Birželio 1 d. įsigaliojusios naujovės patikslino bendrai gyvenančių asmenų sąvoką. SADM primena, kad užklupus finansiniams sunkumams gyventojai gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl piniginės socialinės paramos: socialinės pašalpos, būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijų.
Kada priklauso socialinė pašalpa
Socialinę pašalpą galima gauti, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 161,7 Eur. Šią pašalpą gali gauti žmogus, jeigu vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 141,9 euro. Kokio dydžio socialinę pašalpą kiekvienu konkrečiu atveju gali gauti asmuo ar šeima, priklauso nuo šeimos sudėties, gaunamų pajamų ir pan.
Socialinės pašalpos dydis ir skaičiavimo principai
Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro:
- skirtumą tarp 1,4 VRP dydžio (205,8 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį - kai socialinė pašalpa mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius;
- skirtumą tarp 1,2 VRP dydžio (176,4 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį - kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių;
- skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio (161,7 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį - kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių.
Socialinės pašalpos dydis šeimai, turinčiai teisę ją gauti, sudaro:
- pirmam šeimos nariui - skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį (161,7 Eur);
- antram šeimos nariui - 90 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį (145,53 Eur);
- trečiam ir paskesniems šeimos nariams - 70 proc.
Papildoma socialinė pašalpa įsidarbinus
Socialinę pašalpą gavęs asmuo, įsidarbinęs gali ir toliau kurį laiką gauti papildomą socialinę pašalpą. Pirmus 3 mėnesius - 100 proc., 4-6 mėnesį - 80 proc., o likusius 6 mėnesius - 50 proc. buvusios socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio. Būtinosios sąlygos - iki įsidarbinimo žmogus turi būti registruotas Užimtumo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius, jam mokamas ne mažesnis nei minimalus atlyginimas arba minimalus valandinis atlygis, socialinė pašalpa turėjo būti mokama bent 1 mėnesį per paskutinius tris mėnesius iki įsidarbinimo.
Taip pat skaitykite: Sėkmės ir turtų piniginė
Skatinimas reintegruotis į darbo rinką
Skatinant integraciją į darbo rinką, papildomai skiriama iki 6 mėnesių 50 procentų (apskaičiuojama pagal mokėtos socialinės pašalpos iki įsidarbinimo vidurkį) dydžio socialinė pašalpa įsidarbinusiems asmenims, kurie bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą gavo socialinę pašalpą, ne trumpiau kaip 12 mėnesių buvo įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje, nevertinant laikotarpio, per kurį jie dalyvavo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ir dirbo viešuosius darbus. Iki šiol papildoma socialinės pašalpos dalis buvo mokama tik asmenims, auginantiems vaikus.
Laikotarpiai, kai socialinė pašalpa mažinama
Mažinant nepasiturinčių gyventojų ilgalaikę priklausomybę nuo piniginės socialinės paramos, sutrumpintas įstatymu nustatytas socialinės pašalpos gavimo laikotarpis (buvo nuo 36 mėn.), nuo kurio ši pašalpa pradedama proporcingai mažinti darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems asmenims, išskyrus socialinę pašalpą vaikams:
- kai socialinė pašalpa mokama nuo 12 - 24 mėn., socialinės pašalpos dydis mažinamas 20 procentų;
- kai socialinė pašalpa mokama nuo 24 - 36 mėn. - mažinamas 30 procentų;
- kai socialinė pašalpa mokama nuo 36 - 48 mėn. - mažinamas 40 procentų;
- kai socialinė pašalpa mokama nuo 48 - 60 mėn. - mažinamas 50 procentų;
- gavusiems socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių - socialinė pašalpa 24 mėnesius neskiriama (išskyrus socialinę pašalpą vaikams).
Socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpis skaičiuojamas nuo šio Įstatymo įsigaliojimo - 2013 m. birželio 1 d.
