACIJA UŽ KARŠTĄ VANDENĮ. Kompensaciją už karštą vandenį galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui ir jo paruošimui viršija 5 proc. VALSTYBĖS PARAMA, JEIGU BŪSTAS RENOVUOTAS.
Socialinės paslaugos, priežiūra ir pagalba namuose
Atsižvelgiant į individualius negalią turinčio žmogaus interesus ir poreikius, jam gali būti teikiamos bendrosios ar specialiosios socialinės paslaugos, pilnai ar iš dalies kompensuojamos savivaldybės. Bendrosios socialinės paslaugos - informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir (ar) atstovavimo, transporto organizavimo, maitinimo organizavimo, sociokultūrinės paslaugos ir kt. Specialiosios socialinės paslaugos - socialinė priežiūra arba socialinė globa.
Pagalba į namus - tai asmens namuose teikiamos paslaugos, padedančios asmeniui ar šeimai tvarkytis buityje, apsirūpinti maistu ir kitomis priemonėmis, gaminti maistą, rūpintis asmens higiena ir priežiūra, sumokėti mokesčius, nuvykti į sveikatos priežiūros ir kitas įstaigas, spręsti įvairias problemas, rūpintis asmeniniu ar šeimos gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime, pagal poreikį organizuojamos ir kitos reikalingos paslaugos.
Dienos socialinė globa asmens namuose gali būti teikiama iki 25 val. per savaitę; asmeniui su negalia, kuriam nustatytas pirmojo arba antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis - iki 40 val. per savaitę, o išimtiniais atvejais, kai asmeniui, atsižvelgiant į individualius jo poreikius ir savarankiškumą, gali būti teikiama ir iki 70 val. per savaitę.
Ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa - tai paslaugos, kuriomis teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba savarankiškumą praradusiam asmeniui. Ji skiriama asmenims, įvertinus jų socialinės globos poreikį, kuriems būtina nuolatinė priežiūra ir net slauga, kad būtų visiškai užtikrinti asmens poreikiai.
Laikino atokvėpio paslauga ir emocinė pagalba
Namuose slaugomų, nuolatinės priežiūros reikalaujančių vaikų ir suaugusių žmonių su negalia kartu gyvenantys artimieji dėl darbo ar asmeninių reikalų tam tikrą laikotarpį negalintys skirti laiko savo prižiūrimam asmeniui, norėdami pailsėti nuo nuolatinės priežiūros, gali gauti laikino atokvėpio paslaugas. Prašymas dėl laikino atokvėpio paslaugos gali būti teikiamas ir sprendimas dėl jų skyrimo gali būti priimamas vieną kartą per 2 metus.
Laikino atokvėpio paslauga: bendra šių paslaugų trukmė vienai šeimai per metus neturi viršyti 720 valandų. Išimtiniais atvejais, esant krizinei situacijai, laikino atokvėpio paslauga gali būti nepertraukiamai teikiama iki 90 parų. Jei laikino atokvėpio paslaugą teikiantis specialistas, teikdamas laikino atokvėpio paslaugą, lieka nakvoti paslaugos gavėjo namuose, jam turi būti užtikrintos tam reikalingos sąlygos.
Savarankiškai artimuosius slaugantiems žmonėms taip pat yra teikiama emocinė ir psichologinė pagalba. Tokią pagalbą teikiančių įstaigų sąrašai skelbiami Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje.
Ligos ir nedarbo išmokos slaugant artimąjį
Dėl būtinybės slaugyti sergantį šeimos narį praradusiems galimybę gauti darbo pajamas yra skiriama ligos išmoka. Ji mokama tuo atveju, jei asmuo yra apdraustas ligos socialiniu draudimu ir iki laikinojo nedarbingumo dienos yra sukaupęs bent 3 mėnesių stažą per paskutinius 12 mėnesių arba bent 6 mėnesių stažą per pastaruosius 2 metus.
Ligos išmoka slaugant ar prižiūrint šeimos narį yra 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio ant popieriaus. „Sodros“ informacinėje svetainėje kiekvienas dirbantysis gali pasitikrinti, kokia preliminari ligos išmoka slaugant šeimos narį ar prižiūrint vaiką ar kitą asmenį jam priklausytų.