Pajamos, turtas ir piniginių lėšų normatyvai
Mažinant piktnaudžiavimo pinigine socialine parama galimybes, nustatyti atskiri turto vertės normatyvai kilnojamajam turtui ir piniginėms lėšoms, kad asmenys, turintys piniginių lėšų, kuriomis gali disponuoti, nesikreiptų dėl piniginės socialinės paramos. Piniginių lėšų normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas:
- 15 VRP (5 250,00 Lt) pirmam, vyresniam kaip 18 metų asmeniui;
- 10 VRP (3 500,00 Lt) kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų;
- 5 VRP (1 750,00 Lt) kiekvienam vaikui iki 18 metų.
Įstatymo pakeitimais nustatytos ir savivaldybių administracijų pareigos: 6 mėn. - skirti socialinę pašalpą, kai asmuo atitinka Įstatyme nustatytus reikalavimus, tačiau jo pajamos ne daugiau kaip 20 proc. viršija valstybės remiamų pajamų dydį (350 Lt +70 Lt = 420 Lt).
Taip pat skaitykite: Verslo finansavimas Lietuvoje
Laikinai netaikomi turto vertinimo reikalavimai
Nustatant teisę į piniginę socialinę paramą laikinai nevertinamas besikreipiančiojo nuosavybės teise turimas turtas. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremaliosios situacijos pabaigos.
Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos
Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos teikiamos gyvenamąją vietą būste deklaravusiems arba būstą besinuomojantiems asmenims. Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc.
Kompensacijai už būsto šildymą apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas: 50 kv/m, jei žmogus gyvena vienas; 38 kv/m pirmam šeimos nariui, 12 kv/m antram šeimos nariui, 10 kv/m trečiam ir kiekvienam kitam šeimos nariui. Kompensaciją už geriamąjį vandenį galima gauti, kai geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų. Kompensaciją už karštą vandenį galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui ir jo paruošimui viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų.
Atkreipiame dėmesį, kad, skiriant būsto šildymo išlaidų, išlaidų karštam ir geriamajam vandeniui kompensacijas, papildomai mokama socialinė pašalpa neįskaitoma į bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamas.
Papildomos priemonės nepasiturintiems
Siekiant skatinti būstų renovaciją ir į šį procesą įtraukti nepasiturinčius gyventojus, jeigu daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ar savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, šiems asmenims teikiama valstybės parama - 100 proc. apmokant kredito ir palūkanų įmokas. Jeigu kompensacijos už būsto šildymą gavėjas įgyvendina ar jau įgyvendino tokį projektą, daugiabučio namo buto savininkams teikiama valstybės parama - 100 proc.
Taip pat skaitykite: Rizikos veiksniai ir parama šeimoms
Išmokos vaikams ir socialinės paslaugos mokiniams
Papildoma 47,38 Eur dydžio išmoka prie vaiko pinigų mokama visiems vaikams iš nepasiturinčių šeimų. Ji gali būti mokama iki vaikui sukanka 18 m. Nepasiturinti šeima - šeima, auginanti, globojanti 1 ar 2 vaikus, kurioje vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 294 Eur. Į pajamas neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus: 25 proc. - kai šeimoje du suaugę augina, globoja 1-2 vaikus; 35 proc. ... Papildoma išmoka vaikams iš nepasiturinčių šeimų mokama kiekvienam tos šeimos vaikui. Papildomos išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas, jeigu šeima nebeatitinka nepasiturinčios šeimos apibrėžimo.
Nemokami pietūs ir maisto pagalba
Visi priešmokyklinukai, pirmokai ir antrokai turi teisę į nemokamus pietus mokykloje nevertinant šeimos pajamų. Maisto produktus gali gauti tie gyventojai, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui neviršija 193,5 euro per mėnesį. Esant objektyvioms priežastims, savivaldybių administracijos nustatyta tvarka parama gali būti skiriama, kai pajamos per mėnesį viršija nurodytą sumą.
Savarankiškai dirbančių ir dirbančių asmenų kontrolė
Naujovėse nustatyta, kad savivaldybės administracija turi spręsti dėl piniginės socialinės paramos teikimo nutraukimo 6 mėnesiams savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie per nustatytą paramos teikimo laikotarpį iš vykdomos veiklos nurodo mažesnes kaip minimali mėnesio alga vidutines pajamas per mėnesį.
Palankesnės sąlygos vienišiems tėvams ir šeimoms su vaikais su negalia
Pakeitimais palankesnės piniginės socialinės paramos gavimo sąlygos šeimoms, kai tėvai vieni augina vaikus, taip pat vaikus su negalia auginančioms šeimoms. Kai tėvai vieni augina vaikus, siekiant didinti jų pajamas, nustatoma, kad 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos tėvai, vieni auginantys vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė ir (ar) priteistas išlaikymas, turi teisę gauti ir socialinę pašalpą, skiriant ją visai šeimai, ir kompensacijas (šiuo metu socialinė pašalpa skiriama tik vaikui, o kompensacijos neteikiamos).
Siūlomi tolimesni pakeitimai ir prognozuojama nauda
Piniginių lėšų normatyvo dydžiai didinami atsižvelgiant į finansų ekspertų nuomonę, kad darbo netekimo, ligos ar nelaimės atveju žmogus turėtų turėti „finansinę pagalvę“. Pavyzdžiui, 4 asmenų šeimai piniginių lėšų normatyvas padidėtų nuo 7 735 iki 16 310 Eur (kai 2026 m. VRP - 233 Eur). Taip pat 1,5 karto didinamas būsto ploto normatyvas individualiems namams - vieno ir dviejų butų namuose būsto ploto normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui padidintas nuo 60 iki 90 kv. m., pridedant po 15 kv. m. Pasiūlymai įsigalios nuo 2026 m. birželio 1 d. Siūlomų pakeitimų naudą pajus apie 15 tūkst. asmenų, o siūlomoms nuostatoms įgyvendinti prireiks apie 11 mln. Prognozuojama, kad teigiamą teikiamų priemonių poveikį turėtų pajusti visi šeimų ūkiai (skurdo spąstai sumažės visiems šeimos ūkiams (nuo 0,4 iki 1.1 procentinio punkto), didžiausią poveikį patirs dviejų suaugusių asmenų su vaikais šeimos (nuo 1,06 iki 1,1 p. p.).
Kur kreiptis ir kokius dokumentus pateikti
Dėl socialinės pašalpos, papildomos socialinės pašalpos įsidarbinus, kompensacijų, papildomai skiriamos išmokos vaikui ar socialinės paramos mokiniams, nepasiturintys žmonės gali kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba el. per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą spis.lt. Norint gauti nemokamus pietus mokykloms, vienas iš mokinio tėvų ar kitų bendrai gyvenančių pilnamečių asmenų turėtų kreiptis į savo savivaldybės administraciją arba prašymą pateikti per spis.lt.
SVARBU
- Pirmiausia - dėti pastangas sugrįžti į darbo rinką; net ir pradėjus dirbti socialinė pašalpa mokama dar vienerius metus.
- Į pajamas neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos.
- Skiriant būsto šildymo ir vandens kompensacijas, papildomai mokama socialinė pašalpa neįskaitoma į pajamas.
| Parama / išmoka | Pagrindiniai reikalavimai | Pastabos |
|---|---|---|
| Socialinė pašalpa | Vidutinės mėn. pajamos ≤ VRP ribos pagal laikotarpį | Dydis priklauso nuo laikotarpio, per kurį mokama |
| Papildoma pašalpa įsidarbinus | Registracija Užimtumo tarnyboje ≥ 6 mėn., socialinė pašalpa mokėta ≥ 1 mėn. per pask. 3 mėn. | 3 mėn. 100%, 4-6 mėn. 80%, likę 6 mėn. 50% |
| Būsto šildymo kompensacija | Gyvenamoji vieta deklaruota arba nuomojasi būstą | Kompensuojama dalis, viršijanti 10% pajamų |
„Piniginė socialinė parama taps lengviau prieinama nepasiturintiems žmonėms ir skiriama būtent tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Išsprendėme paramos prieinamumo problemą vaikus auginantiems vienišiems tėvams, padidinome paramą šeimoms, auginančioms vaikus su negalia.“
tags: #neatidirbau #uz #pinigine #socialine #parama