Nedarbo išmoka: slaugantys negalią turinčius asmenis yra draudžiami nedarbo socialiniu draudimu. Norint gauti šią išmoką, reikia registruotis Užimtumo tarnyboje (UŽT) ir gauti bedarbio statusą. Ši išmoka skiriama tiems, kurie per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo UŽT turi bent 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą.
Prieinamumas ir trūkumai - ką keičia naujos institucijos
Negalią turinčių žmonių dalyvumui didinti ir socialinei atskirčiai mažinti skirtų paramos priemonių yra įvairių. Visgi, kaip pastebi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės paramos grupės vadovė Daiva Zabarauskienė, socialinėmis paslaugomis pasinaudoja vos trečdalis negalią turinčių žmonių ar jų artimųjų.
„Paslaugos ir pagalba žmonėms su negalia ar jų artimiesiems dažnu atveju teikiamos atskirose institucijoje, o informacija apie žmogui aktualias pagalbos priemones nepasiekia jo prieinamu, jam suprantamu būdu - tai vienos iš pagrindinių priežasčių, kodėl negalią turintys žmonės ar jų artimieji pasyviai naudojasi jiems skirtomis pagalbos priemonėmis. Iki šiol nebuvo sukurtas ir kompleksinis individualios pagalbos asmeniui su negalia planas, niekas nestebėjo, ar asmuo tikrai gauna jam priklausančias paslaugas ir reikiamą pagalbą“, - sako D. Zabarauskienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų grupės vadovė Violeta Toleikienė priduria - už socialinių paslaugų teikimo užtikrinimą atsako savivaldybės, tačiau paslaugų įvairovė jose yra ribota, nepakankamai užtikrinama galimybė negalią turintiems žmonėms gyventi savarankiškai bendruomenėje, gauti individualias paslaugas pagal jų poreikius. Socialinių paslaugų prieinamumą mažina ir ribotos negalią turinčių žmonių galimybės mokėti už socialines paslaugas.
„Valstybės duomenų agentūros skaičiavimais, žmonių su negalia skurdo rizikos lygis yra daugiau nei dvigubai didesnis nei negalios neturinčių žmonių. O juk dažnai būtent finansinės priežastys yra veiksnys, skatinantis asmenis kreiptis dėl socialinių paslaugų“, - sako V. Toleikienė.
Kaip praktikoje pradėti procesą: žingsniai
- Kreipkitės į šeimos gydytoją ir gaukite siuntimą Medicininės ekspertizės komisijai (dėl vaikų iki 18 m. - nustatyti negalios kategoriją).
- Pateikite reikalingus dokumentus savivaldybei arba per spis.lt prašymą socialinėms išmokoms ir paslaugoms gauti.
- Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (Agentūra) vertins negalią ir poreikius, sudarys individualios pagalbos planą.
- Jei neturite darbo stažo, kreipkitės dėl šalpos negalios pensijos; jei turite stažą ir mokėjote įmokas - dėl netekto darbingumo pensijos į „Sodrą“.
- Prašykite tikslinių kompensacijų (slaugos, automobilio, būsto pritaikymo) pagal nustatytus poreikius.
Trumpa lentelė: pagrindinės išmokos ir kam jos skirtos
| Išmoka/kompensacija | Kam skirta | Pastabos |
|---|---|---|
| Netekto darbingumo pensija | Dirbę asmenys, praradę ≥45% darbingumo | Mokama „Sodros“, priklauso nuo stažo ir pajamų |
| Šalpos negalios pensija | Asmenys be reikiamo stažo arba negalia nuo vaikystės | Fiksuotas dydis, valstybės biudžeto lėšomis |
| Našlaičių / našlių / vienišo asmens išmoka | Priklausomai nuo šeimos situacijos | Gali būti mokama papildomai |
| Tikslinės kompensacijos | Slaugos/transporto/automobilio išlaidoms | Skiriamos pagal individualius poreikius |
| Socialinė pašalpa | Neapdrausti arba turintys labai mažas pajamas | Limituota pajamų riba (nuo 2025 m. - 243,1 Eur) |
Aptarėme, kokia parama teikiama asmenims, slaugantiems neįgaliuosius Lietuvoje, kokios yra ligos ir nedarbo išmokos, socialinės paslaugos, pagalba namuose bei laikino atokvėpio galimybės. Svarbu žinoti, kada kreiptis, kokius dokumentus paruošti ir kokios institucijos koordinuos pagalbos teikimą.